Bėgant laikui net ir brangiausio automobilio spalva pradeda blukti, be to, neišvengiamai atsiranda įbrėžimų ir sunkiai pašalinamų dėmių. Norėdami atnaujinti transporto priemonę, vairuotojai ryžtasi ją perdažyti. Naujas dažų sluoksnis gali atšviežinti automobilio išvaizdą, apsaugoti kėbulą nuo aplinkos poveikio ir, aišku, padidinti pardavimo vertę. Automobilio dažymas yra subtilus darbas, kuris reikalauja pasiruošimo, tinkamos įrangos ir dėmesio detalėms.
Kada automobilio dažymas yra būtinas?
Automobilio išorė laikui bėgant neišvengiamai dėvisi - dažų danga kenčia nuo akmenukų, saulės, drėgmės ir kitų veiksnių. Vis dėlto, kaip žinoti, kada paprasto poliravimo nebepakanka ir automobilį jau vertėtų perdažyti? Automobilis - nemaža investicija, todėl rūpinantis jo išvaizda laiku galima ne tik išsaugoti estetinį grožį, bet ir išvengti brangiau kainuojančių remontų ateityje. Žemiau apžvelgiame šešis požymius, kurie aiškiai parodo, jog automobilių dažymas (kitaip tariant - kėbulo perdažymas) jūsų transporto priemonei tampa būtinas:
1. Gilūs įbrėžimai ir dažų nubrozdinimai
Maži įbrėžimai ar dažų nubrozdinimai anksčiau ar vėliau atsiranda ant kiekvieno automobilio. Daugumą negilių paviršinių įbrėžimų galima pašalinti poliruojant - jie pažeidžia tik viršutinį lako sluoksnį. Tačiau nerimauti vertėtų tada, kai subraižymai yra gilūs ir pasiekia dažų sluoksnio apačią ar net patį metalą. Tokie pažeidimai neretai atsiranda, pavyzdžiui, nuo aštresnio akmens smūgio kelyje ar tyčinio brėžimo aštriu daiktu. Giliai įrėžus dažus, apsauginis sluoksnis toje vietoje nebeatlieka savo funkcijos. Į įbrėžimą patenkanti drėgmė greitai pasieks metalą ir pradės oksidacijos procesą - kitaip tariant, formuosis rūdys. Iš pradžių tai bus mažytis taškelis, tačiau rūdys linkusios plisti: pažeista vieta gali didėti, lupti aplinkinį dažų sluoksnį. Neužtaisę gilaus įbrėžimo, rizikuojate, kad po metų kitų toje vietoje atsiras matoma rūdžių dėmė ar net kiaurymė skardoje. Tuo tarpu laiku perdažius įbrėžtą vietą, šios problemos išvengiama. Be to, daugybė smulkių įbrėžimų gadina automobilio estetinį vaizdą. Jeigu visas kėbulas nusėtas įbrėžimais, jo paviršius atrodo matinis, nevienodas. Vietoje to, kad bandyti kiekvieną nubražymą taisyti atskirai, kartais efektyviau atnaujinti visą kėbulą iš naujo.
2. Įlenkimai, duobutės ir kiti kėbulo pažeidimai
Įvairūs įlenkimai, duobutės ar didesni kėbulo pažeidimai taip pat yra ženklas, kad automobilio kėbului reikalingas atnaujinimas. Net ir nedidelis įlenkimas - pavyzdžiui, atsiradęs automobiliui atsitrenkus prekybos centro aikštelėje į kito automobilio dureles - gali turėti neigiamos įtakos. Visų pirma, tokie defektai akivaizdžiai matomi ir gadina transporto priemonės išvaizdą. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad įlenkimo vietoje dažnai būna pažeistas dažų sluoksnis: jis gali įtrūkti arba nuo smūgio net atšokti. Net jei įlenkimas atrodo negilus ir dažai lyg ir liko vietoje, mikro įtrūkimai dažų sluoksnyje gali būti nematomi plika akimi. Be to, tam tikrose kėbulo vietose esantys įlenkimai gali sutrikdyti ir kitų automobilio dalių darbą. Pavyzdžiui, stipresnė deformacija netoli ratų arkų ar slenksčių gali paveikti pakabos geometriją ar durelių užsidarymą. Yra atvejų, kai mažus įlenkimus galima ištiesinti nedažant - pasitelkiama PDR (Paintless Dent Repair) technologija, kuomet įlenkta vieta išlyginama iš vidaus nepažeidžiant dažų. Visgi tokia galimybė yra tik tuomet, jei dažų sluoksnis įlenkimo vietoje liko visiškai sveikas. Dažniau tenka pažeistą plotą glaistyti ir perdažyti, kad neliktų nė žymės buvusiam defektui. Vertėtų prisiminti, kad įlenkimai mažina automobilio vertę - net jei jie neturi įtakos važiavimui, automobilis su įlenkimais atrodo apleistas.
