Dyzeliniai varikliai garsėja patikimumu, ekonomiškumu ir ilgaamžiškumu. Visgi, net ir nuolat prižiūrimas automobilis gali prarasti galią: pavyzdžiui, tampa vangus lenkiant ar važiuojant į įkalnę. Kai kuriuose modeliuose netgi įsijungia avarinis režimas, pradeda mirksėti įspėjamosios lemputės (pavyzdžiui, pakaitinimo žvakių indikacija). Svarbiausia suprasti, kad pastebėjus pirmuosius ženklus, dažniausiai įmanoma išvengti rimtesnio ir brangesnio remonto.
Kuro filtras ir degalų kokybė
Viena dažniausių priežasčių, kodėl dingsta trauka, - užsikimšęs arba seniai nekeistas kuro filtras. Dyzeliniams automobiliams itin svarbu, kad kuras būtų tiekiamas švarus ir reikiamu slėgiu. Jei filtras persipildo nuosėdomis, jis ima riboti degalų srautą. Tokiu atveju variklis negauna pakankamai kuro, o spaudžiant akceleratorių, automobilis nesugeba greitai įsibėgėti.
Simptomai, rodantys galimą kuro filtro problemą:
- Pastebimai prastesnis greitėjimas.
- Variklis veikia netolygiai, jaučiamas trūkčiojimas.
- Padidėjusios degalų sąnaudos, gali atsirasti juodi dūmai iš išmetimo.
Laiku atliekamas kuro filtro keitimas leis atkurti normalų degalų tiekimą ir apsaugoti kitus komponentus, pavyzdžiui, purkštukus ar kuro siurblį. Be to, verta atkreipti dėmesį į degalų kokybę: prastesnės markės dyzelinas turi daugiau priemaišų, kurios spartina filtro užsikimšimą ir visos sistemos nusidėvėjimą.
DPF filtro užsikimšimas
DPF (dyzelinių kietųjų dalelių filtras) skirtas suodžiams sulaikyti, kad jie nepatektų į aplinką. Įprastai modernūs automobiliai periodiškai atlieka DPF regeneraciją, tačiau jei važinėjate trumpais atstumais mieste arba degalai nekokybiški, filtras gali greičiau užsiteršti. Toks užsikimšimas reiškia, kad išmetamosios dujos sunkiau pasišalina, todėl variklis nepasiekia įprastos galios.
Galimi požymiai, kad DPF užsikimšęs:
- Sumažėjusi trauka, ypač didesniu greičiu ar kylant į kalną.
- Gerokai padidėjęs dūmingumas iš išmetimo.
- Užsidegusi DPF indikacinė lemputė prietaisų skydelyje.
Kai kurie vairuotojai pastebi situaciją, kai prietaisų skydelyje mirksi pakaitinimo žvakių lemputė, o kartu dingo trauka - tai gali reikšti ne tik su žvakėmis susijusias problemas, bet ir kitus variklio valdymo sistemos sutrikimus, tarp jų ir DPF perkrovą. Norint išvengti brangaus filtro keitimo, verta laiku atlikti valymą arba patikrinimą specializuotame servise.
EGR vožtuvo užsikimšimas
EGR (Exhaust Gas Recirculation) vožtuvas sugrąžina dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą, taip mažindamas azoto oksidų emisijas. Tačiau dyzeliniai varikliai, turintys daugiau suodžių, neretai kenčia nuo užteršto ar užstrigusio EGR vožtuvo. Dėl per didelio nuosėdų kiekio šis mechanizmas nebeužsidaro ar nebeatsidaro tinkamai. Dėl nuolatinio EGR vožtuvo kontakto su aukštos temperatūros išmetamosiomis dujomis, jis yra gana dažnai gendanti sistemos dalis.
Kaip atpažinti galimus EGR nesklandumus:
- Netolygus variklio darbas, nerišli trauka.
- „Check Engine“ lemputė arba blyksintys kiti įspėjamieji signalai.
- Akivaizdus traukos sumažėjimas, ypač važiuojant didesniu greičiu.
Užstrigęs EGR vožtuvas neretai sukelia ir didesnį dūmingumą. Delsiant jį išvalyti ar suremontuoti, gali kilti pavojus, kad problemos išplis ir į kitus komponentus, taip stipriai pabrangindamos remontą.
EGR vožtuvas: kas tai yra ir kodėl jo reikia jūsų automobiliui?
