Klausimas apie tai, kokios spalvos antifrizas tinka „Honda CR-V“ automobiliui, yra aktualus daugeliui vairuotojų, net jeigu jie apie tai ir nesusimąsto. Variklio aušinimo sistema neretai sulaukia per mažai dėmesio, ir daugelis nesirūpina ja tiek, kiek reikėtų. Tą pastebi ir servisų meistrai, kuriems vėliau tenka spręsti įvairiausias su tuo susijusias problemas.
Antifrizo svarba ir kokybės kriterijai
Antifrizas yra svarbi automobilio variklio aušinimo sistemos dalis, užtikrinanti, kad variklis veiktų efektyviai ir saugiai per įvairias oro sąlygas. Būtent kokybiški produktai turėtų būti pagrindinis pasirinkimo kriterijus. Pirmiausia, reikėtų rinktis kokybiškus produktus ir užtikrinti, jog šio skysčio aušinimo sistemoje visuomet būtų pakankamas kiekis.
Yra išskiriamos trys pagrindinės savybės, kuriomis turėtų pasižymėti kokybiškas produktas:
- Jis turėtų neužvirti.
- Jis turėtų neužšalti.
- Jis turėtų apsaugoti sistemos metalinius komponentus nuo korozijos.
Tai apima ne tik natūralų korozijos procesą, kurio norima išvengti, bet ir garų ar burbuliukų susidarymą skystyje.

Antifrizo spalvos ir klasifikacija
Antifrizo spalva neretai neturės praktiškai jokios įtakos jo kokybei, nors tai gali tapti vienu iš pasirinkimo kriterijų. Tačiau nesunkiai galima įsitikinti, jog ta pati spalva gali būti naudojama labai skirtinguose produktuose, priklausomai nuo jų gamintojo. Antifrizo spalvos - tai vizualinis būdas atskirti skirtingas antifrizo rūšis pagal jų sudėtį, chemines savybes ir tinkamumą skirtingiems varikliams. Skirtingos spalvos padeda naudotojams lengviau pasirinkti tinkamą antifrizą, tačiau pati spalva neturi įtakos antifrizo veiksmingumui.
Klasifikacija pagal „Volkswagen“ standartą
Suprasti apie skysčio savybes gali būti pakankamai sudėtinga. Todėl yra naudojama speciali šių gaminių klasifikacija, pagal kurią jie suskirstomi į tipus. Populiariausias klasifikavimas yra pagal „Volkswagen“ standartą, kur skystis skirstomas į G11, G12, G12++, G13, priklausomai nuo savybių bei konkrečiam tipui keliamų reikalavimų. Aišku, galima rasti ir tokį klasifikavimą kaip G48, G30, G40, GG40, bet tai jau bus visai kita sistema.
Antifrizo tipai ir spalvos
- G11 (geltonas arba mėlynas): Geltonos spalvos G11 aušinimo skystis labiau tiks senesniems automobiliams, kadangi jų aušinimo sistemose daugiau aliuminio detalių. Mėlynas antifrizas turi panašią formulę kaip žalias, tačiau jo inhibitoriai yra optimizuoti modernesnėms aušinimo sistemoms.
- G12, G12+, G12++ (raudonas arba violetinis): Raudonos spalvos G12, G12+ bei violetinis G12++ pritaikyti naujesniems automobiliams. Jis puikiai tiks naujos kartos varikliuose ir jų sistemose. Raudonas arba rožinis antifrizas yra organinio rūgštinio technologijos (OAT) antifrizas.
- G13 (violetinis): Violetinės spalvos antifrizas G13 pasižymės panašiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje esantis glicerinas bus itin gerai išvalytas, todėl toks produktas išskiriamas kaip draugiškesnis aplinkai.
- Žalias antifrizas: Žalias antifrizas yra tradicinis antifrizas, kurio pagrindas yra silikatiniai inhibitoriai. Skirtumas tarp žalio ir raudono antifrizo yra jų cheminių inhibitorių rūšyse ir galiojimo laikotarpyje. Žalias antifrizas tradiciškai naudoja silikato pagrindu sukurtus inhibitorius, kurie apsaugo variklio metalines dalis nuo korozijos. Jis dažniausiai rekomenduojamas senesniems automobilių modeliams ir turi būti keičiamas kas dvejus metus arba maždaug kas 30 000 mylių.
