Hibridinių automobilių remontas ir priežiūra

Hibridiniai automobiliai yra transporto priemonės, kuriose veikia daugiau nei vienas variklis. Juose elektrinis variklis padeda vidaus degimo varikliui veikti ekonomiškiau. Priklausomai nuo pasirinkto važiavimo režimo, automobilis gali būti varomas vidaus degimo ir/arba elektriniu varikliu.

Hibridinių automobilių veikimo principai

Hibridiniai automobiliai pasižymi keliais veikimo būdais:

• Lygiagretus hibridas: aprūpintas elektriniu ir vidaus degimo varikliu, kurie gali veikti vienu metu. Tai leidžia ypač pagerinti degalų sąnaudų ekonomiją. Tokio tipo hibridai yra „Honda Insight“, „Civic“, „Accord“ ir kt.
• Nuoseklus hibridas: šio hibrido važiavimas paremtas vien elektriniu varikliu. Elektrinis variklis energiją gauna iš įkrautų baterijų. Jei baterijos išsenka, naudojamas vidaus degimo variklis, sukantis generatorių, kuris tiekia srovę elektriniam varikliui. Tokiu būdu hibrido nuvažiuojamas atstumas ženkliai padidėja.
• Nuoseklus-lygiagretus (mišrus) hibridas: šio tipo hibridai gali veikti tiek lygiagrečiu, tiek nuosekliu režimu.

Hibridinių automobilių elektrinis variklis yra palaikomas nedidelės įkraunamos baterijos. Važiuojant EV (vien elektra) režimu, nuvažiuojamas atstumas yra apie 4 km (pavyzdžiui, „Toyota Prius“ 3 kartos). Pačios baterijos yra įkraunamos regeneracinio stabdymo principu - automobiliui stabdant judėjimo kinetinė energija paverčiama elektros energija ir taip baterijos įkraunamos.

Nors vien elektriniu varikliu nuvažiuojamas atstumas yra labai menkas, važiuojant mieste, kur dažnai stabdoma, baterija įkraunama greitai. Buvo paskaičiuota, kad vien elektriniu varikliu yra nuvažiuojama apie 30-40% vienos dienos įveikiamo atstumo mieste (pagal „Toyota“ duomenis). Hibridiniai automobiliai pagerina kuro ekonomiją ir sumažina į atmosferą išmetamų teršalų kiekį - pavyzdžiui, „Toyota Prius“ išmeta apie 150 g/km CO2.

Kištukiniai hibridai (Plug-in Hybrid Electric Vehicle, PHEV)

Kištukiniai hibridai yra transporto priemonės su vidaus degimo varikliu ir papildomu elektros varikliu, kuriam energija tiekiama iš įkraunamų baterijų. Pagrindinis skirtumas nuo įprasto hibridinio automobilio yra tas, kad kištukinis hibridas turi talpesnę bateriją ir ją galima įkrauti iš elektros tinklo. Šiuo atveju, važiuojant vien elektriniu varikliu jau gali būti įveiktas 20-100 km atstumas ir daugiau, priklausomai nuo baterijos talpos (pavyzdžiui, „Toyota Prius Plug-in“ - 26 km). Pagal tarptautinius IEEE standartus, automobilis gali būti priskirtas PHEV, jei nuvažiuojamas atstumas vien elektra yra bent 16 km. Toks automobilis leidžia mieste važiuoti vien elektra neteršiant aplinkos, o norint įveikti didesnius atstumus, panaudojamas vidaus degimo variklis.

Hibridinių ir elektromobilių remontas

Hibridinių automobilių remontas yra preciziškas darbas, reikalaujantis kruopštumo ir specialios įrangos. Labai svarbu, kad hibridų remontas būtų atliekamas vadovaujantis gamintojo pateikta technine informacija ir rekomendacijomis. Laiku atliekama ir kompetentinga priežiūra yra automobilio veikimo garantas.

Dažniausios problemos ir jų diagnostika

Hibridinių automobilių techninės priežiūros reguliarumas priklauso nuo klimato sąlygų ir bendro komponentų bei mazgų susidėvėjimo laipsnio. Prevencinė hibridinių automobilių priežiūra turėtų būti atliekama kas 10 tūkstančių kilometrų. Nežinant pagrindinių hibridinio automobilio įrenginio principų ir jo priežiūros reikalavimų, geriau tokio dalyko nesiimti pačiam namų sąlygomis.

Automatinių diagnostikos procesų metu automatiškai nustatoma Nickel-Metal hydride (Ni-Mh) ir Lithium-ion (Li-ion) baterijų talpa, Soh, Soc parametrai. Nustatomi gedimai, remontuojami elektros instaliacijos gedimai, pavyzdžiui, kai ekrane rodomas elektromobilio krovimo sutrikimas arba aukšta įtampa nuteka į kėbulą.

