Sužaloto keleivio teisės ir žalos atlyginimas po avarijos

Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nesukeltų žalos kitiems. Jei žala vis dėlto atsiranda, nukentėjusysis, patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę reikalauti, kad jo patirti nuostoliai būtų atlyginami, o ją padaręs asmuo privalo už ją atsakyti.

Žalos atlyginimas ir teisminis procesas

Realybė tokia, kad kaltininkui atrodo, jog nukentėjusysis nepagrįstai daug reikalauja, o nukentėjusiojo nuomone, kaltininko padaryta žala yra daug didesnė, nei vertina pats kaltininkas. Tad pasiekti kompromisą be teismo yra itin sunku. Teisminis procesas, priklausomai nuo bylos sudėtingumo ir pobūdžio, vyksta nuo 2 mėnesių iki kelerių metų.

Teismo priteista skola ir vykdymas

Nukentėjusiajam teismo priteista skola iš kaltininko niekur nedingsta, net jei jis (kaltininkas) tuo metu visiškai neturi jokių pajamų ar turto. Jei kaltininkas geranoriškai nesumoka teismo priteistos sumos, nukentėjusysis, turintis įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet nesulaukęs geranoriško skolininko sumokėjimo, kreipiasi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kuris yra pagrindas skolos išieškojimui.

Teismas išduoda nukentėjusiojo prašomą vykdomąjį raštą. Su gautu vykdomuoju raštu nukentėjusysis kreipiasi į antstolį. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pradeda jo vykdymo procesą. Antstolis, sulaukęs, kada kaltininkas įsidarbina, paveldi kokį turtą, galbūt gauna dovanų ar laimi loterijoje, iškart "prisistato" dėl žalos atlyginimo.

Civilinė atsakomybė ir žalos rūšys

Civilinė atsakomybė kyla esant tam tikroms sąlygoms:

• Neteisėti veiksmai (veikimas ar neveikimas) - kai pažeidžiama įstatyme, sutartyje nustatyta ar bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai (CK).
• Žala ir nuostoliai - turtinis netekimas, patirtos išlaidos, negautos pajamos, taip pat neturtinė žala (skausmas, reputacijos pablogėjimas ir pan.) (CK 6.249 straipsnis).

Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju

Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.).

Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.

Šalių susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo

Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja (CK).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2017, kurioje buvo nagrinėjamas žalos atlyginimas, kilęs dėl neatsargiai atidarytų automobilio durelių.

Bylos aplinkybės ir teismų sprendimai

Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų J. B. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 731 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. liepos 5 d. prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, jam važiuojant pro atsakovo J. B. automobilį „Subaru Impreza“, netikėtai atsidarė pastarojo automobilio priekinės dešinės pusės durelės ir apgadino ieškovo automobilį. Atsakovas J. B., kaip transporto priemonės valdytojas, buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, tačiau draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, teigdamas, kad įvykis yra nedraudžiamasis, nes už žalą atsakomybė kilo keleiviui, atidariusiam dureles.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, pažymėdamas, kad Kelių eismo taisyklių (KET) 9, 52 ir 148 punktų nuostatas pažeidė keleivio, o ne atsakovo J. B. veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priteisė iš J. B. 731 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines procesines palūkanas. Teismas pažymėjo, kad automobilio (didesnio pavojaus šaltinio) valdytojas yra atsakovas J. B. (CK 6.270 straipsnio 2 dalis), todėl jis privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą.

Aukščiausiojo Teismo pozicija dėl solidariosios atsakomybės

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, pažymėjo, kad keleivių išlaipinimas yra baigiamoji kelionės dalis, reglamentuojama teisės normose (KET 52, 148 punktai). Todėl saugų išlaipinimą užtikrinti pirmiausia turi vairuotojas, parinkdamas saugią išlaipinimo vietą ir momentą, taip pat imdamasis kitų prieinamų priemonių. Vairuotojas turi galimybę pasinaudoti galinio vaizdo veidrodėliais ir įspėti keleivius neatidaryti automobilio durelių, kol pro šalį nepravažiuos kita transporto priemonė.

Keleivis turi pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, tačiau jo veiksmus išsilaipinant iš dalies lemia pasitikėjimas vairuotojo tinkamu pareigų įvykdymu - keleivis pasitiki, kad vairuotojas sudarė galimybę išsilaipinti saugioje vietoje ir saugiu metu. Turėjęs galimybę vykdyti, tačiau nevykdęs įstatymo nustatytų pareigų, neužtikrinęs saugaus keleivių išlaipinimo, dėl keleivio nesaugiai atidarytų durelių kilus žalai, vairuotojas ir keleivis tampa solidariai atsakingi kaip nukentėjusiam bendrai padarę žalos asmenys (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Toks teisės normų aiškinimas ir taikymas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys), nes vairuotojas paprastai turi didesnes galimybes žinoti aplinkybes, kaip buvo padaryta žala, kokius veiksmus keleivis atliko, ir užkirsti kelią keleivio veiksmams, kurie kelia pavojų eismo saugumui. Žala padaryta bendrais vairuotojo (parinkus nesaugią keleivių išlaipinimo vietą ir momentą, nesiėmus atsargumo priemonių pavojui išvengti) ir keleivio (nesiėmus atsargumo priemonių pavojui išvengti) veiksmais.

