Daugelis vairuotojų Lietuvoje klaidingai mano, kad atsisakymas patikrinti alkoholio kiekį kraujyje apsaugo juos nuo teisinių pasekmių. Ši prielaida atrodo logiška: nėra testo, nėra alkoholio kiekio kraujyje, nėra įrodymų. Tačiau pagal Lietuvos kelių eismo taisykles (KET) vairuotojai privalo vykdyti teisėtus policijos nurodymus, įskaitant blaivumo patikrinimą. KET 16 punktas aiškiai nurodo vairuotojų pareigą paklusti policijos reikalavimams.
Teisinės atsakomybės už atsisakymą
Administracinė atsakomybė
Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) atsisakymą traktuoja kaip sąmoningą bandymą išvengti atsakomybės. Teismai nuosekliai interpretuoja atsisakymą kaip tyčinį vengimą, o ne nesusipratimą ar stresą. Praktiškai vairuotojui, atsisakiusiam pasitikrinti blaivumą, gali būti skirta bauda ir trumpesnis vairavimo draudimas.
Nuo 2019 m. balandžio 1 d. už vengimą pasitikrinti neblaivumą gresia teistumas, bausmė (areštas iki 90 parų arba bauda iki 76 000 Eur, arba laisvės atėmimas iki 1 metų). Vairuotojas, atsisakęs atlikti alkoholio testą, gali susidurti su papildomomis sankcijomis, pavyzdžiui, draudimu vairuoti automobilį tam tikram laikotarpiui. Tai, be abejo, turi ilgalaikių pasekmių, tokių kaip darbo ir kasdienio gyvenimo sutrikdymas.
Sankcija už tokio pobūdžio pažeidimą numatytą - areštas, bauda, laisvės atėmimas iki 1 metų. Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas bendrai - tai atvejai, kai dėl vairuotojo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą. Vengdamas neblaivumo patikrinimo, asmuo savo sąmoningais veiksmais išreiškia ar neveikimu pademonstruoja savo valią blaivumo nesitikrinti, nors jam pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvo suteiktos galimybės tokį patikrinimą atlikti.
Pagal nusistovėjusią teismų praktiką šio pažeidimo požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-18-2015, 2AT-57-2018 ir kt.).
Kardomoji priemonė ir laidavimas
Vairuotojui, vengusiam neblaivumo patikrinimo, bus skiriama ir kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas, kuris bus taikomas iki teismo sprendimo įsigaliojimo. Tačiau pažymėtina, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už vengimą pasitikrinti neblaivumą galima, atleidžiant vairuotoją pagal laidavimą. Vairuotojas, pasinaudodamas įstatyme numatyta galimybe būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išvengia teistumo bei bausmės.
Jeigu specialiosios teisės sustabdymo laikotarpiu asmuo sustabdomas policijos pareigūnų neblaivus (nuo 0,41 promilės), už šį nusikaltimą atsako tas, kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Vairuotojui, kurio girtumas yra nedidelis, gali būti skirta ribota bauda ir laikinai atimtos teisės vairuoti. Vairuotojui, kurio girtumas yra 0,3-0,4 ‰, gali būti skirta jokia bauda. Kai kurie administraciniai pažeidimai gali būti laikomi mažai rizikingu elgesiu, todėl pareigūnai gali skirti žodinį įspėjimą. ANK 12 straipsnis tokiais atvejais netaikomas.
Policijos pareigūno veiksmai stabdant ir tikrinant vairuotoją
Pareigūno teisės ir pareigos
Policijos pareigūnas gali stabdyti automobilį, kai jam kyla įtarimų arba akivaizdžiai pažeidžiami teisės aktai, tačiau privalo būti uniformuotas ir nesukelti grėsmės saugumui. Sustabdęs automobilį, pareigūnas privalo prisistatyti bei trumpai ir aiškiai išdėstyti sustabdymo priežastis.
Pareigūnų patruliavimas keliuose gali būti viešas, neviešas ir mišrusis. Viešojo patruliavimo metu pareigūnų automobilis turi būti nudažytas specialiomis spalvomis su skiriamaisiais ženklais, o patys pareigūnai privalo dėvėti uniformą. Neviešo patruliavimo metu automobilis būna nenudažytas specialiomis spalvomis ir be skiriamųjų ženklų, o pareigūnas neprivalo dėvėti uniformos. Mišrusis patruliavimas - kai patruliuojama vienu metu naudojantis viešojo ir neviešojo patruliavimo būdais.
Kada pareigūnas gali stabdyti automobilį?
