Apsinuodijimas benzino garais: simptomai ir pirmoji pagalba

Apsinuodijimas - tai būklė, kai žmogaus organizmą paveikia nuodingos ar kenksmingos medžiagos. Šios medžiagos gali patekti į kūną įvairiais būdais: per burną, kvėpavimo takus, odą ar net injekcijos būdu. Apsinuodijimas gali būti atsitiktinis arba tyčinis, ir jo sunkumas priklauso nuo medžiagos tipo, kiekio bei žmogaus organizmo būklės. Apsinuodijimą gali sukelti daugybė skirtingų medžiagų. Kai kurios iš jų yra buityje, kitos - pramonėje ar gamtoje. Simptomai priklauso nuo to, kokia medžiaga paveikė organizmą. Dažniausiai apsinuodijama netyčia (nežinoma, kad medžiaga nuodinga, nejuntama, kaip ji patenka į organizmą). Apsinuodijęs žmogus paprastai pats sau pagalbos suteikti nebepajėgia. Dažnai net labai nedidelis ypač stiprių nuodingųjų medžiagų kiekis gali sukelti mirtį.

Apsinuodijimas garais ir dujomis

Apsinuodijimas kitomis dujomis ir garais gali turėti rimtą poveikį žmogaus organizmui, ypač kvėpavimo sistemai, nervų sistemai ir kraujotakai. Kvėpavimo sistema yra pirmasis organas, kuris kontaktuoja su toksiškomis medžiagomis, todėl dujos ir garai gali sukelti uždegimą, edemą ir net ląstelių mirtį plaučiuose. Nervų sistema gali būti paveikta dėl toksiškų medžiagų, kurios gali sukelti neurologinius sutrikimus, tokius kaip galvos svaigimas, sąmonės netekimas ar traukuliai.

Apsinuodijimas kitomis dujomis ir garais yra būklė, kai žmogus patiria toksiškų medžiagų poveikį, kurios gali būti įkvėptos, nurytos ar absorbuotos per odą. Ši liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo toksiškumo lygio, poveikio trukmės ir individualių organizmo reakcijų. Apsinuodijimas gali būti ūmus arba lėtinis, o jo pasekmės gali būti labai skirtingos, pradedant nuo lengvų simptomų, tokių kaip galvos skausmas, iki sunkių būklių, tokių kaip kvėpavimo nepakankamumas ar net mirtis.

Priežastys

Pagrindinės apsinuodijimo kitomis dujomis ir garais priežastys apima įvairias chemines medžiagas, tokias kaip anglies monoksidas, azoto dioksidas, sieros dioksidas, chloro garai ir daugelis kitų. Šios medžiagos gali patekti į organizmą per kvėpavimo takus, o jų toksiškumas priklauso nuo koncentracijos, poveikio trukmės ir individualių organizmo savybių.

Anglies monoksidas (CO) - ypač pavojingos dujos, nes jos neturi kvapo ir spalvos. Pirmieji požymiai: galvos skausmas, silpnumas, šleikštulys. Laikui bėgant gali ištikti sąmonės netekimas ar mirtis.

Simptomai

Simptomai gali pasirodyti nuo kelių minučių iki kelių valandų, priklausomai nuo medžiagos pobūdžio. Tarp pagrindinių požymių dažniausiai minimas pykinimas, vėmimas, viduriavimas, apetito stoka, galvos bei pilvo skausmas ir padidėjusi kūno temperatūra, tačiau priklausomai nuo apsinuodijimo tipo, jie gali šiek tiek skirtis.

Pirmoji pagalba ir gydymas

Apsinuodijimo atveju svarbiausia - nedelsiant imtis veiksmų. Įvertinkite situaciją ir užtikrinkite saugumą. Jei apsinuodijimas įvyko dėl dujų ar garų, pirmiausia išveskite nukentėjusįjį į gryną orą. Iškvieskite greitąją medicinos pagalbą telefonu 112 arba 033. Nedelsdami skambinkite 112 ir informuokite medikus apie galimai suvartotą medžiagą.

Apsinuodijimo diagnozė paprastai prasideda nuo paciento istorijos ir fizinio ištyrimo. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų toksiškų medžiagų buvimą organizme, taip pat gali prireikti rentgeno nuotraukų ar kompiuterinės tomografijos, kad įvertintų plaučių būklę.