Kreditorius turi teisę reikalauti, jog solidariąją prievolę įvykdytų bet kuris solidarusis skolininkas (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Praktiniai patarimai nukentėjusiam keleiviui

Patekus į eismo įvykį, kuriame buvote sužalotas, ir medikams nustačius nesunkų sveikatos sužalojimą, nustačius kaltininką ir policijai pradėjus ikiteisminį tyrimą, turite keletą pasirinkimų dėl žalos atlyginimo. Advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokatas Justas Jankauskas pataria:

Susitarimas su kaltininku

Tikėtina, jog galite sulaukti dėl eismo įvykio padarymo kalto asmens pasiūlymo susitaikyti. Šiuo atveju kaltininkas išvengtų baudžiamosios atsakomybės, o Jums būtų atlyginta Jūsų patirta turtinė ir neturtinė žala. Žalos dydžiai yra derybų su kaltininku klausimas, todėl pravartu derybose turėti atstovą, išmanantį tokio pobūdžio bylose priteisiamos žalos klausimus. Šis kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo tvarkos yra tvirtinamas teismo.

Kreipimasis į teismą

Jei vis dėlto nesulauktumėte kaltininko pasiūlymo susitaikyti ar nepavyktų susitarti dėl atlygintinos žalos dydžio, turite teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

Draudimo bendrovės atsakomybė

Pasirinkus savo teisių gynimo būdą atsakovu byloje traukiant būtent civilinės atsakomybės draudiką, svarbu paminėti, jog pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį draudikas prisiima tik ribotą atsakomybę. Vadovaujantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 p., didžiausia draudimo suma yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Atkreiptinas dėmesys, jog 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra maksimalus atsakovo kaip civilinės atsakomybės draudiko mokėtinas dydis. Tai nereiškia, jog teismas negali nustatyti didesnio neturtinės žalos dydžio, tačiau tokiu atveju priteistos sumos dalį, viršijančią 5 000 Eur, turi pareigą atlyginti eismo įvykio kaltininkas.

Eismo įvykio fiksavimas ir veiksmai po avarijos

LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo dep. direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas pabrėžia esminius aspektus, kuriuos būtina žinoti kiekvienam vairuotojui patekus į eismo įvykį:

Pirminiai veiksmai eismo įvykio vietoje

• Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka.
• Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina.
• Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu.
• Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją.
• Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Deklaracijos pildymas

• Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama.
• Kitais atvejais būtina kviesti policiją, pavyzdžiui, eismo įvykio metu sužalotas žmogus, kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę, atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją ir panašiais atvejais.
• Popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas).
• Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroninės eismo įvykio deklaracijos formos, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai.

Papildomi veiksmai

• Visi eismo įvykio dalyviai turi imtis jiems prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą.
• Nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą eismo įvykio metu sugadinta turtą. Nuotraukose turėtų matytis tiek šių transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai.
• Eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtina civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti.

Žalos atlyginimas, kai kaltininkas apdraustas ar nedraustas

Jei eismo įvykio kaltininkas draustas, dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo gali kreiptis į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę. Tuo atveju, jei kaltininkas nedraustas, tokia žala atlyginama LR transporto priemonių draudikų biuro vardu - nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į jį apdraudusią draudimo bendrovę ar kitą savo nuožiūra pasirinktą draudimo bendrovę, kuri žalas administruoja Biuro vardu.

Automobilio pašalinimas iš įvykio vietos

Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (buvo sužalotas, išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę.

Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.

Sužaloto vairuotojo atveju

Jei eismo įvykio metu sužalojamas eismo įvykio dalyvis, policija registruoja tokį įvykį ir eismo įvykio fiksavimo, protokolavimo veiksmus atlieka policijos pareigūnai.

Deklaracijos pildymas, kai vairuotojai sužeisti

Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl deklaracijos pildymo, popierinės deklaracijos pildymo atveju formą gali teikti tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas. Eismo įvykio deklaracijos nebūtina turėti, nes jei nei vienas įvykio dalyvis jos neturi, jie gali pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją per programėlę draudimoįvykiai.lt. Tuo atveju, kai neturima popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroniniu būdu, aplinkybes galima aprašyti ir schemą nubraižyti ant švaraus popieriaus lapo.

