Artėjant vasarai, vis dažniau važiuojame su augintiniais pailsėti į sodybą, prie ežero ar palakstyti atokiau į miškus. Kelionės automobiliu vieniems augintiniams gali sukelti daug džiaugsmo, o kitiems - baimės ir išgąsčio. Dažnai katės ramiausiai gyvena namuose, kol netenka apsilankyti veterinarijos klinikoje, todėl kelionės automobiliu joms asocijuojasi tik su blogomis emocijomis. Svarbu suprasti, kad net nedidelis šuns judėjimas salone gali kelti pavojų tiek pačiam augintiniui, tiek vairuotojui.
Saugumo reikalavimai ir taisyklės
Lietuvos ir ES taisyklės
Lietuvos kelių eismo taisyklėse sakoma: „vairuotojas privalo pasirūpinti stovinčioje transporto priemonėje esančių gyvūnų, augintinių saugumu ir užtikrinti, kad gyvūnai, augintiniai būtų vežami tokiu būdu, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jeigu transporto priemonė būtų staigiai stabdoma“. O tai iš esmės reiškia, kad viskas priklauso nuo jūsų atsakomybės. Eismo įvykio metu gyvūnai supergalių neturi, jie negali patys pasirūpinti saugia kelione - tai mūsų atsakomybė.
Jeigu ketinate išvežti savo šunį į užsienį, turėtumėte pasidomėti, kokie įstatymai galioja kitose šalyse. Daugelyje ES šalių, pavyzdžiui, Čekijoje ar Vokietijoje, yra būtina vežti keturkojus transporteryje, o tinkamos šuns įrangos nebuvimas gali užtraukti ne tik didelę baudą, bet ir tai, kad nebus leista tęsti kelionės.
Tinkamos vietos pasirinkimas automobilyje
Pirmiausia, naminiai gyvūnai turėtų būti vežami ant galinės sėdynės arba bagažinėje. Pati geriausia augintinio vieta yra galinė keleivių sėdynė. Laikant augintinį ant kelių šalia vairuotojo ar vairuotojui ant kelių gali atrodyti miela, bet tai yra be galo pavojinga. Automobilio priekyje esantis šuo gali blaškyti vairuotoją, o tai potencialiai gali sukelti avariją. Jei netyčia ir atsitiktų taip, jog įvyktų avarija, išsiskleidusi oro pagalvė gali stipriai užgauti augintinį ar netgi mirtinai sužeisti.
Transportavimo priemonės augintiniams
Transportavimo dėžės ir narvai
Transporteriai ir narvai turi daug pranašumų - jie apsaugo mūsų šunį nuo judėjimo, atskiria jį nuo išorinių dirgiklių ir apsaugo automobilio saloną nuo nešvarumų.
- Medžiaginiai transporteriai: lengvi ir paprastai sulankstomi, pagaminti iš nailono, idealūs kelionei. Kai nenaudojami, juos galima sulankstyti ir laikyti bagažinėje. Kai kurie medžiaginiai transporteriai turi vidinį rėmą, pagamintą iš aliuminio vamzdžių, ir atsegamus šonus užtrauktukais, kurie leidžia transporterį laikyti transporto priemonėje bet kuria puse. Trūkumas susijęs su švaros palaikymu, nes jų negalima skalbti skalbimo mašinoje.
- Plastikiniai transporteriai: lengvi ir lengvai valomi. Šie transporteriai turi metalines duris ir saugią uždarymo sistemą. Medžiaga, iš kurios pagamintas transporteris, yra patvari ir lengvai valoma. Viršutinėje transporterio dalyje yra ventiliacijos angos, užtikrinančios vėdinimą šiltomis dienomis. Be to, jie turi rankenas, kuriomis lengva nešiotis transporterį. Daugeliui tokių transporterių ratus galima įsigyti papildomai. Šie transporteriai yra įvairių dydžių. Mažam šuniui rekomenduojamas „Trixie Skudo 3“ transporteris, kurį galima lengvai išardyti.