3. Dažų blukimas ir spalvos vientisumo praradimas
Automobilio dažų spalva su laiku blunka - tai natūralu dėl UV spindulių, lietaus, temperatūrų kaitos poveikio. Vis dėlto, jeigu pastebite, kad transporto priemonės spalva tapo labai nublukusi, blanki, o blizgesys pranyko net ir po plovimo bei vaškavimo, tai rimtas signalas. Itin akivaizdu, kai spalva nebėra vientisa: pavyzdžiui, stogas ir kapotas gali būti labiau pablukę nei šonai, nes horizontalius paviršius intensyviau veikia saulė. Arba viena automobilio pusė, dažniau stovėjusi atsukta į saulę, praradusi spalvos sodrumą lyginant su kita puse. Išblukusi, oksidavusi dažų danga ne tik atrodo prastai, bet ir blogiau saugo kėbulą. Nuo aplinkos veiksnių susilpnėjęs lakas prasčiau sulaiko UV spindulius, todėl blukimo procesas tik spartėja - tose vietose, kur spalva išblukusi, dažai paprastai yra plonesni ir silpnesni. Galiausiai jie gali pradėti skilinėti arba praleisti drėgmę iki metalo. Jei automobilis nebeatrodo blizgus, o jo spalva gerokai pašviesėjusi ar papilkėjusi, tikėtina, kad vien poliravimo jau nepakaks. Vienas iš paprastų testų - perbraukite švaria šluoste per nublukusią kėbulo vietą. Jeigu ant šluostės lieka spalvotos, kreidos pavidalo apnašos, vadinasi, oksidavęsis dažų sluoksnis trupėja. Tai aiškus signalas, kad viršutinis apsauginis sluoksnis yra praradęs savo savybes. Tokiu atveju dažų atnaujinimas praktiškai neišvengiamas. Tiesa, tam tikros spalvos linkusios blukti greičiau: ryškiai raudoni, mėlyni ar tamsiai juodi automobiliai pastebimiau praranda spindesį lyginant su sidabriniais ar baltais. Vis dėlto galiausiai bet kurios spalvos automobilis, ilgai eksploatuojamas ir laikomas lauke, gali netekti savo žavesio.
4. Dažų ir lako lupimasis bei skilinėjimas
Akivaizdžiausias indikatorius, kad automobilio dažų danga yra prastos būklės - tai matomas dažų ar lako sluoksnio lupimasis, skilinėjančios atplaišos ar net pūslelės. Dažnai tokie pažeidimai pastebimi ant stogo, variklio dangčio ar bagažinės - vietų, kurios labiausiai veikiamos saulės ir lietaus. Pavyzdžiui, galite pastebėti, kad aižėja skaidrus lako sluoksnis: jis atšokinėja mažomis plėvelėmis, palikdamas matinį, šiurkštų paviršių. Arba matosi smulkios pūslelės dažų sluoksnyje - lyg po dažais būtų susikaupęs oro ar drėgmės burbuliukų. Dažų lupimosi priežastys gali būti kelios. Viena jų - senstanti danga, kai automobilis ilgus metus eksploatuojamas atšiauriomis sąlygomis ir jo dažai tiesiog natūraliai nusidėvi, praranda elastingumą. Kita dažna priežastis - anksčiau nekokybiškai atlikti dažymo darbai. Pavyzdžiui, jei prieš dažant paviršius nebuvo tinkamai nuvalytas ar sušveistas, dažai neprilimpa tvirtai. Arba jeigu meistrai padengė dažus per storu sluoksniu ir neskyrė pakankamai laiko džiovinimui, vėliau sluoksnis gali imti skilinėti ar luptis. Kad ir kokia būtų priežastis, tolesnis važinėjimas su besilupančiais dažais yra bloga idėja. Pažeistos vietos sparčiai plėsis, nes ten lengvai skverbsis vanduo, purvas, cheminės medžiagos, sukeldami koroziją po dažais. Pastebėję, jog automobilio dažai lupasi ar pleišėja, turėtumėte nedelsdami imtis veiksmų. Jei pažeidimai lokalūs (pavyzdžiui, atšoko dažai tik ant vieno sparno), galima perdažyti tik tą detalę. Tačiau jei problema išplitusi plačiai, verta rimtai planuoti viso automobilio perdažymą.
