Greičio matuokliai: baudų skyrimo tvarka ir procesas Lietuvoje

Greičio matuokliai yra svarbi priemonė, padedanti užtikrinti eismo saugumą Lietuvos keliuose. Jų pagrindinė funkcija - fiksuoti greitį viršijančius vairuotojus, taip skatinant juos laikytis nustatytų greičio ribojimų ir mažinant avaringumo tikimybę. Tačiau greičio matuoklių veikimo principai, tolerancija ir taikomos baudos dažnai kelia daug klausimų ir diskusijų tarp vairuotojų.

Greičio matuoklių diegimo ir plėtros istorija

Iki 2023 m. II p. valstybinės reikšmės keliuose greičio matuokliai buvo įrengiami vadovaujantis anksčiau patvirtinta vietų parinkimo metodika. 2023 m. pabaigoje nauja „Via Lietuva“ vadovybė sustabdė vykstantį naujų greičio matuoklių viešąjį pirkimą (50 vnt.) ir savo iniciatyva kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydama pateikti išvadą, ar greičio matuokliai valstybinės reikšmės keliuose iki tol buvo įrengiami tinkamose vietose.

2024 m. „Via Lietuva“ ėmėsi iniciatyvos atnaujinant anksčiau naudotą metodiką. Į šį procesą buvo įtrauktos ir kitos suinteresuotos institucijos, susijusios su eismo saugos užtikrinimu, tokios kaip Lietuvos policija, Lietuvos transporto saugos asociacija (LTSA), VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA), Susisiekimo ministerija (SM) ir kt. Saugumui keliuose užtikrinti taikomos kompleksinės priemonės: ypatingas dėmesys skiriamas infrastruktūros plėtrai, eismo saugos priemonių diegimui, visuomenės švietimo kampanijoms, nuosekliam darbui su bendruomenėmis keičiant vairavimo kultūrą.

Greičio matuoklių tipai ir veikimo principai

Lietuvoje greičio kontrolės kamerų tinklas nuosekliai plečiasi: šiuo metu šalyje veikia keliasdešimt stacionarių ir mobiliųjų radarų, o „Via Lietuva“ tęsia infrastruktūros modernizavimą. Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos.

Greičio matuokliai skirstomi į kelis pagrindinius tipus, kurių kiekvienas turi savitus veikimo principus ir taikymo ypatumus:

Stacionarūs greičio matuokliai („inkilai“)

Tai vieni populiariausių greičio kontrolės įrenginių Lietuvoje. Jų veikimo principas grindžiamas radaro bangų spinduliu, kuris siunčiamas į artėjančią transporto priemonę ir matuoja jos greitį. Matavimas atliekamas automobiliui esant 10-45 metrų atstumu nuo prietaiso. Jei nustatytas greitis viršijamas, įrenginys padaro nuotrauką, kurioje užfiksuojami pažeidimo duomenys, ir siunčia ją į duomenų centrą apdorojimui. Dažnai daromos ne vienos, o kelios nuotraukos, siekiant užtikrinti pažeidimo tikslumą. Kai kurie stacionarūs matuokliai geba fiksuoti ir važiuojančius per raudoną šviesoforo signalą ar besinaudojančius viešajam transportui skirta eismo juosta. Pamatyti, kuriose vietose yra stacionarūs greičio matuokliai, galima sudarytame matuoklių žemėlapyje.

Vidutinio greičio matuokliai (sektoriniai)

Šie matuokliai yra efektyvesni nei momentinio greičio matuokliai, nes skatina vairuotojus laikytis taisyklių ilgesnėse kelių atkarpose. Sistema apskaičiuoja vidutinį greitį tarp dviejų kontrolės taškų. Pirmasis radaras su kamera užfiksuoja automobilio valstybinius numerius ir važiavimo laiką, o antrasis - tą patį daro kitoje atkarpos pusėje. Pagal sugaištą laiką ir atstumą apskaičiuojamas vidutinis greitis. Jei jis viršija leistiną, skiriama bauda.