- Metaliniai narvai (bagažinės narvai iš aliuminio): narvelyje yra durys su apsaugine spyna, jis yra stabilus ir saugus. Užtikrina gerą vėdinimą augintiniui. Tai yra brangiausia ir tuo pačiu saugiausia šunų gabenimo priemonė. Paprastai reikalauja nuolatinio pritvirtinimo prie transporto priemonės.
Kuris transporteris yra geriausias? Viskas priklauso nuo mūsų ir nuo narvo naudojimo už automobilio ribų. Kelionėse, pavyzdžiui, į viešbutį, kur šuo turi būti užrakinamas, neabejotinai geriau pasitarnaus plastikiniai transporteriai. Treniruotėms, kurių metu šuo yra klusnus ir įpratęs būti narve, užtenka medžiaginio, kuris yra lengvas ir lengvai pernešamas. Svarbiausia, kad transporteris ar narvas būtų saugiai pritvirtintas automobilyje.
Saugos diržai ir petnešos
Automobilio saugos diržai šunims yra viena patikimiausių priemonių, užtikrinančių augintinio saugumą kelionės metu. Tinkamai pritvirtintas diržas sumažina traumų riziką staiga stabdant ar įvykus smūgiui. Be to, tai padeda šuniui jaustis stabiliai ir ramiai, nes laisvas judėjimas automobilyje dažnai sukelia stresą ar nerimą. Svarbu paminėti, kad diržas tvirtinamas prie petnešų, o ne antkaklio! Ši priemonė leis šuniui laisvai judėti, bet išlaikys jį saugų savo vietoje. Taip pat galite įsigyti specialius saugos diržus, kurie tvirtinami prie šuns antkaklio, tai ypač tinkamas variantas šunims, kurie netelpa į narvą.
Apsauginiai kilimėliai ir barjerai
Kilimėliai yra dar vienas būdas transportuoti mūsų šunis, tačiau jie labiau skirti apsaugoti mūsų transporto priemonę nei šunį. Pasiūlymuose yra apsauginių galinės sėdynės kilimėlių, kurie dažniausiai yra nepraleidžiantys vandens ir apsaugo sėdynes. Kilimėlis yra montuojamas prie galinių sėdynių atlošų ir prie priekinių sėdynių atlošų, suformuodamas savotišką hamaką. Kilimėliai turi skyles saugos diržams pritvirtinti. Bagažinės kilimėliai taip pat apsaugo mūsų augintinio gabenimo vietą ir yra pagaminti iš poliesterio, saugančio nuo vandens ir nešvarumų. Be to, kai kurie iš jų apsaugo ir bagažinės šonines sienas bei galinį buferį.
Jeigu auginate didelės veislės šunį ir vežate jį bagažinėje, rekomenduojame įsigyti barjerą, atskiriantį automobilio priekį nuo galo. Jie būna kelių rūšių: metaliniai strypai, grotos ar medžiaginis užvalkalas, kuris apsaugos automobilį nuo šuns plaukų. Svarbiausia, jog šuo negalėtų peršokti į priekį ir jums netrukdytų.
Pasiruošimas kelionei su augintiniu
Tinkamas pasiruošimas yra raktas į sklandžią ir saugią kelionę. Štai keletas pagrindinių žingsnių, kuriuos rekomenduojama atlikti dar prieš įsėdant į automobilį.
Augintinio pratinimas prie kelionių
Ne visi šunys vienodai reaguoja į keliones automobiliu. Kai kurie mėgsta važiuoti, o kiti jaučia stresą ar baimę. Naujai įsigijus šunį pirmiausia reikėtų parodyti, kad automobilis nėra baisus dalykas, o važiavimas juo nėra „teleportas“ į veterinarijos kliniką. Pirmiausia leiskite augintiniui apsiuostyti ir skanėstų pagalba pačiam įlipti į automobilį. Apsipratus galima užvesti automobilį, o augintinį padrąsinančiai paglostyti. Palaipsniui vis dažniau keliaukite automobiliu. Jei jūsų augintinis kelionėse neramus, pradėkite nuo trumpų pasivažinėjimų - tai padės šuniui priprasti prie automobilio aplinkos ir judesio. Jei planuojate naudoti transportavimo dėžę ar saugos diržus, leiskite šuniui prie jų pripriasti namuose. Padėkite dėžę kambaryje, įdėkite mėgstamą žaislą ar guolį ir skatinkite šunį į ją įeiti. Taip sumažinsite stresą kelionės metu. Katėms, kurios ramiausiai gyvena namuose, kol netenka apsilankyti veterinarijos klinikoje, rekomenduojame į transportavimo dėžutę įdėti pledą su gyvūno ir namų kvapu, o išorę apgaubti rankšluosčiu, kad augintinis jaustųsi lyg tamsiame kampe.
