Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos mokyklų raida nuo Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės laikų iki XX a. pabaigos, daugiausia dėmesio skiriant švietimo sistemai ir mokyklų gyvenimui 1997 metais ir ankstesniais laikotarpiais.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokyklų ištakos
Ankstyviausia žinia apie pirmąją mokyklą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) siekia 1397 m. gegužės 9 d. Nors tiksli mokyklos įsteigimo data nenurodyta, tikėtina, kad ji pradėjo veikti netrukus po pačios Vilniaus katedros pastatymo. Iki parapijinių mokyklų įsteigimo Kaune, Trakuose ir Varniuose XV a. pradžioje, tai buvo vienintelė mokymo įstaiga Lietuvoje. Antroji mokykla Vilniuje buvo įsteigta tik kito šimtmečio pradžioje. Nors katedros mokykla neišaugo į garsią mokymo įstaigą, ji neabejotinai suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos švietimo ir kultūros istorijoje.
Priimant krikštą, Lietuvos valstybė jau pajėgė šalyje iš karto sukurti vyskupijų ir parapijų organizaciją. Vis dėlto, pradžioje nedidelė bažnytinė žemėvalda negalėjo staiga išplėtoti stiprios savo institucijų struktūros, todėl pradėjusios kurtis mokyklos buvo negausios ir menkos. Dėl skurdžių šaltinių ir tyrimų stokos, sudėtinga pasakyti, koks mokyklų tinklas ar kiek jų buvo viduramžių Lietuvoje. Pirmoji žinutė apie veikusią seniausią Lietuvoje Vilniaus katedros mokyklą pateikta Vilniaus vyskupo Andriaus 1397 m. rašte.
Vyskupo rašte apibūdinamos katedros mokyklai skirtos valdos Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, pažymint, jog mokyklos pastatas buvo kapinių šventoriaus riboje prie altaristos namo: „o pačioje pilyje, priešais altaristos gyvenamąjį namą, prie mūsiškės aikštės bei kiemo, tiesiai prie šiandieninio šventoriaus - kapinių ribos, prie kurių dabar stovi mokykla“. Katedrinė mokykla turėjo išimtinę privilegiją mokyti vaikus visame Vilniaus mieste. Taigi į ją priimdavo ne tik pasiturinčiųjų, bet ir neturtingųjų vaikus, negalėjusius samdyti privačių mokytojų. Jos mokiniai, be giedojimo, turėjo patarnauti pamaldų metu, per didžiąsias iškilmes skambinti didžiuoju katedros varpu.
Aukštesniųjų klasių mokiniai patarnaudavo ar giedodavo. Mokykloje būta ne mažiau kaip trijų klasių, o svarbiausia šios įstaigos funkcija, kaip įprasta viduramžių mokyklose, buvo lotynų kalbos mokymas. Galbūt neapsieita ir be lietuvių kalbos, reikalingos ypač aiškinant vertimo reikalaujančius gramatikos dalykus. Didžiulę reikšmę turėjo ir pati lotynų kalba, sudariusi galimybes tolesnėms studijoms, Lietuvos DK kultūriniams ryšiams ir mainams su Vakarų Europa. Šią mokyklą, matyt, galima laikyti muzikos mokyklų, chorinio dainavimo Lietuvoje pradininke. Mokykla kelis kartus paminėta XVI a., nors 1605 m. jos būklė buvo apgailėtina. Dar labiau pastatą nuniokojo 1610 m. gaisras Vilniuje. Naujo dviejų aukštų mūrinio mokyklos pastato statyba vyko 1632 m. Jos veikla Vilniuje minima 1680 m. XVIII a. pabaigoje rekonstruojant katedrą, mokykla buvo nugriauta ir nuo tada prasidėjo jos kilnojimosi epopėja. Kiek pakeitusi savo profilį ir reikšmę mokykla veikė dar XIX a. pirmoje pusėje. Iki 1831 m. ji įsikūrė kunigų emeritų name, vėliau - asesoriaus Narbuto name dabartinėje K. Sirvydo gatvėje. Galiausiai po 1834 m. persikėlė į nuomojamas patalpas netoli karališkojo malūno. Ilgą, daugiau kaip 400 metų skaičiuojantį kelią nuėjusi pirmoji Lietuvos DK katedrinė mokykla ilgą laiką buvo vienintelė mokymo įstaiga šalyje. Ji tapo pavyzdžiu steigiant kitas parapijines mokyklas. Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
Švietimo sistemos plėtra tarpukariu ir pokariu
Lietuvoje valstybinė švietimo sistema kūrėsi keliais etapais, o šis procesas vyko 1918-1940 metais. 1920-aisiais Šiaulių mieste veikė trys pradžios mokyklos, bet pamažu jų skaičius augo ir po aštuonerių metų jų būta jau dešimt. Lietuvoje privalomas pradinis ugdymas įvestas iki 1931-ųjų metų. 1926 m. pradžioje Lietuvoje jau veikė 2124 pradžios mokyklos, 10 mokytojų seminarijų ir 68 vidurinės mokyklos (gimnazijos).
