Plečiantis naujoms technologijoms ir vis stiprėjant ekonominiams saitams, pasaulis sumažėjo - dabar net ir smulkios firmos gali nusisamdyti specialistą iš kito žemyno, kuris tą patį darbą atliks pigiau. Taip pat ir didieji rinkos žaidėjai - neretai automobilių gamintojai turi net kelias gamyklas, tad skirtingoms rinkoms skirti modeliai nuo konvejerio nurieda skirtinguose žemynuose. Tokių prekių ženklų sąsaja su jų kilmės šalimi dažnai tėra simbolinė, tačiau yra ir tokių įmonių, kurios vis dar didžiąją dalį savo procesų atlieka ten, kur viskas ir prasidėjo. Štai, tarkime, ikoniškąjį „Volkswagen Golf“ galima pamatyti kone viso pasaulio gatvėse, bet Europoje važinėjantys golfai greičiausiai nuriedėjo nuo Vokietijos konvejerio, o parduodami Jungtinėse Valstijose - pagaminti Meksikoje. Tiesa, tai veikiau taisyklė nei išimtis - vargu ar įmanoma rasti didžiųjų gamintojų, kurie geba visus savo procesus išlaikyti vienoje valstybėje.
Vienas iš pavyzdžių, kai gamintojas vis dar gali būti vadinamas savo šalies atstovu, yra „Mazda“, Japonijoje gaminanti ne tik didžiąją dalį automobilių, bet ir daugumą jų komponentų. Tekančios Saulės šalis pasižymi itin stipriomis tradicijomis visose gyvenimo srityse, o žurnalistas ir automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis sako, kad čia pagamintos transporto priemonės dėl tam tikrų savybių susilaukia lojalių klientų visame pasaulyje. „Japoniški automobiliai nuo vakarietiškų neretai gali atsilikti technologijomis ar inovacijomis, nes vakariečiai nori labai nustebinti savo klientus didžiausiais ekranais, geriausiomis multimedijomis, mažiausiais ir daugiausia galios išvystančiais varikliais ar vairavimą perimančia elektronika. Tikėtina, jog japonai šiais klausimais ilgiau užtrunka todėl, kad jų inžinieriai technologijas ilgai testuoja ir į gamybą paleidžia tik tuomet, kai jos nė kiek nebestebina. Tik japoniškuose automobiliuose viskas veikia. Nestringa. Yra nemažai paprastų vartotojų, kuriems tai aktualu. Be to, japoniški gaminiai racionaliai įkainoti“, - komentuoja E. Babelis ir priduria, kad jo paties kieme šiuo metu stovi net du japoniški modeliai, kurių vienas skaičiuoja ketvirtą šimtą tūkstančių kilometrų ir nežada sustoti.
Apie tą pačią tendenciją užsiminė ir bene ryškiausias automobilių apžvaldininkas - Jeremy Clarksonas. Kalbėdamas apie naujausios kartos legendinę „Mazda MX-5“, jis pareiškė: „Taigi, taip, iš esmės nieko nekeisdama ir vengdama naujausių sudėtingiausių elektronikos tendencijų, „Mazda“ vėl sukūrė penkių žvaigždučių perlą.“ Laikosi savo filosofijos E. Babelis taip pat neslepia, jog pasaulyje, kur automobiliai tampa vis panašesni vieni į kitus, japonų gamintojai dar sugeba nustebinti. „Mazda“ yra gana nedidelis, beveik nišinis gamintojas, ir jie daug ką daro kitaip. Kai kiti elektrifikuojasi ar bent jau mažina savo variklių darbo tūrius, jie pristato 3,3 litro 6 cilindrų dyzelinį motorą. Kai visi gamintojai optimizuoja savo kaštus vienodindami modelius, darydami juos ant paprastesnių platformų, jie kuria naują modelį galiniais varančiaisiais ratais. Praneša, kad sugrąžins rotorinį variklį. Aišku, tikėtina, kaip elektromobilio įkroviklį, bet vis vien laikosi to, kuo jie sudomino žmoniją. Po perkūnais, jie dar atmosferinius variklius siūlo Europoje. Nežinau kito gamintojo, kuris siūlytų atmosferinius variklius. Aišku, kitokius, vėlgi su savomis „Skyactive X“ technologijomis. Bet jie išties įdomūs. Kitokie“, - vertina žurnalistas, pridurdamas, kad geriausias būdas perprasti savitą gamintojo filosofiją - išbandyti dominantį modelį kelyje.
