Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik kuriozinius įvykius Rusijoje, bet ir gvildensime rimtas eismo saugumo problemas, su kuriomis susiduria Lietuva, bei svarstysime siūlomus sprendimus.
Kuriozinės avarijos Rusijoje
Tanko avarija Belgorodo srityje
Belgorodo srityje (Rusija) užfiksuota neįprasta avarija, kai tankas pervažiavo „Niva“ automobilį, vairuojamą vietos gyventojo. Deja, šis įvykis baigėsi tragiškai - vairuotojas žuvo vietoje. Anot šaltinių, lengvojo automobilio vairuotojas laikėsi kelių eismo taisyklių.
Avarija įvyko Berezovkos kaime Borisovo rajone, Belgorodo srityje, kuri yra kaimynystėje su Ukraina. Vietos informacinio kanalo „Pepl“ duomenimis, „Niva“ vairuotojas važiavo pagrindiniu keliu ir nepažeidė kelių eismo taisyklių - tankas posūkyje lengvojo automobilio nepraleido ir tiesiog pervažiavo. Iš nuotraukų matyti, kad tankas tiesiog sumaitojo priekinę „Nivos“ dalį. Skelbiama, kad tanko pervažiuotas mirė 73-ejų vietos gyventojas Konstantinas Lopatkinas.
Branduolinio kuro talpos išsihermetinimas Urale
Uralo elektrochemijos kombinate Sverdlovsko srityje, urano sodrinimo ceche, išsihermetino branduolinio kuro talpa. Vieno kubinio metro apimties konteinerio išsihermetinimas užfiksuotas liepos 14-ąją 9 val. 13 min. vietos laiku (7 val. 13 min. Lietuvos laiku), skelbiama „Radio Svoboda“.
„Rosatom“, kuriai ir priklauso kombinatas, tvirtina, kad „incidentas lokalizuotas ir nekelia rizikos aplinkiniams“. Regioninis leidinys E1 skelbia, kad daugiau nei 100 gamyklos darbuotojų bus tiriama po įvykusios katastrofos. Vietos valdžia ragina gyventojus „nepasiduoti panikai ir neplatinti melagingų pranešimų socialiniuose tinkluose“. Uralo elektrochemijos kombinatas dirba nuo 1945-ųjų, gamina branduolinį kurą atominėms elektrinėms. Ši gamykla perdirba ir jau panaudotą Europos ir JAV atominių elektrinių kurą.
Rusijos žiniasklaidos reakcija į Lietuvos žvalgybos ataskaitas
„Komsomolskaja Pravda“ A. Paulausko žodžius, kad Juodkrantėje galimai išsilaipino rusų specialiųjų pajėgų kariai, pavadino „konspiracijos teorija“. Teigiama, kad kariai pratybų metu nusileido parašiutu ir Juodkrantėje galėjo atlikti tam tikras pratybų užduotis.
„Komsomolskaja Pravda“ kritikuoja VSD ir AOTD ataskaitą, primindama, kad žvalgyba į minėtą ataskaitą įtraukė ir Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarus (Rolandą Paulauską ir Zigmą Vaišvilą). Lietuvos žvalgybos pateiktą grėsmių Lietuvai vertinimą Rusijos žiniasklaida vadina „juokinga demagogija“ ir „politiškai motyvuotu“ dokumentu.
Primename, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas A. Paulauskas interviu portalui lrt.lt pranešė, kad Juodkrantėje per pratybas galėjo būti išsilaipinę rusų diversantai. Kaip nurodoma VSD ir AOTD ataskaitoje, 2015 m. prie Lietuvos valstybinių sienų dažnai buvo stebimas bepiločių orlaivių aktyvumas iš Rusijos ir Baltarusijos pusės. Vertinama, kad bepiločiai orlaiviai naudojami ir žvalgybinei veiklai prieš Lietuvą bei planuojant nelegalius prasiskverbimus į Lietuvos teritoriją.