Pavyzdžiai iš mokyklų istorijos
Seniavos pradinė mokykla ir Kauno 14-oji vidurinė mokykla
Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija yra Aleksote, kairiajame Nemuno krante, šalia Botanikos sodo. Mokykla buvo įkurta kaip Seniavos pradinės mokyklos kompleksas. Seniavos pradinė mokykla įkurta 1920 m. Seniavos dvare. Mokykla plėtėsi: 1931 m. buvo atidaryta mokykla Fredoje, o 1936 m. - Julijanavoje. 1945 m. mokykla Julijanavoje buvo reorganizuota į VI progimnaziją. 1949 m. rugsėjo 8 d. Kauno m. Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 527 VI progimnazija perorganizuota į 14 vidurinę mokyklą. Tuometinė mokykla buvo įsikūrusi keliuose pastatuose Veiverių gatvėje. Pirmasis mokyklos direktorius - Marcelius Žiūraitis. 1949 m. mokykloje dirbo 22 mokytojai, mokėsi 415 mokinių. 1951 m. mokyklą baigė pirmoji abiturientų laida. Jų buvo 15. Mokinių skaičius sparčiai didėjo. Mokykla dirbo dviem pamainomis. 1959 m. spalio 14 d. Kauno miesto DŽDT VK sprendimu Nr. 884 nuspręsta pradėti naujojo mokyklos pastato Bitininkų g. statybą. 1962 m. spalio 2 d. buvo atidaryta 1040 vietų mokykla. Mokinių skaičius vis didėjo, tad mokykla vėl dirbo dviem pamainomis. 1990 m. sausio 17 d. 1992 m. mokyklai atiduotos darželio patalpos ir visos pradinės klasės persikėlė ten. Mokyklos prioritetai - pamokos kokybė, vaiko saugumas bei finansinių išteklių valdymas. Atsižvelgiant į tai, šioje įstaigoje nuolat diegiamos įvairios naujovės: veikia Informacinis centras, šiuolaikiškas Metodinis kabinetas, 3 informatikos kabinetai, Dienos centro kabinetas, daugelis kabinetų aprūpinti multimedija. Nuo 2009 m. mokyklos bendruomenė naudojasi elektroniniu dienynu. Mokinius ugdo kvalifikuoti pedagogai, kurie savo kvalifikaciją tobulina įvairiuose Lietuvoje ir užsienyje rengiamuose seminaruose, dalyvauja projektinėje veikloje. Mokiniais rūpinasi Vaiko gerovės komisija, socialinė pedagogė, psichologė, logopedė, sveikatos slaugytoja. Mokykloje įkurtos kelios visuomeninės organizacijos, tokios kaip: kudirkaičiai, maironiečiai, skautai; veikia mokinių savivalda. Kasmet mokiniai kviečiami lankyti įvairius neformaliojo ugdymo būrelius, kuriems vadovauja puikūs sporto treneriai ir meno vadovai. Mokyklos bendruomenė didžiuojasi mokiniais, kurie aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, konkursuose, varžybose, projektuose, pilietinėse akcijose, sėkmingai atstovauja mokyklai matematikos, chemijos, anglų kalbos ir kitų dalykų olimpiadose. Mokyklos direktoriais dirbo M. Žiūraitis, V. Štukas, B. Taparauskas, J. Adomavičius, V. Kazlauskas, B. Tilvikas, P. Andrulis, P. Kuprys, Š. Baronas, V. Zuzevičius. Mokykloje dirbo daug kūrybingų mokytojų: B. Šarūnas, B. Vildžiūnaitė, V. Senkus, A. Panavienė, J. ir B. Grigai, E. Namajuškaitė, K. Vaidelienė, B. Švilpa, V. Sabaitis, J. Petrylaitė ir kt. 21 mokyklą baigęs mokinys dabar dirba mokykloje mokytojais. 