5. Rūdžių atsiradimas
Rūdys - bene pats akivaizdžiausias signalas, kad automobilio kėbului reikia skubaus atnaujinimo. Jeigu pastebėjote nors nedidelę rusvą dėmelę ant dažyto paviršiaus, tai reiškia, kad toje vietoje dažų sluoksnis jau pažeistas iki metalo. Korozija gali prasidėti nuo menkiausio įbrėžimo ar akmenuko palikto taškelio, bet jei ji jau matoma plika akimi, situacija rimtesnė nei atrodo. Ypač atidžiai apžiūrėkite apatines kėbulo dalis: arkų briaunas, slenksčius, durelių apačią, ratų arkų vidinius kraštus. Ten labiausiai kaupiasi purvas ir drėgmė, o žiemą - druska, todėl korozija prasideda greičiausiai. Taip pat patikrinkite variklio skyriaus kraštus, bagažinės vidines siūles - ten rūdys taip pat mėgsta „įsitaisyti“. Radus rūdžių, delsimas yra blogiausia, ką galite daryti. Net menkiausia rūdies žymė su laiku išplis ir gali pradurti skylę kėbule. Kuo ilgiau lauksite, tuo sudėtingesnis bus remontas - gali tekti keisti visą skardos dalį ar virinti naują metalą. Tuo tarpu ankstyvoje stadijoje dažnai pakanka pažeistą vietą nušlifuoti, apdoroti antikorozinėmis medžiagomis ir perdažyti. Svarbu paminėti, kad korozija dažnai prasideda iš vidaus pusės (pavyzdžiui, už plastikinių moldingo juostų ar slenksčių), tad jei išorėje jau matote rūdis, greičiausiai „paslėptuose“ plyšiuose jų dar daugiau. Vertinga dažyti, jei yra rūdys, bet tik po teisingo metalo sutvarkymo.
6. Nekokybiškas anksčiau atliktas remontas
Kartais poreikis perdažyti automobilį atsiranda ne dėl natūralios dangos dėvėjimosi, o dėl anksčiau atlikto prasto remonto. Jei pastebite, kad tam tikros kėbulo vietos atrodo neprofesionaliai nudažytos, tikėtina, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai ir reikės juos perdaryti. Visų pirma, atkreipkite dėmesį į dažų tekstūrą ir tolygumą. Nekokybiško dažymo atveju pasitaiko vadinamųjų „nubėgimų“ - tai vietos, kur susidarė dažų ar lako lašelių srovelės, nudžiūvusios kaip netolygūs ruožai. Tokie nutekėjimai atsiranda, kai dažų užpurškiama per daug arba kai džiovinant detalę ji buvo neteisingai pozicionuota. Kitas požymis - matomi smulkūs burbuliukai ar šiurkšti, „smėliuką“ primenanti tekstūra, lyg į dažus būtų patekę dulkių. Tai rodo, kad dažyta nepakankamai švarioje aplinkoje arba netinkamai paruoštas paviršius prieš dažymą. Taip pat nekokybišką darbą išduoda ir atspalvių neatitikimas: pavyzdžiui, perdažyta durelė šiek tiek skiriasi spalva nuo gretimos kėbulo dalies. Dar vienas broko pavyzdys - per storas glaisto sluoksnis po dažais. Jei paviršius nebuvo tinkamai išlygintas, o tik gausiai užteptas glaistu, dažai ant tokio pagrindo ilgai „nesilaikys“: glaistas su laiku trūkinėja, o kartu skilinėja ir viršutinis dažų sluoksnis, gali atšokti ištisi lopai. Apie atmestinai padarytą dažymą gali byloti ir aštrūs dažų kraštai ties kėbulo sujungimais - pavyzdžiui, atidarius dureles matomas staigus grubus sluoksnio perėjimas. Jeigu pastebėjote kuriuos nors iš šių požymių savo automobilyje, greičiausiai pakartotinis automobilių dažymas bus neišvengiamas. Prastai padengtas dažų sluoksnis neapsaugos kėbulo nuo korozijos, be to, automobilis atrodo prastai.