Sektoriniai/vidutinio greičio matuokliai fotografuoja automobilį įvažiuojant į ruožą bei išvažiuojant iš jo. Jie turi po dvi kameras bei du laikrodžius. Viena kamera atpažįsta numerius, o kita fiksuoja bendrą vaizdą. Be to, dėl papildomo apšvietimo, jos puikiai identifikuoja numerius tamsoje. Jeigu vairuotojas viršijo leistiną greitį, tai automatiškai greičio matuoklio apskaičiuotas vidutinis greitis bus didesnis nei leidžiamas toje kelio atkarpoje. Pavyzdžiui, 4873 metrų atkarpoje, kur leistinas greitis yra 90 km/val., vidutinis greitis neturi viršyti 88 km/val., kad nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės. Tai reiškia, kad tokią atkarpą privalu įveikti ne greičiau nei per 3 minutes.

Vidutinio greičio matuokliai diegiami kelių ruožuose, kuriuose per pastaruosius ketverius metus fiksuoti bent keturi įskaitiniai eismo įvykiai, iš jų mažiausiai du - dėl greičio viršijimo ar nepasirinkto saugaus greičio. Jeigu nustatoma, kad eismo įvykiai koncentruojasi tik vienoje kelio ruožo dalyje, o likusioje jų nefiksuota, ruožas gali būti trumpinamas - pradžia ar pabaiga nustatoma ties artimiausia sankryža. Vietos, kuriose jau yra ir dar atsiras nauji sektoriniai/vidutinio greičio matuokliai, pasirinktos neatsitiktinai. Pamatyti, kuriose vietose yra ir bus sektoriniai/vidutinio greičio matuokliai, galima sudarytame matuoklių žemėlapyje. Be pirminio tikslo - matuoti vidutinį transporto priemonės greitį, ateityje bus galima tikrinti, ar automobilis yra draustas, ar atlikta jo techninė apžiūra ir ar nėra ieškomas kitose valstybėse.

Mobilieji greičio matuokliai („trikojai“)

Tai lazeriniai greičio matavimo prietaisai „PoliScan FM1“, kurie naudojami transporto priemonių leistino greičio viršijimui fiksuoti. „Trikojis“ greitį fiksuoja 50 metrų atstumu. Nuo 75 metrų pradeda matuoti automobilio greitį, o nuo 50 metrų - užfiksuoja. „Trikojis“ fiksuoja kelias eismo juostas iš abiejų pusių. Gali užfiksuoti iškart keletą automobilių. Vietos, kuriose stovi mobilusis greičio „trikojis“ matuoklis, atidžiai parenkamos. Dažniausiai jie statomi avaringose vietose, kur jau yra įvykę avarijų, vietose, kuriose gali būti pažeidimų, tokių kaip greičio viršijimas, taip pat ten, kur dideli srautai automobilių, pagal piliečių skundus bei kur greičio kontrolė vykdoma prevenciškai.

Nors ne retai žmonės piktinasi, kad matuokliai paslėpti, tačiau taip tikrai nėra. „Trikojai“ būna pastatyti akivaizdžiai, niekur nepaslėpti, tačiau siekiant kuo mažiau blaškyti vairuotojų dėmesį, jie iš tiesų nestatomi prie pat kelio. Vairuotojai visada atkreipia dėmesį į matuoklius, nukreipia žvilgsnį nuo kelio ir taip išsiblaško. Dėl to kartais greičio matuoklis pastatomas taip, kad pažeidimus fiksuoja „stebėdamas“ ne atvažiuojantį, o nuvažiuojantį transportą. Tokia taktika naudojama prevenciškai, kad vairuotojai įprastų, jog leistinu greičiu reikia važiuoti ne tik pamačius greičio matuoklį, kurį pravažiavus vėl didinamas greitis, tačiau visą laiką. Policijos pareigūnai su civiliniu automobiliu visada stovi šalia. Reglamento, kokiu atstumu stovėti nėra, tiesiog jie stovi taip, kad matytų aparatą. Taip pat matuoklis yra filmuojamas dėl saugumo. Lazeriniai greičio matuokliai yra su kamera, dėl to aparatas tiek filmuoja, tiek fotografuoja, taip pat puikiai priartina. Ši įranga greičio viršytojus ar telefonu kalbančius gali užfiksuoti net už pusantro kilometro, o vaizdo įrašai yra išsaugomi.