Kelionės planavimas ir būtini daiktai
Stenkitės važiuoti ramesniu paros metu (pavyzdžiui, išvengti piko valandų), o jei kelionė ilgesnė - suplanuokite sustojimus kas 1,5-2 valandas. Tai leis šuniui išsitiesti, atsigerti ir atlikti gamtinius reikalus. Prieš kelionę bent 4-6 valandas nederėtų maitinti katės, o šunį rekomenduojama pamaitinti bent 2-3 valandas prieš kelionę, nes pilnas skrandis kelionėje gali sukelti pykinimą ir vėmimą. Visuomet turėkite gėlo vandens ir kelioninį dubenėlį. Tam puikiai tinka kelioninės gertuvės. Nepamirškite pasiimti mėgstamo žaislo ar antklodės - tai gali raminti jūsų augintinį. Taip pat skanėstų, valymo priemonių (servetėlių, maišelių ekskrementams), o jei keliaujate per sieną - svarbius savo augintinio dokumentus (vakcinacijos pažymėjimus, mikroschemos duomenis).
Elgesys kelionės metu
Kai jau esate kelyje, svarbu užtikrinti, kad jūsų šuo jaustųsi komfortiškai ir saugiai visos kelionės metu. Kiekviena smulkmena turi reikšmės šuns savijautai.
Temperatūros kontrolė ir vėdinimas
Šunys yra labai jautrūs temperatūrų pokyčiams, ypač karščiui. Niekada nepalikite šuns vieno automobilyje - net jei langai praverti ir išeinate tik trumpam. Net ir esant +20 °C lauko temperatūrai, automobilio viduje temperatūra per kelias minutes gali tapti pavojinga. Kai lauko temperatūra - 30 °C ir automobilis stovi saulėkaitoje, temperatūra jo viduje siekia 34 °C. Po 10 minučių ji pakyla iki 37 °C, po pusvalandžio - jau 46 °C, o tai jau gyvybei pavojinga temperatūra. Po valandos ji gali siekti net 56 °C. Tokiu atveju nepadeda net paliktas pravertas langas.
Dažnas ir ypač pavojingas gyvybei yra perkaitimas arba šilumos smūgis. Gyvūnas gali perkaisti ne tik stovinčiame, bet ir važiuojančiame automobilyje, kuomet dėl gedimų ar netinkamo sureguliavimo vėsus kondicionieriaus oras nepasiekia bagažinėje vežamo augintinio. Tiek vienu, tiek kitu atveju šilumos smūgis gali būti mirtinas. Keliaudami vasarą užtikrinkite gerą vėdinimą, naudokite saulės uždangalus langams, turėkite vėsaus vandens. Jei vėsinimui naudojamas oro kondicionierius, verta atsiminti, kad automobilio priekyje būna vėsiau, nei gale, todėl reikėtų nukreipti oro sroves link galinių sėdynių. Kad automobilio salone gyvūnui nebūtų per karšta, praverkite vieną iš galinių durelių langų, tačiau nesudarykite skersvėjo. Tačiau jei automobilio salone įjungtas kondicionierius, tai gali greitai susargdinti šunį - lygiai taip pat, kaip ir žmogų.