Kai kurie modeliai slepia vieną didelę nežinomybę: hibridinę bateriją, kurios būklė iš išorės nematoma, o keitimas kainuoja kaip atskiras automobilis. Pavyzdžiui, yra tam tikrų modelių, kuriuose galima nuimti nuo akumuliatoriaus gnybtus ir diagnostikos prietaisas nieko blogo neaptiks. Dar egzistuoja tam tikra machinacija su elementų sukeitimu tam tikromis vietomis. Siūlymas įsigyti naują bateriją dažnai yra pats lengviausias kelias servisui ir tuo pačiu pats brangiausias hibrido savininkui. Bet kuriame hibridiniame automobilyje baterija yra brangiausias komponentas.

Baterijų remontas ir keitimas

Standartinė Ni-MH (nikelio-metalo hidrido) baterija, naudojama daugelyje hibridinių automobilių, laikui bėgant praranda talpą. Tai fizikinė realybė - ne gedimas, o nusidėvėjimas. Lietuvoje hibridinių baterijų remontas ir keitimas koncentruotas keliuose specializuotuose servisuose - daugiausia Vilniuje ir Kaune. „Toyota“ ir „Lexus“ hibridams servisų kompetencija yra aukšta.

Baterijų remontas hibridams ir elektromobiliams atliekamas naudojant pažangiausią įrangą, skirtą baterijų testavimui, celių balansavimui, regeneravimui. Galima diagnozuoti ir suremontuoti beveik visas NMC, NCA, LFP tipo Ni-Mh ir Li-Ion baterijas, suteikiant garantiją. Atliekamas baterijos voltažo, varžos, AH talpos matavimas ir aktyvus baterijų modulių kalibravimas. Taip pat siūlomas platus blogai veikiančių baterijų sprendimų spektras, visada randant optimaliausius būdus, kaip padėti klientams.

Pavyzdiniai modeliai ir jų specifinės problemos

Honda Civic Hybrid su IMA sistema

„Honda Civic Hybrid“ su IMA (Integrated Motor Assist) sistema buvo viena pirmųjų hibridinių transporto priemonių Europoje. Koncepcija paprasta: nedidelis elektrinis variklis padeda benzininiam, taupydamas kurą. IMA sistemos baterija turi žinomą silpnybę - ji ypač jautri temperatūros svyravimams ir intensyviam naudojimui. Lietuvos klimato sąlygomis (šaltos žiemos, vasaros karščiai) baterijos moduliai pradeda degraduoti greičiau nei daugelyje Vakarų Europos šalių. Kitas jautrumas: šio modelio IMA baterija dažnai imama taisyti pakeičiant atskirus modulius - tai pigesnis sprendimas nei visos baterijos keitimas. Tačiau ir modulių tiekimas nėra garantuotas, o specializuotų servisų Lietuvoje mažai.

Mitsubishi Outlander PHEV

„Mitsubishi Outlander PHEV“ buvo pirmasis masiškai gaminamas įkraunamasis hibridinis SUV pasaulyje. 2013-2017 m. gamybos „Outlander PHEV“ turėjo kelis dokumentuotus atšaukimus, susijusius su baterijos sistemos gedimais ir įkrovimo proceso problemomis. Kai kuriuose automobiliuose buvo fiksuota, kad baterija nefunkcionuodavo kaip pagrindinis energijos šaltinis - transmisija persijungdavo į benzininį variklį net turėdama pakankamai įkrovos. Lietuvoje šio modelio servisas sudėtingas dėl dviejų priežasčių. Pirma - PHEV sistema sudėtingesnė nei paprastų hibridų, reikalauja specializuotos diagnostikos įrangos. Antra - dalys retesnės ir brangesnės nei „Toyota“ ar „Lexus“ hibridų. Papildoma rizika: ankstyvieji modeliai dažnai buvo parduoti be atšaukimų darbų atlikimo.

PSA grupės „Hybrid4“ sistema

Nuo 2018 m. PSA grupės „Hybrid4″ sistema unikali: dyzelinis variklis priekyje ir elektrinis galinėje ašyje. Teoriškai - ekonomiškas visureigis. Problema kelialypė. Pirma - derinys dyzelinis+hibridas: visos dyzeliniam varikliui būdingos problemos (DPF, EGR, purkštukai) čia papildomos hibridinės sistemos gedimų galimybėmis. Antra - rinkoje mažai servisų, turinčių kompetencijos su būtent šia sistema. Trečia - dalys brangios ir ne visada prieinamos. Lietuvos autoservisai, dirbantys su hibridais, dažniausiai specializuojasi „Toyota“ ir „Lexus“ sistemose. „Hybrid4″ sistemos gedimui - reikia ieškoti labai konkretaus specialisto.