Ne visur mobilūs greičio matuokliai gali būti statomi ten, kur prašo žmonės, mat vieta taip pat turi atitikti tinkamam įrangos darbui reikiamus kriterijus. „Trikojų“ negalima statyti gyvenamosiose zonose, ten, kur yra laikinieji kelio ženklai, ar negalima statyti dėl kelio savybių, pavyzdžiui, toje vietoje yra posūkis ar prastas matomumas, todėl neatitinka atstumo reikalavimų.

Greičio kontrolė šviesoforais

Greičio kontrolė šviesoforais atliekama papildomo prietaiso, susiejamo su sankryžos valdymo įranga. Toks prietaisas veikia Doplerio efektu ir siunčiant radijo signalą fiksuoja transporto priemonių judėjimo kryptį bei greitį.

Greičio matuoklių ženklinimas ir tolerancija

Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. pasikeitė Kelių eismo bei Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo įrengimo taisyklės. Atnaujintose taisyklėse patikslinta, kad kelio ženklas 636 „Automatinė eismo kontrolė“ (pirmasis kelio ženklas naudojamas kelio ruože, kuriame įrengti stacionarūs (nekilnojami) Taisyklių pažeidimus, išskyrus nustatyto greičio režimo pažeidimus, fiksuojantys automatiniai prietaisai) įrengiamas prieš kiekvieną stacionarųjį greičio matuoklį.

Prieš kiekvieną įrengtą ir eksploatuojamą greičio matuoklį - tiek momentinį, tiek vidutinio greičio - įrengiami kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę, bei ženklai, nurodantys leistiną greitį. Iš viso bus pastatyta daugiau kaip 150 kelio ženklų su nurodytu leistinu greičiu prie momentinių greičio matuoklių ir daugiau kaip 250 - prie vidutinio greičio matuoklių. Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigia, kad papildomi ženklai prie greičio matuoklių neleis „pinigautis“ iš vairuotojų, nes dar kartą primins, koks greitis leistinas konkrečiuose keliuose. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei vidutinio greičio matavimo ruože bus įrengtas papildomas kelio ženklas, pavyzdžiui, miesteliuose, apsisukimų vietose ar kitur, nurodantis kitokį leistiną greitį, vairuotojai privalės vadovautis juo. Tai reiškia, kad greičio apribojimas vidutinio greičio matavimo atkarpoje gali keistis - tokiu atveju leistinas greitis skaičiuojamas pagal ženklą nuo jo pastatymo vietos. „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas akcentuoja, kad tokia tvarka leis vairuotojams aiškiau suprasti, koks leistinas greitis galioja ties greičio matavimo įrenginiais, siekiant, kad kelionės keltų kuo mažiau streso.

Išankstinio informavimo, nurodant leistiną greitį prieš matuoklius, principas jau taikomas ir Latvijoje bei Estijoje. Latvijoje vairuotojai iš anksto informuojami apie momentinio ir vidutinio greičio matuoklius kartu nurodant ten leistiną greitį jau nuo 2019-ųjų. Tuo metu Estijoje šie kelio ženklai įrengiami prie momentinio greičio matuoklių. Estijos parlamentaras Madis Timpsonas su kolegomis pateikė įstatymo projektą, pagal kurį prieš mobiliąsias eismo kameras būtų privaloma pastatyti įspėjamąjį ženklą. Pagal pateiktą projektą, jei įspėjamojo ženklo prieš kilnojamą, pavyzdžiui, „trikojį“ greičio matuoklį nėra, jo matavimo rezultatas pripažįstamas negaliojančiu. Numatoma, kad ženklas „automatinė kontrolė“ būtų įrengtas 300-500 metrų iki matavimo vietos už gyvenvietės ir 150-300 metrų gyvenvietėje.