- Raudonas antifrizas: Raudonas antifrizas, kuris dažnai naudoja organinius rūgšties technologijos (OAT) inhibitorius, yra naujesnis ir gali išlikti veiksmingas daug ilgesnį laiką - dažniausiai iki penkerių metų arba 50 000 mylių.
- Geltonas arba oranžinis antifrizas: Tai yra hibridinis organinis rūgštinis technologijos antifrizas (HOAT), kuris apjungia organines rūgštis su nedideliu kiekiu silikatų.
Antifrizo pasirinkimas
Pasirinkimas tarp žalio ir raudono antifrizo priklauso nuo automobilio gamintojo rekomendacijų ir specifikacijų. Svarbu atsižvelgti į transporto priemonės modelį, gamybos metus ir variklio tipą. Automobilio gamintojo vadove paprastai nurodoma, koks antifrizo tipas tinka konkrečiai transporto priemonei. Nors žalias ir raudonas antifrizai gali atrodyti panašūs ir atlikti tą pačią funkciją, jie skirti skirtingų tipų varikliams ir turi skirtingą poveikio trukmę bei korozijos apsaugos technologijas. Svarbu žinoti ir laikytis automobilio gamintojo nurodymų dėl tinkamo antifrizo pasirinkimo, kad užtikrintumėte optimalų variklio veikimą ir ilgaamžiškumą.

Antifrizo keitimas ir papildymas
Nors antifrizo spalvos iš esmės labiausiai priklauso nuo jų gamintojo, skirtingų produktų maišyti nepatariama. Todėl keičiant aušinimo skystį reikėtų pirmiausiai jį pašalinti iš sistemos ir tik tuomet pripildyti nauju. Jeigu prireikia papildymo, tuomet tą tikrai galima daryti, tik vertėtų rinktis to paties gamintojo ir identišką produktą. Kadangi kitu atveju sudėtyje esančios antikorozinės medžiagos gali susimaišyti bei sąveikauti tarpusavyje taip sudarydamos nuosėdas, o kartu ir prarasdamos savo savybes.
Antifrizo keitimo pavyzdys (GRASS G12+ antifrizas)
2015 metais, pasiekus 200 000 km ridą, buvo atliktas antifrizo keitimas. Po penkerių metų ir dar 100 000 km, vėl atėjo laikas keisti antifrizą. Remiantis techniniais reglamentais ir įvairių antifrizų atsiliepimais, buvo pasirinktas lietuviškas GRASS "G12+" antifrizas, kurio artikulas 110332.
Keičiant antifrizą, buvo užsakyta dvi penkių litrų talpos kanistros pas patikimą tiekėją. Prieš pradedant darbą garaže, kai lauko temperatūra buvo -4°C, nors dieną prieš buvo -26°C, automobilis buvo pastatytas ant specialios talpos skysčiui surinkti. Atkrusus kranelį, antifrizas buvo nupiltas. Vaizdo įrašuose rekomenduojama įjungti šildytuvą ant „Hi“, kad skystis visiškai nutekėtų. Nors antifrizo nutekėjo gana daug pro talpą, bet tai padėjo užtikrinti sistemos ištuštinimą.
Nupiltas antifrizas atrodė drumzlinas ir buvo turkio spalvos. Išsiėmus ir išvalius išsiplėtimo bakelį, kranelis buvo užsuktas. Naudojant specialią įrangą, buvo užpilta 4800 ml G12+ antifrizo, o dar 700 ml buvo įpilta į išsiplėtimo bakelį.
Siekiant išvengti oro kamščių, po užpildymo variklis buvo užvestas ir palaikomas 2500-3000 aps./min. kelias minutes, kaip rekomenduojama kituose vaizdo įrašuose. Planuojama pravažiuoti kelis tūkstančius kilometrų, nupilti ir vėl užpildyti nauju antifrizu, siekiant maksimaliai išvalyti sistemą.