Pilnas ar dalinis automobilio dažymas?
Automobilio dažymas pilnas ar dalinis yra klausimas, kuris tiesiogiai lemia ir kainą, ir rezultatą, ir tai, kiek ilgai nauja danga tarnaus. Situacijos dažniausiai paprastos: nubraižytas bamperis, įlenktos durys, rūdžių židinys ant sparno, arba po smulkaus eismo įvykio pakeista detalė „išsišoka“ atspalviu.
Dalinio dažymo ypatumai
Dalinio dažymo metu dažoma viena ar kelios detalės (pvz., bamperis, sparnas, durys), o likęs kėbulas neliečiamas. Dalinis variantas tinka tada, kai problema aiškiai „įrėminta“ vienoje detalėje arba vienoje kėbulo zonoje. Didžiausias iššūkis čia - spalvos sutapimas. Net jei spalvos kodas tas pats, danga ant automobilio gali būti pakitusi nuo saulės, plovimų ir chemijos. Todėl profesionaliai daromas „perėjimas“ (blending) į gretimą detalę, kad akis nepastebėtų ribos. Pavyzdžiui, jeigu sparnas pažeistas ties kraštu prie durų - dažnai protingiau planuoti perėjimą į duris, nei bandyti sustoti ties aštria linija ir rizikuoti matomu atspalvio skirtumu. Dalinis dažymas, tinkamai suderinus spalvą ir padarius perėjimą, dažnai nematomas.
Pilno dažymo ypatumai
Pilnas dažymas dažniausiai reikalingas, kai jūsų tikslas nėra „sutvarkyti vieną defektą“, o sukurti vienodą vaizdą visam automobiliui arba spręsti problemas, kurios išsibarstę per visą kėbulą. Jei buvo eismo įvykis, dažnai pirmas etapas būna apžiūra ir defektavimas, o tik tada sprendžiama dėl dažymo apimties. „Pilnas dažymas“ ne visada reiškia tą patį. Vieni klientai nori tik išorės (kad atrodytų tvarkingai iš šono), kiti nori, kad atidarius duris ar bagažinę nebūtų senos spalvos briaunose. Kuo daugiau zonų įtraukiama, tuo daugiau ardymo, paruošimo ir laiko. Praktinis patarimas: jeigu automobilis turi daug smulkių defektų, vienos detalės dažymas po kitos dažnai tampa brangesnis, nei vienas nuoseklus sprendimas.
Automobilio dažymo procesas
Automobilio dažymas - ne tik dažų užpurškimas. Šį darbą būtų galima suskirstyti į kelis etapus: geometrijos atkūrimas, nuvalymas, paruošimas, dažymas, lakavimas. Automobilio dažymas ir paruošimas dažymui iš pirmo žvilgsnio atrodo nesunkus darbas, tačiau reikalauja kruopštumo ir tikslumo.
