Važiavimo greitis yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo veiksnių, todėl Kelių eismo taisyklės (KET) nustato konkrečius greičio apribojimus. Šie apribojimai skiriasi pagal transporto priemones, kelio ar gyvenvietės tipus, net metų sezonus, o jų žinojimas ir laikymasis užtikrina saugumą keliuose.
KET reglamentuojami greičio apribojimai
Kelių eismo taisyklės nustato skirtingus greičio apribojimus priklausomai nuo to, ar kelias yra gyvenvietėje, ar už jos ribų, taip pat atsižvelgiama į kelio rūšį: automagistralę, greitkelį ar kitus kelių tipus ir dangas. KET nustato skirtingus greičio apribojimus lengviesiems automobiliams, krovininėms transporto priemonėms, motociklams ir kitoms transporto priemonėms. Tam tikrose situacijose ir kelio atkarpose gali būti nustatytas ir minimalus važiavimo greitis, tačiau pagal KET jo galima nesilaikyti, jeigu tai sukeltų pavojų eismo saugumui.
Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
Bendrieji greičio apribojimai pagal KET
Kelių eismo taisyklės (KET) nustato griežtus greičio apribojimus įvairioms transporto priemonėms ir kelių tipams:
- Gyvenvietėse: visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
- Stovėjimo aikštelėse: visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu.
Ne gyvenvietėse (šiltasis metų laikas: balandžio 1 d. - spalio 31 d.):
- Lengviesiems automobiliams, krovininiams automobiliams (iki 3,5 t), motociklams ir triračiams:
- Automagistralėse: ne didesniu kaip 130 km/h greičiu.
- Greitkeliuose: ne didesniu kaip 120 km/h greičiu.
- Keliuose su asfalto ar betono danga: ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
- Kituose keliuose: ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
Ne gyvenvietėse (šaltasis metų laikas: lapkričio 1 d. - kovo 31 d.):
- Lengviesiems automobiliams, krovininiams automobiliams (iki 3,5 t), motociklams ir triračiams:
- Automagistralėse: ne didesniu kaip 110 km/h greičiu.
- Greitkeliuose: ne didesniu kaip 110 km/h greičiu.
- Keliuose su asfalto ar betono danga: ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
- Kituose keliuose: ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
Specialiųjų transporto priemonių greičio apribojimai:
- Pradedantiesiems vairuotojams (A1, A2, A arba B kategorijų transporto priemonėmis, neturintiems dvejų metų vairavimo patirties):
- Automagistralėse: ne didesniu kaip 100 km/val.
- Greitkeliuose: ne didesniu kaip 90 km/val.
- Keliuose su asfalto ar betono danga: ne didesniu kaip 80 km/val.
- Kituose keliuose: ne didesniu kaip 70 km/val.
- Krovininiams automobiliams (nuo 3,5 t), autobusams su priekabomis:
- Automagistralėse ir greitkeliuose: ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
- Keliuose su asfalto ar betono danga: ne didesniu kaip 80 km/h greičiu.
- Kituose keliuose: ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Lengviesiems automobiliams ir krovininiams automobiliams (iki 3,5 t) su priekabomis:
- Automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga: ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
- Kituose keliuose: ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Velkant motorines transporto priemones:
- Standžia vilktimi: ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Lanksčia vilktimi: ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
- Keturračiams: ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Traktoriams ir savaeigėms mašinoms: ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
Svarbūs aspektai, į kuriuos privalo atsižvelgti vairuotojas
Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Vairuotojui draudžiama viršyti transporto priemonės gamintojo nustatytą maksimalų greitį, nepriklausomai nuo to, kad kelio ženklu gali būti nustatytas didesnis leistinas greitis. Taip pat draudžiama viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle.
Ypatingos zonos ir jų greičio apribojimai
- Gyvenamoji zona: draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu. Pėstiesiems leidžiama judėti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui ir turi pirmumo teisę prieš transporto priemones. Taip pat draudžiama lenkti.
- Dviračių gatvė: draudžiama važiuoti didesniu kaip 30 km/h greičiu. Dviračių gatvė skirta ne motorinių ir motorinių transporto priemonių (mišriam) eismui.
