Ignas Jomantas: Problemos su Teisėsauga ir Grįžimas į Lietuvą

Sandalingai pagarsėjęs verslininkas Ignas Jomantas, žinomas dėl konfliktų su Lietuvos teisėsauga, prieš kelias savaites grąžintas į tėvynę. Apie tai pranešė portalas delfi.lt. Šią informaciją minėtam portalui patvirtino Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Sulaikymas Baltarusijoje ir Grąžinimas į Tėvynę

Praėjusių metų pabaigoje I. Jomantas, keliaudamas autobusu iš Vilniaus į Minską, pasienyje Smarhonės pasienio punkto pasieniečiams pateikė kitam asmeniui priklausantį Lietuvos piliečio pasą. Baltarusijos naujienų agentūra BELTA skelbė, kad vyras prisipažino negalėjęs naudotis savo dokumentais, todėl pasiskolino draugo pasą. Automusas į Baltarusiją iš Lietuvos įvažiavo per Medininkų pasienio punktą.

Pasienio kontrolės punktas

Dėl šio įvykio buvo pradėtas administracinis procesas, o Jomantas sulaikytas ir uždarytas į Smarhonės pasienio apsaugos grupės laikino sulaikymo centrą. Už bandymą neteisėtai kirsti sieną pažeidėjui grėsė bauda iki 100 bazinių vienetų ir deportacija. Be to, už svetimo dokumento panaudojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė - laisvės apribojimas iki dvejų metų.

Sulaikytasis yra Smarhonės pasienio apsaugos grupės laikino sulaikymo centre. Už bandymą neteisėtai kirsti sieną pažeidėjui gresia bauda iki 100 bazinių vienetų ir deportacija. Be to, už svetimo dokumento panaudojimą gresia baudžiamoji atsakomybė - iki dvejų metų laisvės apribojimo.

Nuotrauka su sulaikytu asmeniu arba pasu, skirta iliustruoti incidentą

I. Jomantą prižiūrinti probacijos tarnyba negalėjo su juo susisiekti nei telefonu, nei raštu, o apie jo sulaikymą Baltarusijoje žinojo tik iš viešosios erdvės. Anot Vakarų Lietuvos probacijos skyriaus viršininko Donato Racevičiaus, I. Jomantas neturėjo teisės išvykti iš Lietuvos, tam jis leidimo neprašė. Jam yra skirtos kardomosios priemonės, tarp kurių - draudimas išvykti iš Lietuvos. Šiuo atveju kelionė į Baltarusiją tapo probacijos sąlygų pažeidimu.

Ilgametė Nusikaltimų Istorija ir Finansinės Schemos

Ignas Jomantas nėra naujokas teisėsaugos akiratyje. Šis verslininku prisistatantis asmuo pernai buvo įtartas vadovavęs organizuotai nusikalstamai grupei, kuri, kaip manoma, vykdė stambias finansines machinacijas statybos sektoriuje. Grupė nuo 2019 m. sukūrė mokesčių vengimo schemą, kuri leido išvengti daugiau nei 1,2 milijono eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.

Tyrimo metu teisėsauga konfiskavo svarbius dokumentus, „juodosios buhalterijos“ įrašus, grynųjų pinigų, kriptovaliutų pinigines, taip pat neaiškios kilmės medžiagų ir tablečių. Įtariama, kad Jomantas vadovavo sudėtingai įmonių tinklo veiklai, per kurį buvo tvarkomi seni statiniai, o po to jie buvo parduodami kaip renovuoti objektai, išvengiant privalomų mokesčių.

Jomanto vadovaujama grupė veikė kaip sudėtinga schema, įtraukianti statybos rangovus, kurie buvo formaliai nesusiję su kitomis grupės valdomomis įmonėmis. Toks modelis leido slėpti tikrąją finansinę veiklą ir išvengti mokėtinų mokesčių. Prokuratūra, siekdama užtikrinti galimą valstybės nuostolių atlyginimą, apribojo įtariamųjų nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir bankų sąskaitose esančias lėšas.

Finansinių schemų infografika arba diagramos vizualizacija

Operacijos metu buvo sulaikyti 8 asmenys, įtariami sukčiavimu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu (pinigų plovimu) ir kitų nusikalstamų veikų vykdymu veikiant organizuotoje grupėje. Tarp jų ir su „Ajus Group“ siejamas Ignas Jomantas, kuris teigė vadovaujantis šiam holdingui. Tačiau tokio holdingo nėra, tik prekės ženklas.

Bylos duomenimis, nuo 2019 m. vystant senos statybos nekilnojamojo turto pastatų ar statinių projektus Lietuvoje, organizuota grupė sukūrė mokesčių vengimo schemą, kurioje, sukčiaujant, apgaulingai tvarkant įmonių buhalterinę apskaitą ir teikiant tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės veiklos rezultatus, buvo išvengta pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo.