Pareigūnas gali sustabdyti automobilį, kai:
- Vairuotojas pažeidžia KET reikalavimus;
- Transporto priemonės išvaizda, techninė būklė, krovinio pritvirtinimas ar jo pervežimas akivaizdžiai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
- Reikia patikrinti vairuotojo ir transporto priemonės registracijos dokumentus, siekiant nustatyti ieškomus asmenis ir transporto priemones;
- Įtariama, kad vairuotojas pasišalino iš autoavarijos vietos arba jis ar keleiviai dalyvavo padarant nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą;
- Reikia patikrinti pervežamo krovinio dokumentus (pasverti krovinį);
- Reikia informuoti vairuotojus apie eismo sąlygų ypatybes ir pasikeitimus;
- Iškyla būtinybė suteikti pagalbą kitiems eismo dalyviams ar policijos pareigūnui pasinaudoti sustabdyta transporto priemone ar jos vairuotojo pagalba;
- Likviduojami stichinių nelaimių, avarijų ir kiti padariniai;
- Dalyvaujama policijos specialiosiose operacijose.
Kaip pareigūnas privalo stabdyti automobilį?
Stabdydamas automobilį pareigūnas privalo:
- Įvertinti visas galimas aplinkybes, kad stabdymo metu nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams.
- Stabdydamas automobilį, pareigūnas privalo vengti vietų, kuriose sustoti ir stovėti draudžia kelio ženklai ar ženklinimas.
- Stabdantis pareigūnas turi būti uniformuotas.
- Sustabdyti transporto priemonę duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku.
- Tamsiu paros metu, stabdydamas automobilį, policijos pareigūnas turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu; turi dirbti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai.
Ką daryti vairuotojui sustabdžius pareigūnui?
Daugelis vairuotojų žino, ką privalo daryti, kai jų automobilį stabdo pareigūnas - sustoti, neišlipant iš transporto priemonės paduoti dokumentus, išlipti tik pareigūnui leidus, pareigūno reikalavimu leisti apžiūrėti automobilį (prieš tai pareigūnui nurodžius, kokiu pagrindu tai bus daroma).
Jei esate blaivus, bendradarbiavimas jus apsaugo. Jei nesate tikri, bendradarbiavimas vis tiek apriboja galimas pasekmes. Pagal Lietuvos įstatymus atsisakymas beveik visada yra blogiausias įmanomas variantas.
Blaivumo patikrinimas: prietaisai ir tvarka
How Does A Breathalyzer Test Work
Alkotesteriai ir jų veikimo principai
Dažniausiai girtumas tikrinamas alkotesteriu. Pastaruoju metu naudojami vienkartiniai šio prietaiso antgaliai. Eismo priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Ramanauskas teigia, kad pareigūnas gali leisti vairuotojui pačiam išimti iš vakuuminės pakuotės antgalį.
Policijos dažnai naudojamo profesionalaus alkotesterio „Dräger Alcotest 7510“ matavimo ribos yra nuo 0.00 iki 6.00 promilių. Didesnę alkoholio koncentraciją galima būtų išmatuoti tik atlikus kraujo tyrimą, mat teigiama, tiek apgirtęs žmogus net nesugebėtų tinkamai įpūsti į alkotesterį. Viršijus maksimalią promilių matavimo ribą, alkotesterio ekrane atsiranda trys į viršų nukreiptos rodyklės. Tiesa, pabrėžiama, tokį žymenį išvysti tenka ne taip jau dažnai net ir blaivumo patikras organizuojantiems policijos pareigūnams.
Nors medikai teigia, kad 4-5 promilės ir daugiau - jau yra mirtina alkoholio koncentracija žmogui, tikrinant vairuotojų blaivumą kartais užfiksuojami žymiai didesni promilių skaičiai. Viskas dėl to, kad alkoholio poveikis žmogui yra labai individualus ir ilgą laiką girtaujančio žmogaus organizmas prisitaiko bei toleruoja vis didesnes alkoholio koncentracijas.
Alkoblokai ir alkoholio detektoriai
ES ir Lietuvos standartai rekomenduoja išmatuotų promilių kiekio alkotesterio ekrane vairuotojui nerodyti, tikrinantis blaivumą automobiliuose įrengtais alkoblokais. Alkoblokų, pvz., įrengtų geltonuosiuose mokykliniuose autobusuose, blaivumo matavimo ribos yra nuo 0.00 iki 5.00 promilių. Aptikus alkoholio, tiesiog blokuojamas variklio užvedimas. Tačiau tai nereiškia, kad tikrinant blaivumą, išmatuotų promilių kiekis lieka niekam nežinomas.