„Yra požymių, kad Rusijos specialiosios paskirties kariniai daliniai taikos metu atlieka prasiskverbimus į užsienio valstybes. Tokių operacijų metu kariai mokosi nepastebėti atsidurti kitos valstybės teritorijoje, žvalgyti dominančius objektus ar atlikti specialiąsias užduotis.“
Lietuvos eismo saugumo problemos ir siūlomi sprendimai
Tragiška avarija Vilniuje
Vilnietis Mindaugas Digrys prieš keletą metų neteko brangiausio žmogaus - mamos. „Skambutis iš policijos, kad žuvo avarijoje mano mama, nesupratau nei kas, nei kaip, po to pasipylė straipsniai per visur, kažkokia anomalija“, - kalbėjo Mindaugas. Mindaugo mamą, ilgametę Operos ir baleto teatro choro solistę Almą Digrienę ir greta automobilyje sėdėjusią draugę pražudė garbaus amžiaus pilietis, kuris sėdo už vairo, neturėdamas teisės vairuoti.
„Automobilis stovi prie raudono šviesoforo signalą ir į jį 100 km per valandą greičiu įvažiuoja pavežėjas, ir nelieka dviejų žmonių. O tas vairuotojas net teisės vairuoti neturėjo“, - teigė M. Dargys. Kraupios avarijos kaltininkas tik po ilgo teismo proceso buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme - keturi metai už dviejų žmonių nužudymą. Tačiau avarijos kaltininkas savo kaltės nepripažino ir nerodė nei menkiausios atgailos žuvusiųjų artimiesiems. „Aišku, aš satisfakcijos dėl to nejaučiu, aš nemanau, kad mes čia kažką laimėjom. Realiai, ji visiškai nenukentėjo, kompensacija, kurią mes gavome yra juokinga. 15 000 eurų... tiesiog juokinga, bet taip yra“, - pasakojo vyras.
15min tyrimas: Netikri mokymai už tikrus pinigus
Griežtinamos bausmės ir padidintos baudos
Per pastaruosius metus ženkliai, daugiau nei 25 procentais išaugus tokių - mirtimis paženklintų eismo įvykių skaičiui, veiksmų nusprendė imtis Vidaus reikalų ministerija. Numatyta griežtinti bausmes, didinti baudas ir kitomis sankcijomis kovoti su eismo pažeidėjais bei kelių chuliganais.
„Tuos asmenis, kurie piktybiškai pažeidinėja, tie, kurie gauna pastovias baudas ir jų nemoka, tai jie būtų įtraukiami į rizikos sąrašą ir policija juos galėtų stebėti, nes dabar tos skaudžios nelaimės, kurios įvyksta, tai yra susijusios su tokiais recidyvistais“, - aiškino Agnė Bilotaitė.
Diskusijos dėl efektyvumo
Oponentai, baudų didinimo priešininkai, tokias ministrės Agnės Bilotaitės pristatytas kovos su eismo pažeidėjais priemones mala į miltus ir yra įsitikinę jų neefektyvumu. „Tai yra riboto matymo pasakymai, tai, jei tu jau turi įrankį. Atsakomybė baudžiamoji yra ir už vairavimą neblaiviam, ir ką? Ar pasikeitė kas? Ne, per proginius reidus pagaunama, o kiek jų realiai važinėjasi gatvėmis, mes nematome, jei nepatenki į proginį filtrą“, - teigė Saulius Skvernelis.
Saulius Skvernelis siūlo kitą užkardymo priemonę visiems eismo taisyklių pažeidėjams - apipilti Lietuvos kelius nuolat vykstančiais reidais ir policininkais, kurie mojuotų dryžuotomis lazdelėmis ir gaudytų nedrausmingus vairuotojus. „Siūlo net už 30 km per valandą viršytą greitį atimti galimybę vairuoti, apie ką mes kalbam, tai ne foto radarai ar trikojai krūmuose turi saugumą užtikrinti, o gyvas, kompetentingas pareigūnas, kuris ne tik žiūrėtų, kaip eismo tvarkos yra laikomasi, bet žiūrėtų plačiau“, - sakė S. Skvernelis.
„Aš nežinau, kam reikia tų žmogiškų resursų, negi mes norime, kad policininkai ir vėl grįžtų prie krūmų ar apkasų, šaudytų automobilius, o po to krūmuose derėtųsi dėl tam tikrų sąlygų, tai nežinau, ar derėtų grįžti į 20 amžių“, - atkirto Seimo narys Vilius Semeška.