37 mokiniai mokyklą baigė medaliu ar su pagyrimu. Mūsų mokykloje mokėsi aktoriai A. Šurna ir J. Kazlauskaitė, stalo tenisininkės A. ir R. Giedraitytės, biologė A. Stašytė, filosofas B. Kuzmickas, poetas G. Patackas, garsūs šių laikų sportininkai L. Kleiza, E. Kavaliauskas, E. Ulanovas ir kt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-734 „Dėl Kauno šv. Pranciškaus mokyklos reorganizavimo biudžetinių įstaigų Kauno šv. Pranciškaus mokyklos ir Kauno šv. Pranciškaus gimnazijos sujungimo būdu“, Kauno šv. Pranciškaus mokyklos Visuotinio dalininkų susirinkimo 2015 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. VD-4, Kauno šv. Pranciškaus gimnazijos Visuotinio dalininkų susirinkimo 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. VD-6, Kauno šv. Pranciškaus gimnazijos pavadinimas pakeistas į Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija.
Kauno Aleksandro Stulginskio katalikiška vidurinė mokykla
1977 m. rugsėjo 1 d. pirmaisiais mokslo metais susirinko 1070 mokinių. Buvo suformuotos trisdešimt trys 1-9 klasės. Mokyklai vadovavo direktorius Eduardas Petraška. Tuo metu su mokiniais savo žiniomis dalijosi 51 mokytojas, 41 turėjo aukštąjį išsilavinimą. Pirmąją abiturientų laidą mokykla išleido 1980-aisiais metais. Direktorius Vytautas Kvederaitis mokyklai vadovavo 1982-1984 metais. Tuomet mokėsi arti 2000 mokinių. Nuo 1989-1995 m. 1995 metais su humanizmo ir tautiškumo idėjomis, drąsiomis mintimis į mokyklą atėjo Vytautas Dubauskas. Mokykloje keliamos dvasinės vertybės. Direktoriaus ir tuometinio šv. Antano parapijos klebono monsinjoro Petro Meilaus iniciatyva 1997 metais pradėtos rengti šv. Kalėdų ir Velykų rekolekcijos. 1996 m. gegužės 31 d. mokyklai suteiktas garbingas Prezidento Aleksandro Stulginskio vardas ir įsteigtas Jo vardo muziejus. Muziejaus įkūrimo iniciatoriai - mokyklos direktorius Vytautas Dubauskas, mokytojos L. Gudienė ir A. Vėlyvienė. Ilgametė muziejaus vadovė L. Gudienė yra surinkusi prisiminimus apie Prezidentą. Įstaigos bendruomenę siekti Aleksandro Stulginskio vardo skatino šio kilnaus žmogaus meilė ir atsidavimas Lietuvai, jos žmonėms. Kiekvienais metais minimos Prezidento, mokyklos vardatėvio, gimimo ir mirties metinės. Mokinių darbai, skirti Prezidentui, nuolat eksponuojami mokyklos erdvėse, išleistos mokinių kūrybos knygelės. Mokyklos bendruomenė palaiko glaudžius ryšius su Aleksandro Stulginskio dukra. 2002 m. vasario 26 d. mokykla pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Aleksandro Stulginskio vardo mokyklomis (Šilalės r. Kaltinėnų gimnazija, Kretingos r. Jokūbavo pagrindine mokykla). Tarp mokyklų užsimezgė nuoširdus bendradarbiavimas. 2010-ųjų metų vasario 26-ąją mokyklos iniciatyva ant namo, kuriame gyveno Prezidentas, atidengta Atminimo lenta (Kaunas, Taikos pr. 45). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentavo: „Mokyklos bendruomenės idėja atminimo lenta pagerbti LR Prezidentą Aleksandrą Stulginskį yra geriausia pilietiškumo apraiška, vertesnė už vien teorines pilietiškumo pamokas“. 2010-2012 metais mokykla turėjo katalikiškos mokyklos statusą. Kauno Aleksandro Stulginskio katalikiškos vidurinės mokyklos bendruomenė 2010 metais dalyvavo Nacionaliniame bendruomenių konkurse „Tikime laisve“. 2012 metų rugsėjo 13 dieną Kauno miesto savivaldybė pritarė, kad Kauno A. Stulginskio pagrindinė mokykla taptų mokykla-daugiafunkciu centru.