Naujoji greičio matavimo tvarka ir kelio ženklai
Įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams, „Via Lietuva“ pradėjo taikyti naują tvarką, pagal kurią prieš greičio matuoklius pastatomi kelio ženklai, nurodantys ten leistiną greitį. Prieš kiekvieną įrengtą ir eksploatuojamą greičio matuoklį - tiek momentinį, tiek vidutinio greičio - įrengiami kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę, bei ženklai, nurodantys leistiną greitį.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei vidutinio greičio matavimo ruože bus įrengtas papildomas kelio ženklas, pavyzdžiui, miesteliuose, apsisukimų vietose ar kitur, nurodantis kitokį leistiną greitį, vairuotojai privalės vadovautis juo. Tokia tvarka vairuotojams leis aiškiau suprasti, koks leistinas greitis galioja ties greičio matavimo įrenginiais. Išankstinio informavimo, nurodant leistiną greitį prieš matuoklius, principas jau taikomas ir Latvijoje bei Estijoje. Latvijoje vairuotojai iš anksto informuojami apie momentinio ir vidutinio greičio matuoklius, kartu nurodant ten leistiną greitį, jau nuo 2019-ųjų. Įdiegus minėtus kelio ženklų derinius, fiksuotas greičio viršijimo ir eismo įvykių skaičiaus sumažėjimas.
Sudarant prioritetinį sąrašą vietų, kuriose bus įrengiamos greičio kontrolės priemonės, taikomi objektyvūs ir aiškiai apibrėžti kriterijai - eismo įvykių tankis, skaičius, jų pasekmės, eismo intensyvumas, greičio apribojimai. Tai leis užtikrinti, kad greičio matuokliai būtų įrengiami ten, kur jų poveikis eismo saugumui būtų didžiausias. Kelių ruožuose per gyvenvietes momentinių greičio matuoklių įrengimo vieta bus nustatoma individualiai, atsižvelgiant į eismo saugumo sričiai svarbius objektus - šalia švietimo įstaigų, prekybos centrų, maldos namų, žaidimų aikštelių ir pan. Vidutinio greičio matuokliai bus diegiami kelių ruožuose, kuriuose per pastaruosius ketverius metus fiksuoti bent keturi įskaitiniai eismo įvykiai, iš jų mažiausiai du - dėl greičio viršijimo ar nepasirinkto saugaus greičio. Naujoji greičio matavimo tvarka nėra skirta vien pažeidimams fiksuoti - jos tikslas yra realiai gerinti eismo saugumą.
Sezoniniai greičio pokyčiai ir padangos
Šiltuoju metų laiku, kuris Lietuvoje trunka nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d., automagistralėse maksimalus leistinas greitis padidinamas iki 130 km/val. Greitkeliuose šiuo laikotarpiu leidžiama važiuoti iki 120 km/val. Kituose keliuose greičio ribojimai nesikeičia ir išlieka tokie patys kaip žiemos sezonu.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad šie pakeitimai negalioja pradedantiesiems vairuotojams, kurie neturi dvejų metų vairavimo patirties. Jiems išlieka griežtesni ribojimai: automagistralėse - 100 km/val., greitkeliuose - 90 km/val., o keliuose su asfalto ar betono danga - 80 km/val.
Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. taip pat draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, jas būtina pasikeisti iki balandžio 10 dienos. „Via Lietuvos“ teigimu, šiltuoju laikotarpiu rekomenduojama rinktis vasarines padangas, kurių protektoriaus gylis turėtų siekti bent 3-4 mm saugesniam vairavimui.
Saugus atstumas ir jo svarba
Be greičio, itin svarbu laikytis ir saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės. Saugus atstumas apskaičiuojamas apytiksliai: spidometro rodmenis pavertus metrais ir padalinus pusiau. Pavyzdžiui, važiuojant 50 km/val. greičiu, rekomenduojamas atstumas būtų apie 25 metrus. Važiuojant 110 km/val. greičiu, rekomenduojamas minimalus atstumas yra 55 metrai, o važiuojant 120 km/val. - apie 60 metrų. Greitkeliuose ar automagistralėse dėl didesnio važiavimo greičio šis atstumas turi būti žymiai didesnis nei įprastuose miesto ar užmiesčio keliuose.