Oro srauto matuoklės (MAF) ir MAP jutiklio sutrikimai
Kad dyzelinis variklis veiktų tinkamai, būtina tiksli informacija apie įsiurbiamą oro kiekį bei slėgį. MAF (Mass Air Flow) matuoklė nustato oro srautą, o MAP (Manifold Absolute Pressure) jutiklis - slėgį įsiurbimo kolektoriuje. Užteršus šias dalis ar sutrikus jų veikimui, variklio valdymo blokas ima neteisingai dozuoti degalus. Tokias problemas tiksliausiai nustato specialistai, taikydami automobilių diagnostikos procedūras.
Oro srauto matuoklis yra daviklis, automobilyje matuojantis oro kiekį, patenkantį į vidaus degimo variklį. Oro srauto matuokliui sugedus, automobilio kompiuteriui bus siunčiama neteisinga informacija, o vienas iš ryškiausių gedimo signalizatorių bus dingusi trauka. Kartais MAF arba MAP užtenka nuvalyti, o kartais tenka keisti naujais - svarbiausia laiku susirūpinti, kodėl variklis prarado galią.
Kuro purkštukų problemos
Kuro purkštukai dyzeliniuose varikliuose turi svarbią užduotį - itin tiksliai purkšti kurą. Jei jie užsiteršia, pradeda „lašėti“ arba purškia netolygiai, varikliui trūksta energijos, didėja degalų sąnaudos ir prastėja degimo procesas. Tuomet akivaizdžiai pastebimi simptomai: lenkiant automobilis vangiai reaguoja, didėja dūmingumas, o ilgesnėje kelionėje jaučiamas dinamikos trūkumas. Užsikimšus arba sugedus purkštukams, į variklio sistemą nebus įpurkštas kuras arba jis bus įpurškiamas netinkamais intervalais. Dėl šių priežasčių gali išaugti kuro sąnaudos, taps sunku užvesti automobilį bei dings automobilio trauka.
Užsiteršusių purkštukų signalai:
- Nelygus laisvos eigos darbas, vibracija.
- Sumažėjusi galia spaudžiant akceleratorių.
- Galimas variklio „kalimas“ ar kitokie neįprasti garsai.
Kuo anksčiau pastebėsite purkštukų darbo sutrikimus, tuo paprastesnis remontas (valymas, sandarinimas). Uždelsus, gali tekti juos keisti naujais ar atnaujintais, kas atsieina brangiau. Visgi iš praktikos žinome, kad dažniausia problema yra purkštukų užteršimas ar jų gedimai.
Turbinos gedimas arba nesandarūs vamzdžiai
Turbina - pagrindinis galios šaltinis daugelyje dyzelinių modelių. Ji užtikrina, kad varikliui būtų tiekiamas didesnis oro kiekis, suteikiantis papildomą trauką. Tačiau turbinos guolių susidėvėjimas, mentelių pažeidimai ar nesandarūs vamzdžiai tarp turbinos ir interkulerio gali lemti, jog staiga dingo trauka dyzelis ir automobilis tiesiog nebepajėgia greitėti kaip anksčiau.
Kartais požymiai minimalūs - girdimas ūžesys, pastebimas lengvas galios trūkumas. Tačiau jei situacija sparčiai blogėja, automobilyje dingsta trauka visai, ypač aukštesnėmis apsukomis. Įprasta manyti, kad dėl suprastėjusios automobilio traukos kalta turbina. Tačiau sugedusi turbina dažnai yra tik rezultatas, o ne problemų priežastis. Todėl keisdami turbiną galite pasijusti lyg užburtame rate, kadangi neišsprendus pagrindinio problemos šaltinio, problema neilgai trukus vėl pasikartos. Kreipiantis į specialistus, svarbu patikrinti ne tik pačią turbiną, bet ir visas jungtis bei tarpines, mat net menkiausias nuotėkis gali išderinti degimo procesą.
Kuro siurblio gedimas
Kuro siurblys yra varomas mechanizmas, kuris reguliuoja degalų tiekimą į variklį reikiamu slėgiu. Jei siurblys nusidėvi arba atsiranda konstrukcinių pažeidimų, varikliui ima trūkti kuro, kas labiausiai išryškėja norint staigiau įsibėgėti. Tokiu atveju vairuotojas gali pajusti, kad paspaudus akceleratoriaus pedalą dingsta trauka, arba variklis tiesiog negauna pakankamai degalų greitai akceleracijai.