Greičio matuoklių tolerancija yra bene labiausiai aptariamas klausimas. Policija yra oficialiai paskelbusi tik stacionarių greičio matuoklių techninę paklaidą - 2 km/val. Tai reiškia, kad jei matuoklis užfiksavo greitį, viršijantį leistiną 31 km/val., bauda bus skiriama už viršijimą 29 km/val. Ši paklaida visada taikoma vairuotojo naudai. Tačiau apie bendrą stacionarių greičio matuoklių toleranciją, t. y. papildomą leistiną greičio viršijimo ribą, policija oficialiai nekomentuoja. Praktika rodo, kad ji gali siekti apie 20 km/val. Pridėjus paklaidą, ji išauga iki 22 km/val. Tai gali būti paaiškinama itin mažomis baudomis už nedidelį greičio viršijimą. Pavyzdžiui, už greičio viršijimą iki 10 km/val. dažniausiai skiriamas įspėjimas, o už viršijimą nuo 10 iki 20 km/val. - bauda nuo 11 iki 28 eurų. Jei vairuotojas baudą sumoka per 10 dienų ir neturi pažeidimų istorijos, ši suma gali siekti vos 5,5 euro.

Baudų skyrimo procesas ir ginčai

Jei įtariate, kad galėjote pažeisti KET ir buvote nufotografuotas, informaciją apie paskirtas baudas galite rasti keliais būdais:

• VMI (Valstybinės mokesčių inspekcijos) sistemoje: tai pagrindinė vieta, kurioje atsiranda informacija apie jau paskirtas ir mokėtinas baudas. Svarbu paminėti, kad VMI sistemoje bauda atsiranda tik tada, kai policija jau yra suformavusi administracinio nusižengimo protokolą.

• E. policijos sistemoje: čia galite matyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir jo statusą (ar jis nagrinėjamas, ar jau paskirta bauda).

• Administracinių nusižengimų registre (ANR): tai centrinė duomenų bazė, kurioje kaupiama informacija apie visus administracinius nusižengimus. Prisijungti prie jos galima per elektroninius valdžios vartus, ieškant paslaugos „Administracinių nusižengimų registro išrašai“.

Informacijos atsiradimo greitis priklauso nuo to, ar pažeidimas apdorojamas automatiniu, ar rankiniu būdu. Paprastai, jei pažeidimas užfiksuotas automatinio greičio matuoklio („trikojo“ ar stacionaraus), pranešimas suformuojamas per 3-10 darbo dienų. Tačiau, esant dideliam krūviui arba sudėtingesnėms aplinkybėms (pvz., automobilis registruotas užsienyje, numeriai sunkiai įskaitomi), procesas gali užtrukti ir iki mėnesio.

Dažna situacija: automobilio savininkas gauna pranešimą apie baudą, nors tuo metu mašiną vairavo draugas, sutuoktinis ar kolega. Jei gavote pranešimą, bet nevairavote, privalote nurodyti tikrąjį vairuotoją. Po šio veiksmo sistema suformuos naują protokolą ir išsiųs jį nurodytam asmeniui, o nuo jūsų atsakomybė bus nuimta. Jei automobilis priklauso lizingo bendrovei ar įmonei, pirminį pranešimą gauna juridinis asmuo, kuris privalo policijai nurodyti vairuotoją.

Greičio matuoklių klaidos ir ginčų sprendimas

Specialistų teigimu, ir greičio matuokliai gali klysti, todėl būtina pateikti savo versiją. Greičio matuoklis, kaip ir kiekviena technologija, gali suklysti. Gali būti žmogiškoji klaida, gali būti netgi ir to žmogaus, kuris gavo tą baudą. Stacionarūs greičio matuokliai kartais neteisingai atpažįsta automobilio numerius, kai jie yra blogai matomi arba netinkamai identifikuojami. Greičio matuokliams tam tikrų atpažinimo kliūčių kelia ir simboliai.

Pasak Simono, greičio matuokliui suklysti reikia trijų būtinų sąlygų:

1. Kad greičio matuoklis neteisingai atpažintų numerį.
2. Kad patikimumo koeficientas būtų pakankamai aukštas, kad greičio matuoklis galvotų, jog atpažino gerai.
3. Kad blogai atpažintas numeris egzistuotų registre, būtų toks registruotas.

