Antrosios kartos Honda CR-V modelis, kurio gamyba prasidėjo 2002 metais, buvo sukurtas atsižvelgiant į ankstesnės kartos privalumus ir trūkumus, todėl jis pasižymi solidžia išvaizda, erdviu ir patogiai transformuojamu salonu, didele bagažine, kokybiška apdaila ir pakankamai galingu varikliu, užtikrinančiu gerą pravažumą. Šis modelis buvo ypač populiarus, o jo patikimumas ir universalumas dar ir šiandien vilioja pirkėjus.
Varikliai ir degalų sąnaudos
Europinei „CR-V“ versijai buvo montuojamas 2 l 150 AG „K“ serijos variklis su kintamos kuro paskirstymo fazėmis. Šis variklis nėra kaprizingas ir neturi KMP diržo - visą darbą atlieka beveik amžina grandinė. Tačiau pirmųjų laidų modeliai turėjo keletą „vaikiškų ligų“: ilgai važiuojant 130-150 km/val. greičiu, perkaisdavo ketvirtasis cilindras. Ši klaida buvo ištaisyta tik 2002 m. pabaigoje, todėl visiems anksčiau pagamintiems modeliams šis pavojus išlieka. Jei įsigijote 2002 m. pirmoje pusėje pagamintą „CR-V“ ir mėgstate važinėti greitai, rekomenduojama kas keletą minučių paspausti ir atleisti akceleratorių, arba ieškoti modelio nuo 2003 m.
Šiaurės Amerikos rinkai tiekiami automobiliai tradiciškai turi galingesnius, taigi ir daugiau kuro naudojančius variklius, pavyzdžiui, 2,4 l variklį. Tokiam modeliui kaip „Honda CR-V“ šis variklis yra „pats tas“, nes 2 l variklio gali būti mažoka žiemą ar prastesniame kelyje.
Degalų sąnaudos, pavyzdžiui, su 2.0 l mechanine pavarų dėže, gali siekti apie 58 litrų bakui 500 km. Variklis tinka tik kokybiškas kuras; pildami benziną nekokybiškose degalinėse, galite greitai susidurti su „check engine“ lemputės užsidegimu ir katalizatoriaus bei liambda zondo keitimu.
Kuro sąnaudų ir bako talpos aspektai
- Degalų sąnaudos: Dažnai vertinamos kaip didelės tiek mieste, tiek užmiestyje, ypač atsižvelgiant į variklio tūrį.
- Kuro bako tūris: Gana mažas, o tai reiškia dažnesnius apsilankymus degalinėse.
Transmisija ir važiuoklė
Honda CR-V (nuo 2002 m.) modelis turi priekinius varančiuosius ratus ir, prireikus, automatiškai prijungiamus užpakalinius ratus. Važinėjant gerais keliais, to pakanka, tačiau giliame sniege ar smėlyje pavėluota užpakalinių ratų pagalba gerokai apsunkina pajudėjimą. „Honda“ primena, kad „CR-V“ nėra tikras visureigis, o daugelis kitų miesto visureigių su tokia varančiųjų ratų schema turi užpakalinių ratų movos blokavimą, kuris sunkiomis važiavimo sąlygomis padidina pravažumą ir saugo movą. „Honda“ tokio blokavimo neturi - jei automobilis „gerai sės“, bandant jį išjudinti savarankiškai galima užvirinti movos tepalą. Kartais atsiranda vibracija, kuri dingsta pakeitus tepalą. Ankstesnės kartos modelyje mova, laikui bėgant, pati pradėdavo gausti, tačiau po 2002 m. pasirodžiusiuose automobiliuose tokios problemos neliko.
Jokių rimtų priekaištų mechaninei pavarų dėžei (MPD) nėra. Sankaba turėtų tarnauti apie 150 000-200 000 km. Jei norite eksperimentuoti su važiavimu bekele, verčiau rinkitės automatinę pavarų dėžę (APD). Kai variklis negali prasukti visų keturių ratų, APD tiesiog „virškina“ tepalą, bet jai nieko neatsitinka. Ankstesnės kartos „CR-V“ pavarų dėžės buvo prastesnės ir dažnai nesulaukdavo 150 000 km ribos, tačiau po 2002 m. situacija pagerėjo.
TRAILHUNTERS - 2004 HONDA CR-V OFF-ROAD BUILD
Pakabos ir vairo sistemos ilgaamžiškumas
- Anksčiau „CR-V“ savininkai skundėsi kardano velenu, kurio kryžmę tekdavo keisti kas 100 000 km. Šiandien, nors sakoma, kad kryžmės nekeičiamos, patyrusios rankos gali tai padaryti.
- Visos pakabos detalės tarnauja ilgiau, išskyrus užpakalines spyruokles. Jeigu automobilis bus nuolat visiškai pakraunamas, jas teks keisti palyginti greitai.
- Stabilizatorių įvorės ir atramos tarnauja iki 90 000 km.
- Amortizatoriai - 100 000-150 000 km. Kitos dalys turėtų atlaikyti 150 000 km.
- Vairo sistema veikia be priekaištų. Vairo traukių antgaliai galėtų tarnauti ilgiau, o ne 70 000-80 000 km.