Reguliarūs sustojimai ir poilsis
Planuokite sustojimus kas 1,5-2 valandas. Sustojimo metu leiskite šuniui išlipti, išsitiesti, duokite atsigerti vandens, leiskite atlikti gamtinius reikalus (visada turėkite maišelius ekskrementams surinkti). Ilgesnėms kelionėms rekomenduojama reguliariai sustoti, leisti šuniui pasivaikščioti, pagerti vandens ir atsipalaiduoti.
Vandens ir maisto prieinamumas
Maisto kelionės metu augintiniui duoti nevertėtų - tai gali sukelti pykinimą. Maitinkite šunį likus bent 2-3 valandoms iki išvykimo. Tačiau vanduo turi būti visada pasiekiamas, ypač karštomis dienomis. Naudokite kelionines gertuves ar neslystančius ir neišsipilančius kelioninius dubenėlius.
Žaislai ir raminamosios priemonės
Norėdami išlaikyti šuns dėmesį ir sumažinti stresą, pasirūpinkite mėgstamais žaislais ar antklode, kuri primena namų kvapą. Kai kuriems šunims padeda feromonų purškalai arba raminantys papildai - pasitarkite su veterinaru prieš kelionę. Kates jie veikia raminančiai, malšina stresą, suteikia saugumo jausmą.
Venkite staigių manevrų
Vairuokite švelniai - staigūs posūkiai, greitas stabdymas ar greitėjimas ne tik kelia pavojų, bet ir gali išgąsdinti ar suerzinti gyvūną. Kuo sklandesnis važiavimas, tuo ramiau jausis ir jūsų šuo.
Ko negalima daryti vežant šunį automobilyje?
- Neleisti šuniui laisvai vaikščioti po automobilį. Laisvai judantis šuo gali netikėtai šokti ant vairuotojo, trukdyti sukti vairą ar spausti pedalus, taip pat trukdyti matomumui ar paspausti netinkamą mygtuką.
- Niekada neleiskite šuniui iškišti galvos pro langą. Iškišta galva gali būti sužeista nuo dulkių, vabzdžių, šakų ar skriejančių akmenukų. Be to, staigaus stabdymo atveju šuo gali iškristi pro langą. Vėjas pučia tiesiai į ausis, o tai yra tiesus kelias akių bei ausų uždegimo link.
- Nepalikit šuns vieno automobilyje. Nesvarbu, ar lauke šilta, ar šalta - automobilyje temperatūra kinta labai greitai. Karštą dieną net ir per kelias minutes automobilio salonas gali įkaisti iki pavojingos temperatūros. O šaltuoju metų laiku, automobilis greitai atšąla, ypač jei nėra šildymo. Be priežiūros paliktas keturkojis gali pridaryti eibių - apgraužti automobilio vidaus įrangą, laidus, sėdynes. Nuobodžiaujantis augintinis prasimanys sau pramogų, laukdamas sugrįžtančio šeimininko.
- Nevežkite šuns ant kelių ar priekyje be apsaugų. Šuo priekyje, ypač ant keleivio kelių, kelia rimtą pavojų. Oro pagalvės avarijos metu gali rimtai sužeisti ar net pražudyti gyvūną.
Pirmieji perkaitimo požymiai ir pagalba
Pirmieji požymiai, kad nuo per didelio karščio gyvūnui blogėja savijauta - intensyvus lekavimas, dusulio priepuoliai, seilėjimasis, vėmimas, tamsiai rausvas liežuvis, išsiplėtę akių vyzdžiai, nekoordinuoti judesiai, traukuliai, sąmonės netekimas. Sustokite, duokite vandens ir nuveskite šunį pailsėti į pavėsį. Tačiau jokiu būdu neduokite labai šalto vandens ar juo labiau - ledų. Stipriai įkaitęs gyvūnas akimirksniu persišaldys gerklę. Paguldę keturkojį pavėsyje ant drėgno rankšluosčio, suvilgykite pėdutes ir papilvę. Jei esate prie vandens telkinio, leiskite išsimaudyti, jei vanduo nėra labai šaltas. Didžiausias pavojus perkaisti automobilyje - trumpasniukams šunims: mopsams, bokseriams, buldogams, šuningoms kalėms, nutukusiems, seniems šunims.