Vilniaus Mindaugo vidurinė mokykla
Vilniaus 41-oji vidurinė mokykla įkurta 1974 metais. Direktoriumi paskirtas V. Banevičius. Jam reikėjo sekti statybos eigą, rasti būdų, kaip paspartinti darbą, rūpintis baldų, įrangos, mokymo priemonių įsigijimu ir komplektavimu. Svarbus buvo mokytojų ir mokinių kontingento formavimas. Bendra statybininkų, tėvų, mokytojų ir būsimų mokinių dėka mokykla buvo atidaryta rugsėjo 1 dieną. Tais metais mokykloje dirbo 63 pedagogai, mokėsi 1250 mokinių. Daugiausia mokinių (1892) ir mokytojų (84) buvo antraisiais 1975-1976 m. m. Mokyklos kolektyvui būdingas bruožas - aktyvumas. Visada buvo numatoma veiklos perspektyva ir strategija bei keliai ir būdai tiems tikslams pasiekti. 1977-1979 m. mokykloje vykdytas šešiamečių vaikų mokymo eksperimentas. 1977 m. įkurta mokyklinė girininkija. 1978-1979 m. mokykloje įkurtas vienintelis respublikoje profesionalus televizijos ir radijo centras. Į 15 kabinetų buvo galima pageidaujamu metu retransliuoti mokomąsias ir kitas televizijos programas, demonstruoti bandymus, rodyti vaizdo įrašus, skaidres, įvairaus formato schemas ir brėžinius, transliuoti garso įrašus bei tiesiogines laidas iš studijos. 1980 m. 1988-1989 m. m. pradėtas sudėtingas mokymo turinio pertvarkymas - profilinis mokymas. Buvo koreguotos humanitarinio ir tiksliųjų mokslų profilių mokomosios programos. Sumanymas visiškai pasiteisino. Išlaistos 6 profilinės laidos. 2019-2020 mokslo metais gimnazijoje mokėsi 662 mokiniai. 1 ir 2 klasių yra po 7 komplektus, 2 - 7 komplektai, 3 klasių - 5 komplektai ir 4 klasių - 6 komplektai. Iš baigusiųjų mokyklą (iki 1994 m.) 13 apdovanoti aukso medaliu, 61 - sidabro, nuo 1994 m. 140 mokinių baigė su pagyrimu. 2005 m. Nuo 1989 m. rugsėjo 1 d. suderinus su Vilniaus miesto vykdomąja valdžia mokykla pirmoji respublikoje pradėjo dirbti penkias dienas per savaitę. Ši praktika paplito ir tapo visuotiniu reiškiniu Lietuvos mokymo įstaigose. 1990 m. mokykla atsiskyrė nuo švietimo skyriaus centralizuotos buhalterijos ir pradėjo savarankiškai tvarkyti savo finansinius reikalus. Tais pačiais metais įvesta dešimtbalė mokinių žinių vertinimo sistema. 1990 m. jai suteiktas eksperimentinės mokyklos statusas, 1991 m. paruošti mokyklos tarybos nuostatai, įkurta mokyklos taryba. 1993 m. 1994 m. 1996-1997 m. 1998 m. konkurso būdu sukurta mokyklos emblema ir vėliava. Išleista pirmoji gimnazistų laida. Tais metais baigė 46 abiturientai (10 - su pagyrimu). Nuo 1998 m. rugsėjo 15 d. l. e. Nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. laimėjusi konkursą mokyklai vadovauja direktorė O. 1999 m. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas (humanitarinio ir realinio profilio), o jos vėliava iškilmingai pašventinta. 