1. Kėbulo geometrijos atkūrimas ir paruošimas
Pirmas darbas prieš pradedant dažyti, nesvarbu, garaže ar specializuotame servise, - automobilio geometrijos atkūrimas arba patikrinimas. Jei automobilio kėbulo dalys (sparnai, kapotas, arkos, durelės) yra sulankstytos, pirmiausia tiesinamas ir tvarkomas kėbulas, ant jo kabinamos sutvarkytos ir ištiesintos durelės ir sparnai. Geras dažytojas visas šias detales stengsis visiškai ištiesinti, o prastas nelygumus tiesiog užteps glaistu, kas vėliau gali pakenkti dažymo kokybei. Sukabinus į vietą visas detales, sutvarkomi tarp jų esantys tarpai (jie turi būti vienodo pločio). Vėliau tikrinama automobilio važiuoklė ir, prireikus, atkuriama jos geometrija. Kėbulo lyginimui naudojamas plaktukas arba kameros būdas, kai kamera įstatoma po pažeista vieta ir į ją pučiamas oras. Lyginant kėbulo paviršių reikia gana atsargiai, neišspausti per daug metalo į išorę ar vidų, kad metalas neišsitamptų. Reikia metalą stengtis išlyginti kuo mažiau smūgiuojant. Išlyginus kėbulą, mažus nelygumus ar iškilimus galima išlyginti didele dilde. Jos nepasiektos vietos šlifuojamos abrazyviniu popieriumi. Glaistais užglaistomi paviršiaus įdubos ir nelygumai. Glaistai būna dviejų komponentų, smulkaus grūdėtumo, turi antikorozinių ypatybių ir lengvai šlifuojami. Vieno glaisto sluoksnio storis gali siekti 4-5 mm. Glaistą geriausia tepti ant nuriebalinto paviršiaus 20 laipsnių temperatūroje; tada glaistas išdžiūsta per 5-15 minučių. Galima naudoti ir glaistą su stiklo pluoštu, kuris neskilinėja net užtepus storesniu sluoksniu, paslepiant didelius metalo nelygumus.
2. Valymas ir grunto tepimas
Tik prastas dažytojas glaistys ir dažys automobilį, nenuvalęs senų dažų ar rūdžių. Automobilio valymas: kruopščiai nuplaukite automobilį, kad pašalintumėte purvą, dulkes, tepalus ir kitus nešvarumus. Jeigu yra rūdžių ar nuskilusių dažų, arba tvarkant prastai dažytą automobilį, viskas valoma iki blizgančio metalinio paviršiaus. Kitais atvejais valoma ne visa detalė, o tik ta vieta, kurią reikia glaistyti. Įvertinama nuvalytos detalės būklė. Jeigu matome rūdžių, vieta apdorojama rūdžių rišikliu. Prieš dažant paviršių, jį patartina gruntuoti (fileriu) 4+1 - tai akrilinis dviejų komponentų užpildas. Gruntas juos paslepia ir užtikrina geresnį dažų sukibimą su paviršiumi. Jis gerai padengia paviršiuje esančias poras ir lengvai šlifuojasi. Gruntas būna baltos, pilkos ir rudos spalvų, išdžiūsta per 2 valandas. Nugruntuotą paviršių reikia šlifuoti labai smulkiu švitriniu popieriumi. Gruntuotoms mašinoms rekomenduojamas bent vienas plonas grunto sluoksnis, jei įbrėžimas yra labai gilus, nes užteptas gruntas leis tvirčiau laikytis dažams. Jei pažeidimo vieta pageltusi, vaistiniu spiritu arba benzinu reikėtų ją nuvalyti iki metalo, drėgna kempine pašalinti chemikalų pėdsakus, vėliau nušluostyti sausu audiniu ir užtepti grunto.
3. Dažymo technika ir sluoksniai
Kruopščiai paruoštą kėbulą ar jo dalį galime dažyti. Dažymo metu reikia uždengti transporto priemonę specialiomis apsaugos priemonėmis, kad automobilis nebūtų aptaškytas. Paprastai visi paviršiai, esantys prie dažomų vietų, uždengiami popieriumi. Jei ketinate piešti tiesią liniją, galima naudoti ir medicininį pleistrą, jis padės sukurti tikslų ir lygų kontūrą. Kai kurie dažytojai šalia esančius paviršius padengia 30 proc. glicerino, 20 proc. dekstrino, 40 proc. kreidos ir 10 proc. vandens mišiniu, kuris lengvai nuplaunamas vandeniu. Labai kruopščiai būtina paruošti emalį: dažai turi būti gerai sumaišomi ir atskiedžiami, kol pasidaro reikiamo klampumo. Dažai paprastai purškiami, pirmas sluoksnis būna klampiausias, skirtas sukibimui. Kiti sluoksniai yra storesni, tačiau turite stebėti, kad dažai nebūtų šlapi, jie turi tvirtai sukibti su prieš tai buvusiu sluoksniu ir neatrodyti skysti, t. y. plaukiantys. Naudokite tiek dažų sluoksnių, kiek reikės (paprastai užtenka 2-3 sluoksnių), tačiau tarp kiekvieno dažų seanso palaukite bent 10-15 min., kad dažai taptų tvirtesni. Po dažų sluoksnių purškiamas lakas, kuris suteikia blizgesį ir apsaugo dažus nuo aplinkos poveikio.