Apsinuodijimo gydymas priklauso nuo toksiškos medžiagos ir simptomų sunkumo. Pirmiausia svarbu pašalinti pacientą iš toksiškos aplinkos ir suteikti jam šviežio oro. Gali prireikti deguonies terapijos, kad būtų padidintas deguonies kiekis organizme. Kai kuriais atvejais gali būti taikoma antidotų terapija, jei yra žinoma specifinė nuodų medžiaga. Be to, paramos gydymas, pavyzdžiui, intraveninė skysčių terapija ir simptomų valdymas, gali būti būtinas.

Naujovės terapijoje apima naujų antidotų ir gydymo protokolų kūrimą, siekiant pagerinti pacientų išgyvenamumą ir sumažinti ilgalaikius poveikius. Neduokite jokių vaistų ar skysčių be specialistų rekomendacijos.

Bendrieji apsinuodijimo atvejai ir pirmoji pagalba

Nuodas - tai medžiaga, kuri patekusi į organizmą sutrikdo jo funkcijas ir gali sukelti mirtį. Apsinuodyti galima dujomis, skysčiais, pasenusiais maisto produktais, grybais ir uogomis, nuodingais augalais, vaistais, alkoholiu, narkotikais ir kt. Nuodai į organizmą patenka pro burną, kvėpavimo takus, per odą ir gleivinę. Apsinuodijus alkoholiu, vaistais, nuodingais garais ar kitomis medžiagomis, svarbi kiekviena minutė. Laiku ir tinkamai suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.

Apsinuodijimų informacijos biuro telefonas, kuriuo, kilus įtarimui dėl apsinuodijimo, galima skambinti visą parą - (8 5) 2362052.

Apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis per burną arba odą

Nurijus rūgščių ar šarmų, skauda burną, ryklę ir krūtinę. Taip pat sutrinka rijimas ir kvėpavimas, atsiranda seilėtekis, vėmimas, gali pakilti temperatūra. Balsas pasidaro kimus, atsiranda kosulys. Jei pažeidžiama virškinamojo trakto gleivinė, gali prasidėti kraujavimas ar organų sienelių plyšimai. Aplink burną gali būti matomi paraudusios ar jau suardytos odos plotai. Cheminėms medžiagoms patekus ant odos, ji parausta, gali kilti alerginės reakcijos. Kai kurios cheminės medžiagos, patekusios į organizmą, apsinuodijimo simptomus sukelia ne iš karto, o tik praėjus tam tikram laikui.

Nuodingoms medžiagoms patekus į akis, būtina jas gausiai 10-20 min. plauti tekančiu vandeniu. Nuodams patekus ant odos, reikia nurengti suterštus drabužius (nepamirškite juos saugiai ir sandariai supakuoti) ir odos lietimosi su cheminėmis medžiagomis vietą gausiai plauti vandeniu.

Apsinuodijus pro burną, prieš pradedant nuodus šalinti iš virškinamojo kanalo, būtina pasitarti su specialistais, nes netinkamai suteikta pirmoji pagalba gali pabloginti apsinuodijimo eigą ir baigtį. Apsinuodijus cheminį nudegimą sukeliančiomis medžiagomis (rūgštimis, šarmais), paprastai kyla savaiminis vėmimas, tad nereikia papildomai skatinti šio veiksmo. Jei nukentėjusysis nevemia, to nereikia skatinti, nes kenksmingos medžiagos, grįždamos stemple, pakartotinai ją pažeis. Nukentėjusiajam reikia duoti išgerti stiklinę vandens. Vanduo praskiedžia rūgštį ar šarmą, sumažėja žalingų medžiagų koncentracija, todėl sumažėja ir jų sukeliamas audinių pažeidimas. Apsinuodijus pro burną, rekomenduojama skirti aktyvintos anglies.

Apsinuodijimas maistu

Apsinuodijimas maistu yra būklė, kai žmogus suvartoja maistą ar gėrimą, kuriame yra patogeninių mikroorganizmų (pvz.: bakterijų, virusų, parazitų) arba toksinų, sukeliančių klinikinius simptomus. Šie mikroorganizmai arba toksinai gali patekti į maistą dėl netinkamų laikymo sąlygų, nepakankamo arba netinkamo termiško apdorojimo bei kitų higienos taisyklių nesilaikymo. Maisto produktai, kurie buvo apdoroti ar laikomi nesilaikant higienos taisyklių, yra pagrindinės apsinuodijimo priežastys.