Bendros taisyklės

Vienas principas galioja visiems modeliams: hibridinės baterijos būklė turi būti patikrinta specializuota įranga, ne tik standartiniu OBD skaitytuvu. Antra - automobilio eksploatacijos istorija. Hibrido, važiavusio taksi ar kurjeriu, baterija nusidėvės greičiau nei privačiai naudotas. Naudotas hibridas gali būti puikus pasirinkimas.

Naudotų hibridų pirkimo rizika

Naudotas hibridas Lietuvoje - vis populiaresnis pasirinkimas. Kaina žemesnė nei naujų, degalų sąnaudos mažesnės nei dyzelinių, techninės apžiūros paprastai išlaikomos be problemų. Tačiau šiandien, pirmosios kartos modeliams (gamintiems 2015-2020 m.) masiškai užplūdus antrinę rinką, aiškėja skaudi tiesa. Technologija, kuri turėjo padėti sutaupyti, virsta tiksinčia finansine bomba, o remonto sąskaitos dažnai viršija paties automobilio rinkos vertę.

Pagrindinė senųjų hibridų bėda slypi jų architektūroje ir baterijų talpoje. Į pirmosios bangos modelius dažniausiai buvo montuojamos nedidelės, 10 kWh nesiekiančios baterijos, leidžiančios nuvažiuoti vos keliasdešimt kilometrų. Norint važiuoti elektra, jas tekdavo krauti nuolat, todėl baterijos greitai pasiekdavo kritinę 1000-1500 įkrovimo ciklų ribą. Paradoksalu, bet kuo sąžiningiau vairuotojas naudojo automobilį ekologiškai (važinėjo elektra ir dažnai krovė), tuo greičiau baterija tapdavo metalo laužu. Nors automobilio rida gali siekti vos 100 tūkst. kilometrų, baterijos resursas jau būna visiškai išnaudotas.

Visgi baterijų degradacija tėra ledkalnio viršūnė. Kroatijoje įsikūrusios ir visoje Europoje žinomos „EV-Clinic“ įkūrėjas, inžinierius Vanja Katičius pastebi, kad dar dažniau genda inverteriai, įtampos keitikliai ar įkrovimo moduliai. Gamintojai šiuos komponentus dažnai projektavo taip, kad sugedus vienai smulkiai detalei, tenka keisti visą brangų bloką, o drėgmė sistemose sukelia grandininę reakciją, sugadindama vieną komponentą po kito.

Situacijos rimtumą puikiai iliustruoja konkretus 2019 metų „BMW 225xe“ pavyzdys. Vos 88 tūkstančius kilometrų nuvažiavusiam automobiliui sugedo pagrindinė elektronikos valdymo sistema, kurio remontas oficialioje atstovybėje buvo įkainotas beveik 11 tūkst. eurų suma. Įvertinus, kad tokio, techniškai tvarkingo automobilio rinkos kaina tėra apie 13 tūkst. eurų, savininkas tiesiog suprato, kad taisyti automobilį tiesiog neapsimoka. Net ir pritaikius dalinę gamintojo kompensaciją, suma išlieka astronominė. Ir tai nėra išimtis. Panašios bėdos kankina ir „Mercedes“, „Volkswagen“, „Kia“ ar kitų gamintojų iš tinklo įkraunamus hibridus.

Be to, dažnas vairuotojas klaidingai mano, kad sugedus elektrinei daliai, hibridu galima toliau važiuoti naudojant benzininį variklį. Deja, realybė kitokia. Šiuolaikiniuose automobiliuose aukštos įtampos sistemos gedimas dažniausiai visiškai paralyžiuoja transporto priemonę, paversdamas ją nejudančiu objektu.

Patarimai pirkėjams

Ekspertai pirkėjams pataria būti itin atsargiems. Nors tai skamba keistai, perkant naudotą pirmosios kartos hibridą, verčiau rinktis buvusius įmonių automobilius. Tikėtina, kad jie dažniau važiavo ilgus atstumus naudodami vidaus degimo variklį ir buvo rečiau kraunami, todėl jų baterijos ciklų skaičius gali būti mažesnis. Visais atvejais būtina atlikti baterijos būklės testą ir, jei įmanoma, įsigyti papildomą garantiją. Nors naujausios kartos (nuo 2020-ųjų) hibridai turi talpesnes baterijas ir tobulesnę elektroniką, pirmosios bangos modeliai antrinėje rinkoje pirkėjams vis dažniau tampa skaudžia pamoka.

tags: #hibridiniai #automobiliai #remontas