Nors daugelis automobilių entuziastų norėtų, kad būtų kitaip, elektrifikacija paliečia vis daugiau modelių. Neseniai vykusio Goodwood Festival of Speed renginyje buvo pristatytas paskutinis vidaus degimo varikliu varomas „Lotus“ modelis, taip pat debiutavo pirmas visiškai elektrinis „Rolls-Royce“. Tad, kalbant apie kasdien keliuose regimus automobilius, išvengti elektrifikacijos tiesiog neįmanoma. Vienintelis klausimas - kokiu keliu pasuks gamintojai?
Gilios tradicijos globaliame pasaulyje
Kaip žinoma, nuo konvejerio vos nuriedėjęs automobilis jau yra palikęs savo anglies dvideginio pėdsaką pasaulyje - vien logistikos keliai, reikalingi visiems komponentams atsirasti vienoje vietoje, sudaro nemenką dalį kenksmingų dujų išlakų. Taip pat komponentų gabenimas iš kito pasaulio krašto išpučia prekės kainą galutiniam vartotojui. Čia ir vėl galima grįžti prie globalizacijos temos - nors efektyvios logistikos grandinės gamintojams leidžia naudotis visais planetos resursais, bendradarbiavimas su vietiniais tiekėjais dažnai lemia geresnius rezultatus. Štai ir minėta „Mazda“ toliau pristato vis naujus vidaus degimo variklius, taip pat ruošiasi ir elektrifikacijai, o visai neseniai paskelbė, jog pradėjo derybas dėl vidutinio ar net ilgalaikio laikotarpio baterijų tiekimo su taip pat Japonijoje įsikūrusia bendrove „Panasonic Energy“. Ši įmonė buvo viena iš ličio jonų baterijų automobiliams pradininkių ir, pasak jos vadovo, bendras darbas su automobilių gamintoju bus didelis žingsnis pirmyn.
Kur gaminami „Mazda“ modeliai šiandien? Nors pasaulis mažėja ir automobilių gamyba globalizuojasi, „Mazda“ išlieka vienu iš pavyzdžių, kai gamintojas vis dar gali būti vadinamas savo šalies atstovu, Japonijoje gaminanti ne tik didžiąją dalį automobilių, bet ir daugumą jų komponentų. Vis dėlto, realybė kur kas sudėtingesnė. Užrašas „Sukurta Kalifornijoje, surinkta Kinijoje“ ant „Apple“ telefono nugarėlės jau seniai nieko nestebina, tačiau automobilių pasaulyje vis dar gajus mitas, kad vokiškas automobilis privalo būti pagamintas Vokietijoje, o japoniškas - Japonijoje. Tačiau automobiliniai gamintojai laikosi principo „gamink ten, kur daugiausiai parduodi“. Pavyzdžiui, kai kurie „Mazda“ ir „Honda“ modeliai („Mazda 6e“, „Honda ZR-V“, „CR-V“) gaminami Kinijoje. Toje pačioje Prancūzijos gamykloje, kurioje surenkami „Toyota Yaris“ ir „Yaris Cross“, gaminami ir „Mazda2 Hybrid“ modeliai.
Nigamos Lietuvoje: „Mazda“ modeliai, gaminami Japonijoje: Mazda3 (Hofu), Mazda MX-5 (Hirošima), Mazda MX-30 (Hirošima), Mazda CX-30 (Hirošima ir Hofu), Mazda CX-5 (Hirošima), Mazda CX-60 (Hofu), Mazda CX-80 (Hofu).
Kitų japonų automobilių gamintojų gamybos vietos: Lexus ir Subaru Europai skirtus modelius gamina išskirtinai tik Japonijoje. Lexus: ES, LBX, UX, NX, RX, RZ, LM. Subaru: Crosstrek, Forester, Outback, Solterra. Toyota: GR Yaris, Prius, Camry, Mirai, Corolla Cross, RAV4, C-HR+, bZ4X, Land Cruiser 250. Honda: Jazz, Civic, HR-V. Nissan: Ariya, X-Trail. Suzuki: Swift, Across. Mitsubishi: Outlander.