Dažniausi simptomai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmas, kurie dažniausiai pasireiškia per kelias valandas nuo užkrėsto maisto suvartojimo. Rimtesniais atvejais, ypač jei maisto apsinuodijimas sukeltas stiprių toksinų ar infekcijos, gali atsirasti dehidratacijos požymių, tokių kaip burnos sausumas, sumažėjęs šlapimo kiekis, stiprus troškulys ar net sąmonės sutrikimas.

Pirmoji pagalba apsinuodijus maistu

• Ilsėkitės.
• Gerkite daug skysčių. Dehidratacijos galite išvengti vartodami daug vandens, elektrolitų (rehidratacinius) tirpalus arba žolelių arbatas (pvz., ramunėlių ar mėtų arbatas). Mineralinis vanduo yra geriausias pagalbininkas apsinuodijimo metu, kadangi jis gali padėti greičiau atstatyti prarastą skysčių balansą bei palengvinti pykinimą, ypatingai jei yra praturtintas natrio bei kalio jonais ar kitais elektrolitais. Taip pat rekomenduojama išgerti ir vandens su šiek tiek druskos, kadangi joje yra daug organizmui naudingų elektrolitų, tokių kaip natris bei chloras, svarbiausia druskos nepadauginti. Geriausias elektrolitų santykis - specialiuose tirpaluose, kuriuos paruošti galima vaistinėje įsigijus. Venkite alkoholio, gazuotų ir kofeino turinčių gėrimų, nes jie gali dar labiau dirginti virškinimo sistemą.
• Rinkitės lengvai virškinamą maistą. Jei jaučiate, kad norite valgyti, rinkitės tokius maisto produktus kaip virti ryžiai, bananai, skrebučiai ar džiūvėsiai, lengvas sultinys, virta vištiena ar žuvis. Po apsinuodijimo rekomenduojama nevalgyti parą arba bent jau 4-5 valandas, kad organizmas sėkmingai išsivalytų ir atsistatytų - labiau orientuodamasis ne į naujo maisto virškinimą, o toksinų bei apsinuodijimą sukėlusių medžiagų išvalymą.
• Nevenkite vėmimo bei viduriavimo. Apsinuodijus žmogus patiria viduriavimą bei vėmimą - natūralų organizmo atsaką į apsinuodijimą sukėlusias medžiagas siekiant jas pašalinti. Rekomenduojama vėmimo metu mažomis dozėmis gerti vandenį (1-2 šaukštai) kas 2-3 minutes, kad būtų palengvintas vėmimo procesas bei išvengta tolimesnių komplikacijų. Plauti skrandžio negalima tais atvejais, kai ligonį ištinka širdies priepuolis, infarktas ar jis nėra sąmoningas, pastebimi traukuliai.
• Vartokite gydytojo paskirtus ar vaistininko rekomenduojamus vaistus. Dažniausiai naudojami adsorbentai, tokie kaip aktyvinta anglis, padedantys pašalinti toksinus iš organizmo. Norint sustabdyti viduriavimą, kartais skiriami antidiarėjiniai vaistai, tačiau jų reikėtų vengti, jei įtariama bakterinė infekcija, nes tai gali sulėtinti toksinų pašalinimą. Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai, svarbu naudoti elektrolitų tirpalus. Antibiotikai gali būti reikalingi tik esant sunkiai bakterinei infekcijai, tačiau jų vartojimą turi paskirti tik gydytojas.
• Atlikite intraveninę terapiją (lašelinę) - tai efektyvus būdas pagerinti savijautą ir suteikti organizmui reikiamų medžiagų per trumpą laiką. SVARBU! Intraveninę terapiją gali paskirti tik gydytojas. Intraveninė terapija atliekama tik kvalifikuotų specialistų, turinčių reikiamos patirties ir žinių.
• Stebėkite simptomus. Nuolat stebėkite savo savijautą.

Apsinuodijimas alkoholiu

Apsinuodijimas alkoholiu yra būklė, kai organizmas patiria neigiamą reakciją į per didelį suvartoto alkoholio kiekį. Apsinuodijimo alkoholiu simptomai pasireiškia kiekvienam skirtingai priklausomai nuo suvartoto alkoholio tipo bei kiekio, žmogaus kūno svorio, amžiaus bei kitų veiksnių, pvz.: nuo to ar vartojamo alkoholio metu yra rūkoma, ar prieš tai buvo valgyta bei ar alkoholis nebuvo maišomas su vaistais. Šio tipo apsinuodijimą apsunkina alkoholio maišymas su vaistais, alumi - toks mišinys slopina centrinę nervų sistemą ir gali būti mirties priežastimi.