Kai kuriuose automobiliuose gali sumirksėti įspėjamosios lemputės, pranešančios apie kuro sistemą ar net uždegimo problemas. Geriausias sprendimas - atlikti išsamų kuro sistemos patikrinimą. Jei kuro siurblys keičiamas laiku, pavyksta apsaugoti purkštukus bei kitus brangius sistemos elementus.
Įsiurbimo sistemos nuotėkiai ir sklendės
Dyzeliniame variklyje ne mažiau svarbus tinkamas oro kiekis. Nesandarios žarnos, pažeistas interkuleris ar netinkamai užsandarinamas įsiurbimo kolektorius gali lemti reikšmingą oro nuotėkį. Tokiu atveju varikliui trūksta slėgio, todėl dingsta trauka arba ji būna labai nestabili. Jeigu persirikiuojate į greitėjimo juostą, bandote įsibėgėti, o apsukos nekyla, tai gali būti viena iš priežasčių.
Kai kurie varikliai turi vadinamąsias swirl flaps - oro srauto sklendes, kurios reguliuoja degimą. Jei jos užsikerta ar sutrinka jų valdymas, pakinta oro tekėjimo dinamika į cilindrus, todėl variklis tampa mažiau galingas ir gali pradėti netolygiai dirbti.
Katalizatorius
Katalizatorius skirtas apsaugoti mus ir aplinką nuo kenksmingų išmetamųjų dujų. Šią automobilio dalį rekomenduojama keisti kas 150-180 tūkst. kilometrų. Katalizatoriai turi ribotą veikimo laiką, kuriam praėjus jie pradeda kimštis. Užsikimšęs katalizatorius gali lemti ir kitų automobilio dalių veikimo sutrikimą, įskaitant turbiną. Tai įrenginys, esantis automobilio išmetimo sistemoje, oksiduojantis įvairias chemines medžiagas.
Kitos galios praradimo priežastys
Nors aukščiau išvardintos priežastys yra dažniausios, yra ir kitų veiksnių, galinčių lemti dyzelinio variklio traukos sumažėjimą:
- Variklio pagalvės: Plyšus automobilio variklio pagalvei, susidursite su padidėjusia variklio vibracija ir sumažėjusia trauka. Jos paskirtis - laikyti pritvirtintą variklį po variklio dangčiu.
- Kompresijos slėgio sumažėjimas: Kadangi kompresijos slėgis yra dyzelino degimo paleidimo mechanizmas, nuolatinis efektyvaus suspaudimo slėgio sumažėjimas laikui bėgant turės tiesioginės įtakos oro ir dyzelinio mišinio degimui senstant varikliui. Reikia atlikti kompresijos matavimus cilindruose ir žiūrėti, ar slėgis cilindruose atitinka normas.
- Vakuumo siurblys: Jo veikimas taip pat svarbus, nors jis neturi galiojimo laiko ir keičiamas atsižvelgiant į automobilio darbą.
Svarba ir prevencija
Automobilio efektyvumas bėgant metams po truputį mažėja, tačiau šis mažėjimas yra minimalus, jei automobilis tinkamai prižiūrimas. Didesnis dyzelinių variklių efektyvumas gali būti išlaikomas tik tada, kai visi veiksniai, darantys dyzelinį variklį efektyvų, veikia optimaliu lygiu ir taip, kaip gamintojo numatyta.
Atsakymas į daugumą aukščiau išvardintų priežasčių, lemiančių traukos sutrikimus - reguliari ir profesionali automobilio priežiūra. Laiku keičiant automobilio tepalus, tepalų ir kuro filtrus, katalizatorius ir kitas daugiausiai priežiūros reikalaujančias dalis bei užtikrinant gedimų prevenciją, tikėtina, jog su traukos problemomis jūs nesusidursite.
Profesionalų komanda, turinti patirtį turbinų ir traukos problemų šalinime, siekia, kad teisingos specialistų priežiūros dėka, jūsų mašina nė nesusidurtų su panašaus pobūdžio gedimais. Servisuose dirba profesionalių specialistų komanda, darbui naudojama tik moderni bei šiuolaikiška įranga, o detales, reikalingas remontui, perkamos tik iš kokybiškų ir pripažintų tiekėjų.