Lietuvoje itin populiari Toyota Corolla gaminama Turkijoje (sedanas) ir Jungtinėje Karalystėje (hečbekas ir universalas). Yaris bei Yaris Cross - Prancūzijoje. Honda irgi turi savo geografines specifikas. Taigi, į kurią pasaulio vietą klientas žiūri - į visumą, o kartais ir į kilmės šalies istoriją bei filosofiją.
Mazda: „Premium“ kryptis ir Jinba Ittai
Nuo senų laikų dauguma vairuotojų „Mazda“ automobiliai įsivaizduoja kaip vidutinės klasės žaidėjus, tačiau jau beveik dešimtmetį šis japonų gamintojas iš jos išlipęs ir bando vytis „Premium“ modelius. Naujų CX-60 interjerai stebina kokybe, kai kuriais atvejais net pralenkiančia vokiškosios trejybės produkcijas, džiugina maloniomis valdymo ir važiavimo savybėmis. Tačiau atskirai CX-60 jis dar nėra pakankamai, kad būtų flagmanas. Nors CX-80 dar nebaigtas, jis žada būti didesnis, erdvesnis, prabangus, su galimybe pasiūlyti 6 ar 7 vietų konfiguracijas. Vėliau paaiškės, ar CX-80 tikrai taps prabangos lygiu, ar išliks nišinė tendencija.
Didelis dizainas, kuriuo „Mazda“ išsiskiria, dažnai lyginamas su „elegantišku tvirtumu“: griežtos tiesios linijos, statūs šonai - tai suteikia tvirtumo įspūdį. Naujoji spalva „Artisan Red“ palieka ilgesnį įspūdį ir atskleidžia sudėtingas spalvos tonų niuansų galimybes. Tačiau praktiškumas vis gausiausiai įsitvirtina: CX-80 siūlo ilgesnę ratų bazę nei CX-60, daugiau vidaus erdvės, ypač trečios eilės sėdynėse, kuriose suaugusiems gali būti ankšta, bet vaikams - patogu. Mazdai svarbiausia - funkcionalumas ir patogumas.
Multimedijoje dominuoja paprasta naudoti koncepcija: valdymą galima atlikti ratuku, o įdomi naujovė - balsų valdymas su „Amazon Alexa“, kuri gali įgalinti kai kurias funkcijas. CX-80 siūlomas su 2,5 litro benzininiais varikliais ir plug-in hibride (17,8 kWh baterija), arba su 3,3 litro 6 cilindrų dyzeliniu varikliu. Dideli varikliai patinka dėl didelio sukimo momento ir rafinuotos dinamikos. Tačiau artimiausiais metais reikia pavairuoti - CX-80 bus į Lietuvą pristatytas rudenį, ir tik tada galima nupiešti visą paveikslą. Taip pat svarbu, ar CX-80 sugebės konkuruoti su „Premium“ modeliais, ar liks niša kelyje.
Mazda išliko ištikima japonų tradicijoms: ji dirba Monotsukuri (amatų gamyboje siekiama tobulumo) ir Jinba Ittai (harmonija tarp vairuotojo ir automobilio). Takumi meistrai rankomis tobulina kiekvieną detalę, o bendradarbiavimas su makrofotografijos įmone „Macrofying“ užtikrina aukštą kokybės lygį. Norint įgyti Takumi vardą, reikia mažiausiai 20 metų kruopštaus darbo. Vairuodami „Mazda“ automobilį jaučiate vientisumo su automobiliu ir harmonijos pojūtį, kai automobilis tiksliai reaguoja į jūsų komandas.