Laikantis per mažo atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės sumažėja matomumas ir reakcijos laikas. Be to, per trumpas atstumas greičiau vargina vairuotoją, nes reikia nuolat sutelkti dėmesį. Sudėtingomis eismo sąlygomis - kai lyja, kelias yra šlapias, tvyro rūkas ar sninga - stabdymo kelias pailgėja, todėl vairuotojai turėtų būti ypač atidūs ir laikytis dar didesnio atstumo.
Jei transporto priemonė važiuoja 50 km/val. greičiu ir partrenkia pėsčiąjį, tikimybė išgyventi yra maždaug 50 % (5 iš 10 žmonių išliktų gyvi).
Greičio ribojimo ženklų galiojimas ir automobilių funkcijos
Daugelis Lietuvos vairuotojų svarsto: kada greičio ribojimo ženklas nustoja galioti? Pagal reglamentą „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ (pasiekiamas per e-seimas.lt), nereikia statyti papildomo nuolatinio greičio ribojimo ženklo prieš gyvenvietės ribą, jei gyvenvietės įvažiavimo ženklas matomas bent iš 150 metrų atstumo.
Vadinamoji „pilkoji zona“ dažnai susidaro, kai vairuotojai nėra tikri, ar greičio apribojimas tęsiasi po sankryžos, ar po šalutiniu keliu. Pavyzdžiui, važiuojant už miesto ribų, kur bendras greičio apribojimas yra 90 km/h, ir sutikus greičio apribojimo ženklą „70 km/h“, vairuotojai kartais mano, kad greičio apribojimas galioja tol, kol pamato panaikinimo ženklą („greičio apribojimas pasibaigė“). Iš tiesų, Lietuvos KET taisyklėse nurodoma, kad sankryžos pačios dažnai nutraukia apribojimą. Greičio ribojimo ženklai Lietuvoje ne visada galioja, kol nėra panaikinami. Jų galiojimą nustato KET straipsniai, sankryžų taisyklės ir gyvenviečių ribos. Šių apribojimų supratimas gali padėti vairuotojams išvengti nereikalingų baudų ir painiavos.
Automobilio greičio ribotuvo funkcija
Šiuolaikiniai automobiliai turi greičio ribotuvo funkciją, kuri padeda vairuotojams laikytis nustatyto greičio. Ši funkcija valdoma specialiais jungikliais:
- Greičio ribotuvo įjungimo / išjungimo jungiklis.
- Pastovaus greičio reguliatoriaus įjungimo / išjungimo jungiklis.
- Įjunkite, norėdami aktyvinti greičio ribojimo funkciją ir sumažinti ribojamą greitį (SET/-).
- Įjunkite, norėdami aktyvinti greičio ribojimo funkciją ir padidinti ribojamą greitį arba nustatyti išsaugotą greičio ribą (RES/+).
- Įjungiamas funkcijos budėjimo režimas ir įrašomas ribojamas greitis (0).
Vairavimas su greičio ribotuvu
Kai ribojamas greitis nustatomas ir automobilis neviršija šio greičio, vairavimo sąlygos yra tokios pačios kaip automobilyje, kuriame neįrengta greičio ribojimo funkcija. Kai pasieksite užfiksuotą greitį, spausdami akceleratoriaus pedalą negalėsite jo viršyti, išskyrus tam tikrus atvejus.
Greičio ribos keitimas
Bet kuriuo metu galima viršyti greičio ribą. Tam reikia stipriai paspausti akceleratoriaus pedalą už pasipriešinimo taško. Visą laiką, kai viršijamas greitis, ribojamas greitis mirksi prietaisų skydelyje raudonai. Greičio ribotuvo funkcija laikinai sustabdoma, kai spaudžiate jungiklį 5 (0). Greitis yra išsaugomas ir rodomas pilkai prietaisų skydelyje. Jei greitis buvo išsaugotas, galite jį pamatyti ekrane paspaudę jungiklį 4.
Kai greičio ribotuvas įjungiamas budėjimo režimu, vienu jungiklio 3 paspaudimu vėl įjungiama funkcija, tačiau nepaisoma įsiminto greičio: laikomasi to greičio, kuriuo automobilis važiuoja tą akimirką.
Funkcijos išjungimas
Greičio ribotuvo funkcija nutraukiama paspaudus jungiklį 1 (šiuo atveju nebelieka išsaugoto greičio) arba paspaudus jungiklį 2.
tags: #greicio #apribojimo #automobiliui