4. Džiovinimas ir poliravimas
Didžiausios problemos dažant automobilį namuose kyla transporto priemonei džiūnant. Džiovinant sintetinį emalį vyksta dvi fazės: pirma - išgaruoja tirpiklis, o vėliau, veikiant aukštai temperatūrai, susidaro plėvelė. Kai kurie dažytojai, norėdami sumažinti džiovinimo temperatūrą, naudoja katalizatorius, bet jie pakeičia dažų atspalvį. Manoma, kad dažant automobilį namų sąlygomis vertėtų leisti džiūti natūraliai. Po dažymo kameroje, jeigu ir lieka kokių nors menkų trūkumų, juos nesunkiai paslepia lakas. Vėliau automobilį reikia poliruoti. Jei paviršius atrodo šiek tiek nelygus ar matomas „apelsino žievelės“ efektas, naudokite poliravimo mašinėlę ir poliravimo pastą. Galutiniai apsaugai užtepkite vaško sluoksnį. Po dažymo svarbu kelias dienas vengti agresyvios chemijos, porą savaičių nevažiuoti į automatines plovyklas su šepečiais, o vaškavimą ar keramiką daryti tik tada, kai danga pilnai „susistovi“.
Dažų tipai ir jų ypatybės
Automobilio dažai - tai ne tik spalva, bet ir medžiaga, kuri formuoja pirmą įspūdį, saugo kėbulą nuo aplinkos poveikio ir lemia, kaip ilgai automobilis išliks patrauklus. Automobilių dažymui gali būti naudojami trijų tipų dažai: metalikas, perlamutras arba akrilas.
- Akriliniai dažai - vieni populiariausių. Jie greitai džiūsta, lengvai poliruojami ir suteikia vientisą, švarų paviršių. Akrilu nudažyto automobilio galima nelakuoti.
- Metaliniai dažai turi smulkių metalo dalelių, kurios šviesoje sukuria spindesio efektą. Nudažytas metaliko dažais labiau blizgės ir žaižaruos.
- Perlų efekto dažai (dar vadinami „perlamutriniais“) pasižymi ypatingu spalvos kintamumu - priklausomai nuo šviesos kampo, paviršius atrodo vis kitaip. Nudažytas perlamutro dažais labiau blizgės ir žaižaruos.
- Matiniai dažai - pastaraisiais metais tapo madingi dėl išskirtinio, moderniai atrodančio paviršiaus.
Dažų kokybė tiesiogiai veikia, kiek ilgai automobilis išlaikys spalvą ir blizgesį. Pigūs ar prastos kokybės dažai gali greitai išblukti nuo saulės, prarasti toną ar net pradėti luptis. Tinkami dažai turi užtikrinti ne tik gražią išvaizdą, bet ir apsaugą nuo UV spindulių, drėgmės, druskų ir cheminių medžiagų. Vienas iš sudėtingiausių darbų - naujos spalvos suderinimas su esama. Net jei automobilis turi gamintojo spalvos kodą, laikas, saulė ir aplinkos veiksniai gali pakeisti atspalvį. Jeigu dažomo automobilio dažų kodo nematyti, arba jis nudažytas sunkiai parenkama spalva, dažant daromi vadinamieji perėjimai. Palyginama šalia dažomos detalės esančių detalių spalva, vėliau naujai pagamintais dažais nudažoma šalia esančių detalių pakraščiai, ne tik detalė. Viskas lakuojama. Lakui naudojami HS (kieti) ir MS (minkšti) lakai. Praktika rodo, kad geriausia automobilį dažyti ir lakuoti, nes taip automobilis atrodys puikiai.
Profesionalus dažymas ar „pasidaryk pats“?