2000 m. Nuo mokyklos gyvavimo pradžios mokiniai sėkmingai dalyvauja Vilniaus miesto visų mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, čempionatuose. Nemažai prizinių vietų iškovojo respublikos mastu: matematikos, fizikos, lietuvių kalbos (literatų), chemijos, rusų kalbos, vokiečių kalbos, prancūzų, dailės, geografijos, istorijos, biologijos; 14 kartų prizines vietas laimėjo tarptautinėse olimpiadose, turnyruose (matematikos, vokiečių kalbos, fizikos, astronomijos, vadybos). Mokiniai aktyviai dalyvauja ir gerai pasirodo įvairiuose tarptautiniuose dalykiniuose konkursuose: „Kengūroje“ (matematika, kalbos, gamtos mokslai), „Euklide“ ir „Matmintinyje“ (matematika), „Amber star“ (užsienio kalbos), „Bebre“ (informacinės technologijos), „Fotone“ ir „IFMK“. Didžiuojamasi mokiniais - įvairių konkursų ir olimpiadų nugalėtojais. Mokykloje vyksta įvairūs netradiciniai, integruoti renginiai, kultūrinė literatūrinė projektinė veikla, daugybė tradicinių renginių, kasmet gražiai pažymimos valstybinės šventės. Muzika ir dainos skamba visuose mokyklos tradicinėse, tautinėse šventėse. Chorai miesto apžiūrose užėmė prizines vietas 1975-1983 m. (net 6 kartus). Choristai, vadovaujami mokytojos Gražinos Kazlauskienės, dalyvavo 5-iose respublikinėse dainų šventėse. Šokių kolektyvai buvo nuolatiniai miesto ir respublikinių dainų ir šokių dalyviai, prizininkai ir laureatai (1975 m., 1977 m., 1980 m., 1985 m., 1987 m., 1990 m.), o 1989 m. jauniai ir jaunučiai atstovavo Lietuvai Latvijos dainų ir šokių šventėje. 1999 m. lapkričio 24 d. buvo pasirašytas bendradarbiavimo projektas su Oslo Katedros gimnazija (Norvegija). 2000-2003 m. gimnazija dalyvavo ES švietimo programos „Socrates Comenius 1“ mokyklų partnerystės projektuose „Šventės per mokslo metus“. 2004 m. dalyvavo „Socrates Comenius 1“ projekte „Kūryba“. 2006 m. pradėtas projektas „Kartų dienoraštis“. Jo tikslas - daugiau sužinoti apie tėvų ir senelių gyvenimą sovietmečiu, pasipriešinimo sovietiniam režimui formas, nepamiršti skaudžių mūsų istorijos faktų ir perduoti juos ateities kartoms. 2007 m. išleistas knygutė „Kartų dienoraštis I“, 2009 m. - „Kartų dienoraštis II“. Nuo 2011 m. gimnazija dalyvauja ES švietimo programos Comenius daugiašalės partnerystės projekte „Europa: iš skirtingų praeičių į bendrą ateitį“. Yra sukurta gimnazijos internetinė svetainė, mokinių pasiekimai vertinami elektroniniame dienyne. Nuo 2009 m. Pasaulio banko lėšomis gimnazijos pastato atnaujinimas pradėtas 2001 m., o baigtas 2010-2011 m. Gimnazijos veiklos patirtis, pasiekimai atsispindi spaudoje, internetinėje svetainėje. Daug metų buvo leidžiamas mėnesinis gimnazistų laikraštis „Gimnazistas“. Laikraščio kryptis - mokyklos aktualijos, gimnazistų problemos, įdomių žmonių, kūrybinių bandymų skiltys. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. su Vinco Kudirkos progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininke Rita Samoškiene pasukame į mokyklos muziejų - čia saugomi eksponatai, kurie mena mokyklos istoriją. Mokykla išgyveno ne vieną etapą - ji buvo aštuonmetė, vidurinė, sovietmečiu mokykla vadinosi VI vidurine, o 1989-aisiais jai grąžintas V. Kudirkos vardas. 