Istorija ir kilmė
Istorija prasideda XX a. trečiajame dešimtmetyje Hirošimoje. Jujiras Matsuda gimė 1875 metais Hirošimoje ir buvo jauniausias iš 12 vaikų. Valią įgyti inžinerijos įgūdžių padėjo dirbant įvairiose gamyklose ir laivų statyklose. 33 kv. m ploto tvartas Osakoje tapo pradžios tašku: čia įsteigta įmonė „Matsuda Seisakusho“. Vėliau, 1918 metais, jis grįžo į Hirošimą ir įkūrė „Hiroshima Matsuda Seisakusho“, įsigijo „Toyo Cork Kogyo Co.“ ir ėmėsi naujų idėjų, pavyzdžiui, gaminti kamštines plokštes. 1925 metais gaisras sunaikino fabriką, bet Matsuda nenuleido rankų ir sugrįžo prie mašinos pramonės. Taip atsirado Mazda istorija, o pirmasis masinės gamybos automobilis - „Matsuda Go.“ 1960-aisiais surinktas pirmasis „Mazda“ sedanų modelis, o 1989 m. Čikagos parodoje debiutavo rodsteris MX-5, kuris tapo ikoniniu. MX-5 - Miata - prigijo visame pasaulyje ir 2000 m. pateko į Gineso rekordų knygą kaip geriausiai pasaulyje parduodamas dvivietis sportinis automobilis.
Šiandien „Mazda“ gamina lengvuosius ir komercinius automobilius su daugeliu komponentų Japonijoje, o įvairios gamyklos pasaulyje suteikia galimybę įgyvendinti globalią strategiją. Garsiausias CX-5 vis dar išlieka geriausiai parduodamu kompanijos modeliu ir simbolizuoja sezantišką „Skyactiv“ technologijos derinimą su „KODO - judėjimo sielos“ dizainu. CX-5 laimėjo daugiau nei 60 apdovanojimų visame pasaulyje, įskaitant „Car of the Year Japan 2012-2013“, o 2018 m. buvo pripažintas Lietuvos Metų automobiliu. Mazda dizainas ir kokybė sukuria išskirtinį stilių, o firminė raudonoji spalva įtvirtina unikalų markės identitetą.
Mazda vertinamas kaip nedidelis, nišinis gamintojas, kuris išlieka ištikimas savo filosofijai ir tradicijoms. Nors daugėja elektrifikacijos, Mazda pristato unikalius sprendimus: 3,3 litro dyzeliniai varikliai, galiniais varomais ratais kuriami modeliai ir net planai grąžinti rotorinį variklį. Juos papildys atmosferiniai varikliai Europoje ir „Skyactiv X“ technologijos. Taip pat skelbta apie derybas dėl baterijų tiekimo su Panasonic Energy - pažangi partnerystė, žadanti dar daugiau inovacijų.
Santrauka: kur link ši žinutė mus veda
Nors globalizacija mažina atstumus, tradicijos vis dar tampa vertybe - ir Mazda yra vienas ryškiausių šio teiginio pavyzdžių. Mazda išlieka „Made in Japan“ simboliu, bet kartu aktyviai įsitraukia į pasaulinę grandinę, derindama vietinę kokybę su tarptautiniais ryšiais. Įdomu skaityti, kaip ši kompanija sugeba išlikti nišinė, bet tuo pat metu išlikti svarbiausiu žaidėju premium segmento link. Galų gale, svarbiausia - kai vairuotojas „Mazda“ automobiliu jaučiasi užbaigtas ryšys su keliu, o jo kelias tampa kiekvienos kelionės šedevru.
Mazda modelių gamybos geografija ir įsipareigojimas kokybei rodo, jog kilmės šalis vis dar turi didelę reikšmę, tačiau svarbiausia yra dizainas, technologijos ir emocinis ryšys su vairuotoju. Tuo pačiu metu Mazda planuoja nuosekliai plėsti ilgalaikes baterijų tiekimo sutartis ir toliau kurti galingus, bet jaukiai valdomus variklius, kad išliktų vienu iš įdomiausių pasirinkimų premium segmento kontekste.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Kokios yra Mazda pagrindinės vertybės?
- Kodėl Mazda laikosi Jinba Ittai filosofijos?
- Kokie yra pagrindiniai Mazda modeliai ir jų išskirtinumai?
- Kur gaminami Mazda modeliai?
- Kaip Mazda planuoja ateities technologijas?