Kai kurie vairuotojai bando sutaupyti, rinkdamiesi pigesnius dažus ar net dažydami patys. Jei nusprendėte automobilį dažyti patys, visų pirma atlikite bandymą ant panašaus paviršiaus, kad įsitikintumėte, jog pasirinkti dažai tikrai atitiks visus jūsų lūkesčius, o naujoji spalva puikiai derės su senąja. Labai daug rūpesčių dažymo metu kelia dulkės. Ypač sunku jų išvengti dirbant namų sąlygomis ir neturint tam specialios technikos. Jei nusprendėte dažyti patys, darykite tai ankstų rytą ir rinkitės uždarą patalpą arba nuo vėjo apsaugotą kiemą. Tiesa, dažant automobilį namuose, didžiausios problemos kyla transporto priemonei džiūnant. Labai svarbus veiksnys, turintis įtakos automobilio dažymo kokybei, yra dažams purkšti naudojamo suspausto oro švara. Jei oras patenka iš centrinės magistralės arba kompresoriaus, gali būti, kad jame bus mineralinių tepalų ar vandens. Abu šie elementai neigiamai veikia dažymo kokybę. Dėl tepalų susidaro „kateriukai”, o vanduo po dažų paviršiumi išpučia burbuliukus.
Profesionalaus dažymo privalumai
Siekiant išvengti visų galimų rūpesčių, transporto priemonės dažymą turėtumėte patikėti profesionalams. Profesionalūs automobilių dažytojai yra apmokyti ir turi patirties, kad pasiektų geriausią rezultatą. Specialistai ne tik moka naudotis specialia įranga, bet ir ją turi. Be to, iš profesionalų gausite užtikrintumą, nes jie darbams suteikia garantiją. Tai reiškia, kad jei iškiltų kokių nors problemų, pavyzdžiui, dažas nusiluptų ar išbluktų, galite grįžti į dirbtuves ir problemą specialistai išspręs. Jei neturite ankstesnės patirties ir įrangos, rezultatai gali nepateisinti lūkesčių. Kokybiški dažai - tai investicija į automobilio išvaizdą ir vertę. Renkantis spalvą ar dažų tipą, verta pasikliauti profesionalais, kurie supranta ne tik estetiką, bet ir techninę pusę. Kokybiškame servise didelė dalis darbo yra dulkių ir švaros kontrolė. Būtent todėl dažymas dažniausiai atliekamas dažymo kameroje (kabina), kur kontroliuojamas oro srautas ir temperatūra.
Automobilio dažymo kaina
Kaina skiriasi ne todėl, kad vienas servisas „brangesnis“, o todėl, kad kokybiškas dažymas susideda iš etapų, kurių negalima praleisti. Pasiruošimas: šlifavimas, glaistymas, gruntas, formų suvedimas, maskavimas. Dažnai žmonės nustemba, kad „vienos detalės dažymas“ kainoje turi ir gretimų detalių darbų. Taip būna ne dėl gudravimo, o dėl realybės: jei daromas perėjimas, gali reikėti lengvo gretimos detalės poliravimo ar užbaigimo, kad blizgesys sutaptų. Jeigu renkiesi pilną dažymą, kainą dažnai labiausiai išpučia ne dažai, o detalės: kiek jų reikia nuimti, kiek yra smulkių įlenkimų, kiek rūdžių, kiek senų remontų. Kaina gali skirtis priklausomai nuo dažų ir medžiagų kokybės, pasiruošimo darbų apimties, darbo sudėtingumo ir transporto priemonės dydžio bei tipo. Visada rekomenduojama kreiptis į kelis specialistus ir palyginti kainas bei sąlygas. „Padarykit iki rytojaus“ beveik visada reiškia kompromisą su džiūvimu, užbaigimu arba kokybės kontrole.
Dažymo įranga
Vienas svarbiausių įrankių šiam darbui - pulverizatorius, kuris užtikrina tolygų ir profesionalų dažų padengimą. Prieš pradėdami darbą, įsitikinkite, kad pulverizatorius yra švarus ir tinkamai sureguliuotas. Dažymui tinka kompresoriai tiekiantys 3-6 barų slėgį. Investuokite į kokybišką pulverizatorių - pigūs modeliai gali veikti netolygiai ir sugadinti rezultatą. Naudokite tik automobilių dažams skirtas medžiagas, nes įprasti dažai neatsparūs temperatūros svyravimams ir aplinkos poveikiui.
tags: #automobilio #dazymas #kitaip