Patarimai ilgesnėms kelionėms
Ilgos kelionės automobiliu - iššūkis ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Jei įmanoma, keliaukite ryte arba vakare, kai temperatūra žemesnė ir eismas mažiau intensyvus. Tai ypač svarbu vasaros metu, kad šuo neperkaistų automobilyje. Stenkitės daryti trumpus sustojimus kas 1,5-2 valandas - tai leis šuniui atsipalaiduoti, pasivaikščioti ir atlikti gamtinius reikalus. Jei keliaujate nepažįstamu maršrutu, iš anksto pasižymėkite parkus, aikšteles ar kitas tinkamas vietas sustojimui.
Jei kelionė trunka ilgiau nei vieną dieną, iš anksto rezervuokite apgyvendinimą, kuriame leidžiama apsistoti su augintiniais. Su savimi vežkitės šuns guolį ar jo mėgstamą antklodę - pažįstamas kvapas padės lengviau prisitaikyti naujoje vietoje. Be to, jei keliaujate į užsienį, būtina turėti augintinio pasą, mikroschemos duomenis ir galiojančių vakcinacijų įrašus.
Ilgos kelionės gali būti nuostabi patirtis tiek jums, tiek jūsų šuniui - jei tik pasirūpinsite saugumu, komfortu ir iš anksto suplanuosite visas svarbias detales.
Kelionės su augintiniais kitomis transporto priemonėmis
Traukiniu
Naminius gyvūnus paprastai galima vežti traukiniu, tačiau būtina laikytis geležinkelių vežėjo reikalavimų. Jei keliausite traukiniu su mažu ar vidutiniu šunimi ar kate, nebūtina pirkti atskiro bilieto, jei gyvūnas bus vežamas tam skirtoje transportavimo dėžėje, kuri bus padėta ant vežančio asmens kelių arba kitoje tam numatytoje traukinio vietoje. Jei šuo yra vežamas ne transportavimo dėžėje, pvz., dėl dydžio, reikia įsigyti šuns vežimo bilietą, o kelionės metu jam turi būti uždėtas antsnukis, taip pat šuo turi būti laikomas už pavadėlio. Be to, reikia turėti galiojantį gyvūno skiepijimo nuo pasiutligės pažymėjimą. Gyvūnas neturėtų kelti nepatogumų kitiems keleiviams. Dėl keturkojo skleidžiamo specifinio kvapo ar jo keliamo triukšmo konduktorius gali paprašyti persikelti su gyvūnu į atskirą erdvę. Gyvūnams draudžiama būti restorano vagonuose, nebent tai yra, pavyzdžiui, šunys vedliai arba neįgaliųjų asistentai. Šunims taip pat draudžiama būti ant kėdžių ir lovų.
Autobusu
Skirtingi vežėjai gali tam taikyti skirtingas taisykles, todėl prieš keliaujant verta pasidomėti, ar galima keliauti autobusu su šuniu ar kate, ir kaip tai padaryti. Daugelis vežimo įmonių suteikia tokią galimybę, tačiau jos nustato keliavimo su naminiu gyvūnu taisykles. Viena iš jų yra ta, kad prieš kelionę gyvūnas turi būti tinkamai apsaugotas: patalpintas į transportavimo dėžę ar kitą gabenti skirtą priemonę; šuniui uždėtas antsnukis ir pavadėlis. Jei neturite tokių priemonių, turite nusiteikti, kad autobuso vairuotojas gali neįleisti į autobusą arba gali iš jo išlaipinti. Šuo ar katė turi būti vežami ant šeimininko kelių ar kitoje tam skirtoje vietoje. Priklausomai nuo gyvūno dydžio, reikia įsigyti atskirą bilietą. Vežami gyvūnai neturėtų trukdyti kitų važiuojančių keleivių patogumui. Taip pat privalote turėti galiojančius įrodymus, kad jūsų gyvūnas buvo paskiepytas nuo pasiutligės, o kartais reikia įrodyti, kad jis buvo paskiepytas ir nuo kitų ligų ir infekcijų.