Intoksikacijos laipsnis priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio, nuo to, ar prieš geriant buvo valgyta, taip pat ar buvo rūkomos cigaretės ir kaip asmens organizmas toleruoja alkoholį.

Apsinuodijimo alkoholiu laipsniai ir simptomai

1. Pirmas laipsnis: koordinacijos sutrikimas, plepumas, euforija, nuovargio jausmo nebuvimas, sustiprėję refleksai.
2. Antras laipsnis: nepaliaujamas plepėjimas, impulsyvumas, nesivaldymas, irzlumas, nekoordinuoti judesiai.
3. Trečias laipsnis: agresyvus elgesys, nerišli kalba, sutrikusi pusiausvyra, galimas sąmonės netekimas.
4. Ketvirtas laipsnis: nervų sistemos slopinimas, mirtis.

Sunkaus apsinuodijimo alkoholiu simptomai: vėmimas, drebulys, paraudusi, drėgna veido oda, sutrikęs regėjimas, sutrikęs kvėpavimas, nerišli kalba, sutrikusi sąmonė, sąmonės praradimas.

Apsinuodijus alkoholiu, galimi traukuliai, regos sutrikimai ar netgi sąmonės netekimas.

Pavojai nesąmoningam alkoholiu apsinuodijusiam žmogui

• Gali įkvėpti vėmalų į kvėpavimo takus ir uždusti.
• Gali sušalti, nes alkoholis išplečia kraujagysles ir žmogus greičiau netenka šilumos.
• Neblaivumas gali suklaidinti ir sutrukdyti laiku nustatyti kitą ūminę būklę ar sąmonės netekimo priežastį: galvos traumą, insultą, infarktą ar kt.

Pirmoji pagalba apsinuodijus alkoholiu

• Atverti ir išlaikyti atvirus kvėpavimo takus, nes sutrikus sąmonei pirmiausia kyla nepakankamo kvėpavimo takų pralaidumo pavojus.
• Nustatyti, ar nėra apsinuodijimo alkoholiu ir kitos sąmonę sutrikdžiusios priežasties, pvz., galvos traumos požymių.
• Prireikus kviesti pagalbą telefonu 112 ar 033.
• Apklokite apsinuodijusįjį, nes jis nejaučia šalčio, kadangi sutrinka kūno temperatūros reguliavimo mechanizmas.
• Paverskite žmogų į šoninę stabilią padėtį, kad neužspringtų išvemtu skrandžio turiniu.
• Stebėkite sąmonę, kvėpavimą ir tikrinkite pulsą.
• Jei apsinuodijimas nėra sunkus, pasigėręs žmogus tiesiog blogai jaučiasi, jam reikia gerti daug vandens ir gulėti vėsioje, ramioje vietoje, kol baigiasi alkoholio poveikis.
• Jei nukentėjęs nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar jis kvėpuoja. Jei nekvėpuoja, pasirenkite daryti krūtinės ląstos paspaudimus ir oro įputimus santykiu 30:2. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį.
• Nebandykite sukelti vėmimo.

Apsinuodijimas vaistais ir narkotinėmis medžiagomis

Vaistų perdozavimas dažnai įvyksta netyčia - ypač vaikams ar senjorams. Net ir įprasti vaistai gali tapti pavojingi, jei viršijama dozė. Šį apsinuodijimą lengviausia atpažinti, jei šalia žmogaus pastebite tuščių vaistų pakuočių ar žinote, jog jis vartoja tam tikrus medikamentus. Narkotinių medžiagų poveikis pasireiškia ryškiais elgesio pokyčiais.

Buvo apsinuodyta labai dideliu vaistų, alkoholio bei narkotinių medžiagų kiekiu. Tokiu atveju reikia atlikti skrandžio plovimą pro zondą artimiausioje medicinos įstaigoje.

Skrandžio plovimas pro zondą - tai medicininė procedūra, kurios metu į skrandį įvedamas specialus vamzdelis (zondas), siekiant pašalinti ten esančius kenksmingus skysčius ar medžiagas, po apsinuodijimo. Pirmiausia procedūros metu stengiamasi išsiurbti visą skrandyje esantį turinį, vėliau per zondą į skrandį įleidžiamas šilto vandens arba izotoninio natrio chlorido tirpalas, kurio pagalba valomas skrandis.

Sąmonę praradusiems asmenims reikia atlikti gaivinimą, o jei žmogus sąmoningas, pasistenkite išsiaiškinti, kokias medžiagas jam teko vartoti.

tags: #ka #daryti #apsiuoscius #benzino #garais