1974-aisiais čia mokėsi per tūkstantį vaikų - daugiausiai per visą mokyklos gyvavimo laikotarpį. Mokytoja Stasė Juzėnaitė buvo sporto meistrė, tad vadovaudavo vaikams. Mokytoja Ona Dambrauskienė perleido mokyklos vairą kitiems žmonėms, o pati dirbo mokykloje iki 2002 metų. Vėliau mokyklos vadovais buvo Petras Rimdeika, Stasys Ladukas, Rimantas Pranskaitis. Nuo 1995 metų iki šiol mokyklai vadovauja Ramutė Pilauskaitė. 1993 metais mokyklai suteiktas Vilniaus miesto Mindaugo vidurinės vardas. Kaip gimė mokyklos vardas? Viskas prasidėjo 1984 metų tradicinėje Šimtadienio šventėje. Mokyklos salė buvo išpuošta ir trumpam pavirtusi pilies mene. 12-ųjų klasių auklėtojai Alė Pivorienė ir Algis Ragauskas buvo apgaubti mantijomis, jų galvos papuoštos karūnomis. Mokytojas Algis Ragauskas sėdėjo karališkame soste ir simbolizavo Lietuvos karalių Mindaugą. Mokykloje nuo 1996 metų 1-12 klasių mokiniai buvo mokomi Lietuvos valstybingumo istorijos. Mokykla turi savo vardadienio tradicinę šventę - Mindaugo vardo dieną. Ji minima kiekvienais metais spalio 14-ąją. Šioje šventėje dalyvauja visi mokiniai ir mokytojai. Vyksta sportinės varžybos, viktorinos, mokinių piešinių ir rašinių konkursai, integruotos pamokos, edukaciniai renginiai. Mokykla daug dėmesio skiria tautiniam, pilietiškumo ugdymui. Joje lankėsi, su mokiniais bendravo įvairių politinių partijų atstovai: Rasa Juknevičienė, Stasys Buškevičius, Juozas Karosas, Kęstutis Glaveckas, Giedrė Purvaneckienė, Nijolė Oželytė, Irena Degutienė, Zigmas Vaišvila, Petras Auštrevičius ir kiti.
Labai trumpa Lietuvos istorija
Religijos ir ateizmo konfliktas sovietmečio mokyklose
Sovietmečiu, ypač 1970-aisiais ir 1980-aisiais metais, mokyklose vyko intensyvi ateistinė propaganda. Mokytojai ir mokyklų administracija aktyviai stengėsi atgrasyti mokinius nuo religijos, o tikintieji moksleiviai susidurdavo su spaudimu ir persekiojimu.
Pavyzdžiai iš įvairių mokyklų:
- Prienai (1979 m.): Prienų I-oje vid. mokykloje auklėtoja Ambraziūnaitė keletą kartų vertė VIIIc klasės mokinę Dalytę Bruzgaitę stoti į komjaunimą. Mokinukė drąsiai pasipriešino: „Nenoriu ir nestosiu!" Spalio 13 d. mokykloje, tėvų susirinkime, auklėtoja pradėjo tardyti Dalytės motiną, kodėl mergaitė nestoja į komjaunimą. Kitą dieną auklėtoja, sutikusi D. Bruzgaitę, vėl ėmėsi spaudimo. Prienų I-osios vid. mokyklos mokytoja Vaikšnorienė spalio 18 d. kamantinėjo Vc klasės mokinę Jolantą Urbšaitę, kodėl ji eina į bažnyčią, kas ją ragina, ką kunigai kalba per pamokslus. Prienų II-os vid. mokyklos mokytoja Stakevičienė spalio 31 d. pasikvietė VIII kl. auklėtinę Aldutę Černevičiūtę ir įspėjo: jeigu mokinė ir toliau eis į bažnyčią, ją perduosianti mokytojų tarybai. Mergaitė grasinimo nepabūgo. Lapkričio 13 d. per geografijos pamoką mokytoja Stakevičienė visai klasei ėmė kalbėti: „Viena klasės mergaitė eina į bažnyčią ir gieda bažnytiniame chore. Ji mane apskundė kunigui, o tas per pamokslą mane apšmeižė ... Aš niekada nesakiau, kad negalima eiti į bažnyčią. Jei esi tokia nesąmoninga - eik, o manęs nekabink.