Stabdžių sistema
Stabdžių ilgaamžiškumą lemia vairavimo stilius, tačiau tiek priekinės, tiek užpakalinės trinkelės turėtų atlaikyti 60 000-80 000 km. Stabdžių diskai tarnauja dvigubai ilgiau, tačiau tam juos reikia bent kartą metuose nušlifuoti. Kadangi trinkelės keičiamos retai, gali užsiteršti stabdžių suportai.
ABS sistemos problemos
Pakeitus stebulės guolį, gali užsidegti apie ABS gedimą pranešanti lemputė. Priežastys dvi: arba keičiant guolį buvo pažeistas ABS daviklis, arba guolis sumontuotas ne ta puse. Reikalas tas, kad viena guolio pusė yra įmagnetinta ir kaip tik ji siunčia informaciją ABS davikliui. Dar viena rimta problema gali tapti elektroninio ABS bloko jungtis. Jeigu jis buvo nuimtas ir netinkamai sumontuotas, važiuojant gali išlėkti guminiai kamšteliai.
Salonas ir komfortas
Salonas yra erdvus, o galinių vietų keleiviams - labai patogus, nes sėdynės reguliuojasi į abi puses. Daug vietos salone tiek priekyje, tiek gale. Įvairiose vietose yra nišos daiktams susidėti. Galinių sėdynių atsilošimo kampas reguliuojamas smarkiai. Salonas komfortiškas, patogu ilgose kelionėse, nepavargstama. Minimalus mygtukų ir kitų ne itin reikalingų dalykėlių skaičius. Viskas, kas būtina vairuojant automobilį, patogiai po ranka. Kruva kišenėlių ir nišų daiktams susidėti, išlankstomas staliukas bagažinėje (nors kai kurie savininkai jo niekada nenaudojo). Salono apdaila atrodo ilgaamžė - ne oda ir ne veliūras. Yra multimedijos vieta ir didelis įvairių opcijų su ekranais pasirinkimas. Restailingo versijoje - gražus optitroninis prietaisų skydelis.
Trūkumai salone ir komforto srityje
- Garso izoliacija: Ne itin gera, ypač ratų arkose.
- Sėdynių šildymas: Nėra galimybės reguliuoti šildymo lygio, šildoma tik pagalvė, atlošas - ne. Nėra galinių sėdynių šildymo.
- Vairuotojo sėdynės reguliavimas: Nepatogu sėstis į mašiną aukštesniems žmonėms (pvz., 185 cm ūgio vairuotojas remiasi galva į lubas, nors sėdynė maksimaliai nuleista - tai gali būti dėl liuko lubose). Vairas reguliuojasi tik vienu aspektu - palenkimo, diapazono reguliacijos nepakanka.
- Valytuvai: Nėra galimybės reguliuoti valytuvų darbo greitį, standartinė mažo greičio programa veikia per greitai. Galinio stiklo valytuvas apima mažą plotą. Nėra šildymo priekiniame stikle valytuvų zonoje - žiemą prisala.
- Elektronika: Kartais po žieminio plovimo persuka dešinį veidrodėlį 180 laipsnių kampu.
- Interjero garsai: Gali atsirasti girgždėjimų salone, kažkur ties vairuotojo sėdyne, nors jie nepastovūs ir kartais dingsta kitose vietose.
Bagažinė ir praktiškumas
Bagažinė labai talpi, salonas transformuojamas, taigi jį galima padaryti dar talpesnį ir iš esmės naudoti kaip krovininę. Galinės durys atsidaro kaip varteliai, o ne į viršų - labai patogu kraunant daiktus, nereikia saugoti galvos ar nepatogiai lenktis. Atskirai atsidaro galinių durų stiklas - iš salono mygtuku arba rakteliu. Per galinį langą patogiai krauti visokius ilgus daiktus. Islankstomas staliukas bagažinėje - malonus priedas, nors kai kurie savininkai jo niekada nenaudojo.
Eksterjeras ir kiti aspektai
Automobilis yra pakankamai aukštas, o jo išvaizda vertinama kaip graži. Specialiai JAV rinkai skirti modeliai turi kitokiems dažniams sureguliuotus radijo imtuvus ir ne europietiško standarto žibintus. Užpakaliniai raudonos spalvos posūkiai taip pat skiriasi. Prieš perkant tokį automobilį, reiktų išsiaiškinti šiuos aspektus arba pasiruošti tinkamą „pakaitinį komplektą“.
Patikimumas ir eksploatacija
Daugelio savininkų patirtis rodo, kad Honda CR-V yra patikimas automobilis. Mano akimis žiūrint, pats svarbiausias dalykas mašinoje yra jos patikimumas. Mašina visada užsivesdavo ir nugabendavo mane iš taško A į tašką B. Jei perkamo modelio tikra rida bus apie 100 000 km, dar porą trejetą metų galėsite važiuoti be didesnių investicijų. Tačiau reiktų atminti, kad „vaikiškų ligų“ neturi tik po 2003 m. pasirodę modeliai. Net ir tokius reiktų profilaktiškai nuvaryti apžiūrai į servisą.
Nedidelės detalių ir techninio aptarnavimo kainos (kaladėlės, filtrai, tepalai). Jei mašina jau pravažiavus gerus 200 000 km, reikia kartą per 100 000 km daryti kardano reviziją ir keisti kryžmes.