Kiekvieno blaivumo patikrinimo rezultatai įrašomi alkobloko atmintyje ir bet kada gali būti peržiūrėti vairuotojo darbą kontroliuojančių asmenų. Dar daugiau, aptikus alkoholio, rezultatą alkoblokas analizuoja ir, priklausomai nuo užfiksuoto promilių kiekio, nustato, kada gali būti leista atlikti kitą blaivumo patikrinimą. Logika paprasta, kuo girtesnis vairuotojas mėgina užvesti automobilį, tuo daugiau laiko reikia jam išsiblaivyti iki kito bandymo. Nepavykus užvesti variklio pakartotinai, kitas šansas bus suteiktas tik po dar ilgesnio laiko tarpo. Tai yra dar viena atgrasymo nuo vairavimo išgėrus priemonė.
Beje, šalia blaivumo patikrinimo rezultato, alkoblokas atmintyje įrašo visų variklio užvedimų datas ir laiką sekundžių tikslumu, taip pat įrašomi visi elektros įtampos atjungimai, mėginimai užvesti variklį neatlikus pasitikrinimo alkotesteriu. Užfiksuojami visi nepavykę blaivumo pasitikrinimai, jų laikas, skaičius ir priežastys, kodėl nepavyko bei kt. informacija.
Blaivumo patikrinimo rezultato promilėmis nerodo dar viena alkotesterių grupė - alkoholio detektoriai. Promilės tikrinant alkoholio detektoriumi nerodomos, nes šie prietaisai yra skirti preliminariam blaivumo patikrinimui, kurių per minutę, priklausomai nuo modelio, galima atlikti net iki 12. Alkoholio detektoriai nustato faktą - yra alkoholio garų iškvėptame ore, ar nėra. Kiek promilių buvo tiksliai? Tai galima sužinoti įtarimą sukėlusį asmenį patikrinus įprastiniu alkotesteriu. Alkoholio detektoriai preliminariam vairuotojų patikrinimui jau naudojami ir Lietuvos keliuose bei įmonėse.
Blaivumo nustatymas gydymo įstaigose
Vairuotojas turi teisę atsisakyti leistis tikrinamas alkotesteriu. Tada jo blaivumas bus nustatytas gydymo įstaigoje. G. Ramanauskas pažymėjo, jog žmogus turi teisę pasirinkti, kurioje gydymo įstaigoje jis bus tikrinamas. Svarbu žinoti, jog pasitikrinti privalu per valandą nuo to momento, kai pareigūnas pareikalauja tai padaryti. Gydymo įstaigoje blaivumas gali būti patikrintas dvejopai.
Medikas gali paimti kraujo mėginį ir iš jo nustatyti, ar žmogus blaivus. Galimas būdas, kai, atlikęs keletą mediko nurodymų, žmogus išsiduoda, ar vartojo alkoholio. Pavyzdžiui, jo paprašoma pritūpti ištiesus rankas, užsimerkus pataikyti pirštu į nosies galiuką ar atlikti kitas testo užduotis. Kol kas apsvaigimas nuo narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų tikrinamas tik gydymo įstaigose.
Svarbu žinoti ir tai, kad asmens, kuris atsisako tikrintis neblaivumą įvykio vietoje, pareigūnai neprivalo pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą net ir jam reikalaujant. Neblaivumo patikrinimo vengimas ne tik griauna vairuotojo reputaciją, bet ir kelia grėsmę visuomenės saugumui.
Policijos rėmėjų dalyvavimas blaivumo patikrose
Nenustebkite, jei Jūsų blaivumą kelyje tikrins kartu su pareigūnu dirbantis policijos rėmėjas. Sausio 25 d. Vilniaus rajone Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos pareigūnės kartu su policijos rėmėjais pirmą kartą vykdė vairuotojų blaivumo kontrolės prevencinę priemonę. Priemonės metu patikrintas 941 vairuotojas - neblaivių nenustatyta, tačiau fiksuoti 22 KET pažeidimai, iš jų 15 dėl saugos diržų nenaudojimo. Nustatyti pažeidimai dėl laiku nepasitikrintos vairuotojų sveikatos, transporto priemonių registracijos ir techninės apžiūros, vienas asmuo vairavo neturėdamas teisės.
Policijos pareigūnai pabrėžia, kad tokios prevencinės priemonės skatina atsakingą vairuotojų elgesį, o policijos rėmėjams dėkoja už skirtą laiką prisidedant prie saugesnio eismo.
tags: #ka #daro #policijos #pareigunas #kai #vairuotojas