Nemažai ginčų kyla ir dėl gautuose pranešimuose nurodytų koordinačių. Pasitaiko situacijų, kai yra gana prastas ryšys. Prietaisas, gaudydamas ryšį, automatiškai nustato koordinates, tačiau tose vietoje, kur silpnokas ryšys, tas koordinates ranka suveda žmogus. Tikrai įmanoma, kad galėjo įvykti žmogiškoji klaida ir pareigūnas, dirbdamas su prietaisu, neteisingai įvedė vieną ar kitą skaičiuką. Žmogus, pasižiūrėjęs į koordinates, nustemba, ir toje vietoje, kurias rodo pagal koordinates, nevažiavo. Tokiu atveju gautame protokole būna nurodytas elektroninis paštas, juo galima kreiptis ir papildyti informaciją. Yra nurodyti asmens kontaktai, kaip galima susisiekti ir pateikti savo versiją ir paaiškinimą.

Pastaruoju metu padažnėjo sukčiavimo atvejų, kai gyventojai gauna SMS žinutes apie neva paskirtas baudas su raginimu jas skubiai apmokėti per pridėtą nuorodą. Policija ir VMI niekada nesiunčia SMS žinučių su tiesioginėmis nuorodomis į bankinį apmokėjimą.

Greičio viršijimo baudos ir jų dydžiai

Baudos už greičio viršijimą Lietuvoje priklauso nuo viršyto greičio masto ir transporto priemonės tipo. Nuo 2025 m. galioja tokie dydžiai:

Palyginimui: Latvijoje už viršijimą 20-30 km/val. bauda siekia iki 140 eurų, Estijoje - iki 200 eurų. Lenkijoje nuo 2024 m. sugriežtinus baudų sistemą, už viršijimą 31-40 km/val. baudos taip pat padidėjo.

Nesumokėtų baudų pasekmės

Vienas svarbiausių aspektų, kurį vairuotojai neretai pamiršta, yra laiku nesumokėtos baudos pasekmės. Gavus pranešimą, dažniausiai siūloma sumokėti pusę minimalios baudos (jei asmuo neturi galiojančių nuobaudų per pastaruosius metus). Praleidus šį terminą, galimybė mokėti pusę sumos dingsta, ir tenka mokėti visą paskirtą baudą. Jei bauda nemokama dar ilgiau (paprastai po 40 dienų nuo nutarimo priėmimo), byla perduodama Valstybinei mokesčių inspekcijai priverstiniam išieškojimui, o vėliau - antstoliams. Tokiu atveju prie baudos sumos prisideda ir vykdymo išlaidos, kurios gali būti netgi didesnės už pačią baudą.

Išvados apie greičio matuoklius ir eismo saugumą

Po greičio matuoklių įrengimo stebimas virš 40 proc. įskaitinių eismo įvykių, apie 50 proc. sužeistųjų ir virš 70 proc. sumažėjimas, rodo efektyvumą. Lietuvoje greičio viršijimas yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių, ypač skaudžiuose eismo įvykiuose. 2024 m. statistika rodo, kad greičio viršijimas arba saugaus greičio nepasirinkimas yra tiesiogiai susiję su daugiau nei 50% visų eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti arba žuvo žmonės. Kelių eismo pažeidėjus fiksuoja automobilių važiavimo greičio kontrolės sistemos. Šių prietaisų pagalba yra bandoma sudrausminti vairuotojus, kurie mėgsta pažeidinėti taisykles ir nesilaiko greičio ribojimų.

Taisyklė paprasta: greitis mažinamas palaipsniui, pradedant nuo to momento, kai išvystate įspėjamąjį ženklą - ne kamerą. Praktiškai tai atrodo taip: atleiskite koją nuo akseleratoriaus, leiskite automobiliui lėtėti inercija, o stabdį naudokite tik tada, kai tikrai reikia - tolygiai ir be trūkčiojimų. Navigacijos programos ir radarų detektoriai gali padėti iš anksto pasiruošti, tačiau jais pasikliauti visiškai neverta. Ženklai kelyje yra tikslesni - ir teisiškai privalomi. Nuoseklus eismo greičio laikymasis - tai ne tik KET reikalavimas, bet ir ekonomiškai racionalus sprendimas. Greičio kamera kelyje nėra priešas - ji yra priminimas, kad greičio apribojimas galioja visą laiką, ne tik tą akimirką, kai objektyvas nukreiptas į jūsų automobilį.

tags: #greicio #matuokliai #kaip #skiriamos #baudos