Manoma, kad organizuotos grupės lyderis Ignas Jomantas, veikdamas kartu su kitais organizuotos grupės nariais, įsigydavo didelius senos statybos objektus. Šiems objektams tvarkyti gaudavo būtinus valstybinių institucijų leidimus, kurių pagrindu oficialiai įformindavo objekto kapitalinį remontą, pakeisdavo objekto paskirtį, o taip pat atlikdavo įvairius remonto darbus: išvedžiodavo naują elektros instaliaciją, sutvarkydavo vandentiekį, įrengdavo liftus, pakeisdavo langus, sutvarkydavo pastato fasadą ir kt. Vėliau objektas būdavo padalinamas į atskiras projektines gyvenamąsias patalpas (poilsio paskirties patalpas, butus) ir faktiškai parduodamas senos statybos pastato turtinis vienetas - butas su esminiu pagerinimu. Šių butų pirkėjai taip pat pasirašydavo atskiras sutartis dėl remonto ir statybos darbų su jiems nežinomu rangovu - įmonėmis, kurios, kaip įtariama, priklauso organizuotai grupei. Nusikalstamoje verslo schemoje galimai buvo naudojama organizuotos grupės narių Lietuvoje ir užsienyje įregistruotų įmonių grandinė.

Ankstesni Teistumai ir Kelių Eismo Pažeidimai

Organizuotos grupės lyderis ir nusikalstamos veikos sumanytojas yra gerai žinomas teisėsaugos institucijoms. Anksčiau teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, piktybiškai nepaisantis kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Teistumai už Apgaulingą Apskaitą ir Ginklo Laikymą

2022-aisiais Ignas Jomantas, save vadinantis „milijonieriumi“, kartu su bičiuliu buvo nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir neteisėtą ginklo laikymą. Teismas skyrė jam 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo dvejiems metams. Pradinis teismo sprendimas buvo siųsti Jomantą į pataisos įstaigą, tačiau aukštesnis teismas šį verdiktą panaikino, nes buvo nuspręsta, kad sprendimo priėmimo metu buvo pažeista jo teisė būti išklausytam.

Dar 2012 m., jis yra įsukęs mokesčių slėpimo schemą, pasinaudojęs asocialiam vyrui užrašyta įmone. Jam už tai buvo skirta 5980 litų bauda, kurios jis taip ir nesumokėjo; pinigai 2018 m. buvo nurašyti iš banko sąskaitos.

Probacijos Sąlygų Pažeidimai

Per šį atidėjimo laikotarpį I. Jomantas turėjo laikytis įstatymų, kitaip atsidurtų kalėjime. I. Jomantą prižiūrinti probacijos tarnyba jau kartą prašė realiai pasodinti jį į kalėjimą, nes vyras įkliuvo girtas prie vairo, važinėjo be vairuotojo pažymėjimo, nusispjovė į reikalavimą sudalyvauti elgesio pataisos programoje, be to, jo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl stambaus sukčiavimo ir kitų nusikaltimų.

Kelių Eismo Taisyklių Nepaisymas

Be to, jis žinomas ir dėl piktybinio kelių eismo taisyklių pažeidinėjimo - pats yra prisipažinęs, kad už greičio viršijimą yra baustas bent 100 kartų. Nuo 2017 m. už KET pažeidimus jis baustas daugiau nei 80 kartų.

Viešas Įvaizdis ir Realybė

Pats I. Jomantas yra teigęs: „Dvidešimties uždirbau pirmąjį milijoną, o dabar man neseniai sukako 32, tai jau tikrai dirbu tik savo malonumui“. Jis pasakojo apie savo verslo pradžią su tėvu, kuris buvo smulkus sendaikčių pardavėjas, ir apie „smulkius remonto statybos darbus“. Jo karjerą lydėjo bankrotai bei įtartini sandoriai. „Delfi“ tyrimas dar praėjusiais metais atskleidė, kad verslininku save vadinantis I. Jomantas įsiskolinęs Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“.

Tematinė nuotrauka apie prabangų gyvenimo būdą arba kontrastą su realybe

Dabartinis Statusas ir Griežtesnės Kardomosios Priemonės

Klaipėdos apygardos teismas gavo Vakarų Lietuvos probacijos tarnybos prašymą vėl atversti I. Jomanto bylą. Vyras teismų slenksčius jau mynė praėjusių metų gegužę. Tuomet jis sulaukė teisėjo įspėjimo, kad lygtinis bausmės taikymas bus naikinamas, jei vyras vėl pažeis lygtinio paleidimo sąlygas.

Klaipėdos apylinkės teismas tenkino Probacijos tarnybos prašymą naikinti nuteistajam Ignui Jomantui bausmės vykdymo atidėjimą. Dabar, Baltarusijai asmenį perdavus Lietuvai, jis šią laisvės atėmimo bausmę dėl ankstesnių finansinio pobūdžio nusikaltimų pradėjo atlikti.

Prokuratūra disponuoja informacija apie įtariamojo vykimą į Baltarusijos Respubliką, pažeidžiant kardomąją priemonę, ir su tuo susijusios aplinkybės tikslinamos. Gali būti, kad grąžinus į Lietuvą I. Jomantui bus skirta ir griežtesnė kardomoji priemonė - suėmimas, jei bus pripažinta, kad jis gali bėgti ar slėptis nuo pareigūnų ar teismo.

Ikiteisminiam tyrimui, kuris buvo pradėtas 2023 m. rudenį, vadovauja ir jį organizuoja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

tags: #ignas #jomantas #avarija