Draudimo galiojimas ir pasekmės, kai draudimo nėra

Žinoma, geriausia būtų, kad eismo įvykio dalyviai būtų pasirūpinę galiojančios draudimu. Jei nutinka, kad nukentėjęs asmuo eismo įvykio metu buvo nedraustas, jis vis tiek turi teisę kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę ir nukentėjusio asmens patirta žala atlyginama.

Tuo atveju, jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama Biuro vardu. Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį, atsakingą už žalos padarymą, ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirta žala atlyginama visais atvejais, tik atsižvelgiama į paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį dėl sukelto eismo įvykio, pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos.

Draudikų pareigos ir žalos atlyginimo tvarka

Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.

Žalos atlyginimo tipai

Kai eismo įvykio metu apgadinamas automobilis ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę, nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginta žala ar kitos patirtos išlaidos:

• Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas (jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą.
• Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
• Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
• Nukentėjusio asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
• Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas. Toks netekimas apskaičiuojamas automobiliams ne senesniems kaip 60 mėn., skaičiuojant automobilio senumą nuo pirmos registracijos dienos iki eismo įvykio dienos.

Išmokos mokėjimo terminai

Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Jeigu išmoka mokama priėmus sprendimą baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, ji turi būti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos.

Žalos nustatymas ir atlyginimas pagal LR Vyriausybės nutarimus

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Taisyklėse detaliau reglamentuojamas žalos nustatymas ir atlyginimas.

Žalos sveikatai nustatymas

Nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotais dalyvumo ir neįgalumo lygio dokumentais, teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadomis apie sužalojimo pobūdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį.

Negautų pajamų apskaičiavimas

Nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo, taip pat vadovaudamasis nukentėjusio trečiojo asmens darbdavio ar jam prilyginto asmens pateiktais dokumentais apie nukentėjusio trečiojo asmens vidutinį darbo užmokestį ir jo apskaičiavimą.

Asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sutrikdymo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sutrikdymo. Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sutrikdymo negalėjo dirbti, skaičiaus.

Žalos dėl gyvybės atėmimo nustatymas

Žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, kuriais įrodomos protingos bei pagrįstos laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos (atskaičius laidojimo pašalpas), ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie patirtą žalą.

Specialiosios išlaidos ir derinimas su draudiku

Kai dėl eismo įvykio padaroma žala asmens sveikatai ir nukentėjęs trečiasis asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, negali gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje, galimų išlaidų už gydymosi kitose valstybėse paslaugas atlyginimo sąlygos žalos administravimo metu turi būti suderinamos su atsakingu draudiku ar Biuru raštu. Taip pat žalos administravimo metu derinamos žalos atlyginimo, mokant išmoką, sąlygos, kai planuojama reikalauti atlyginti kapavietės sutvarkymo išlaidas ar išlaidas, kurios bus padarytos dėl plastinių operacijų, reabilitacijos, specialių transporto priemonių įsigijimo, būsto pritaikymo ar kitais panašiais atvejais.

Žalos turtui nustatymas

• Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga.
• Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių ir (ar) dalių vertė (sumažinant išlaidas keičiamų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimo verte), dažymo medžiagų vertė, taip pat sugadinto turto transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos papildomos išlaidos.

Žalos tyrimas ir pretenzijų teikimas

Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį nukentėjusio trečiojo asmens pranešimą apie eismo įvykį, pateikia jam užpildyti jo patvirtintos formos pranešimą apie eismo įvykį ir atlieka jo tyrimą (apklausiami liudytojai, apžiūrima eismo įvykio vieta, sugadintas ar sunaikintas turtas, daromos nuotraukos, teikiamos užklausos atitinkamoms institucijoms).

Nukentėjusio trečiojo asmens atsakingam draudikui ar Biurui teikiamoje pretenzijoje dėl padarytos žalos turi būti nurodomas nukentėjusio trečiojo asmens vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji ar korespondencijos gavimo vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, prašymą atlyginti žalą pagrindžiančios aplinkybės ir žalos dydis. Taip pat turi būti pateikti visi turimi dokumentai apie eismo įvykio aplinkybes, eismo įvykio dalyvių atsakomybę, žalą ir jos dydį.

Išmokos mokėjimas ir periodinės išmokos

Dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokama vienkartinė išmoka, o jeigu žala sveikatai yra tęstinio pobūdžio arba neįmanoma išmokėti išmokos vienu kartu, išmoka mokama dalimis per kelis kartus. Sveikatos sutrikdymo atveju dėl negautų pajamų gali būti mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktą ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintą mokėjimo būdą.

Valstybinio socialinio draudimo išmokos ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmoka ir nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas.

tags: #jei #avarijoje #suzalojamas #keleivis