“ Mokyklos ateistų vadas, mokytoja Tamašauskienė, pasitelkusi į pagalbą kelis mokinius, pradėjo ieškoti „nusikaltėlių", nuplėšusių ateistinius piešinius. Buvo pririnktas visas būrys įtariamųjų. Mokyklos direktorius Micka, jo pavaduotojai Kuras, Radkevičienė, Venslavičienė ir kiti mokytojai kvietė pokalbiams visą eilę mokinių: IXb kl. Sigitą Bitkauską, IXa kl. Jūratę Kaukmanaitę, VIIa kl. Virginiją Stamkauskaitę, VIIc kl. Virginiją Jankevičiūtę, IXa kl. Skaidrą Skinkytę, IXb kl. Angelę Stakevičiūtę. Mokiniai buvo klausinėjami ne tiek apie „nusikaltimą“, kiek apie tai, ar jie eina į bažnyčią ar gieda chore, ar patarnauja šv. Mišioms.
- Užuguostis (1979 m.): Užuguosčio vid. mokykloje buvo surengta ateistinė programa. Mokytojos Mendeikaitė ir Barauskaitė vertė tikinčius vaikus deklamuoti bedieviškus eilėraščius, tyčiotis iš tikėjimo, išjuokti Dievą, šventuosius, kunigus ir pamaldžius žmones. Drąsesnieji vyresniųjų klasių mokiniai nesutiko vaidinti bedieviškame vaidinime. Gruodžio mėnesį vykusiame tėvų susirinkime daugelis motinų protestavo prieš bedievišką mokinių auklėjimą, gadinantį mokinius.
- Kapsukas (1979 m.): Kapsuko IV vid. mokyklos VIIIe klasės mokinio Kazio Krivicko tėvo laidotuvėse klasės auklėtoja Burigina pasiliko prie šventoriaus vartų, drausdama mokiniams eiti į bažnyčią, tačiau apie trisdešimt klasės draugų, nepaisydami draudimo, įžengė į bažnyčią.
- Skirsnemunė (1979 m.): Skirsnemunės vid. mokyklos mokytoja Irena Domeikienė terorizavo tikinčius vaikus, tyčiodavosi iš jų, sugalvodavo įvairiausias žeminančias bausmes.
- Sidabravas (1979 m.): Sidabravo vid. mokyklos biologijos mokytoja Bajoriūnienė tardė VIa kl. mokinę. Spalio 18 d. rusų kalbos pamokos metu ji liepė atsistoti tikintiems mokiniams. Mokytoja Giedraitienė inicijavo prievartinius piešinių konkursus ateistinėmis temomis.
- Varniai (1979 m.): Varnių vyk. komiteto pirmininkas Skupovas ir Varnių vid. mokyklos direktorius Dabulskis klausinėjo apie Varnių bažnyčios vaikų chorą ir draudė vaikams giedoti bažnyčioje.
- Judrėnai (1978-1979 m.): Judrėnų aštuonmetės mokyklos mokytoja Kiekštienė nuolatos terorizavo mokinius, nestojančius į komjaunimą ir einančius į bažnyčią. Mokyklos direktorius Henrikas Juškus, išvesdamas mokiniams pažymius, 1979 m. lapkričio 26 d. pasakė VI kl. mokinukui: „Kodėl nesirašai į pionierius? Ar valdžia nepatinka?“
- Mažeikiai (1979 m.): Mažeikių III-os vid. mokyklos direktorius Rimiškis ir chemijos mokytoja Šleiterienė spaudė mokinukes dėl religinių įsitikinimų ir grasino prastais pažymiais.
- Gargždai (1979 m.): Gargždų I-osios vidurinės mokyklos IIIb klasės auklėtoja Pukinskienė mėgino prievarta įrašyti į pionierius Rimą Paukštį, tačiau berniukas atsisakė.