Dviratininkų avarijos: priežastys, pasekmės ir patarimai, kaip elgtis

Atėjęs pavasaris vis dažniau suteikia progų pasidžiaugti saule, o kartu dažnam primena apie kantriai naujo sezono per žiemą laukusį dviratį. Dviratininkai masiškai į miestų gatves išriedėti turėtų jau visai netrukus, o ekologišką ir sveikatai naudingesnį keliavimo būdą atrandant vis daugiau lietuvių, dviračių entuziastų gretos greičiausiai bus dar platesnės. Vis tik daugiau ir įvairesnių eismo dalyvių gatvėse kartu reiškia ir daugiau pavojų, vienas kurių - dviratininkų ir automobilių susidūrimai.

Dviračių, paspirtukų vairuotojų bei pėsčiųjų kelionės kartais baigiasi didesniais ar mažesniais sužeidimais, tačiau tikimybę susižaloti galima sumažinti. Svarbiausia yra imtis atsargumo priemonių, kad tokie susidūrimai neįvyktų.

Dviratininkų avarijų statistika ir tendencijos

Vien per pirmąjį 2020 metų mėnesį Kelių policijos tarnyba fiksavo 10 automobilių ir dviračių susidūrimo atvejų, o per visus praėjusius metus tokių eismo įvykių fiksuota 257. Šiuos rodiklius gausiai papildytų ir daugybė smulkesnių eismo įvykių, kai dviratininkai kliudo ir neženkliai apgadina automobilius, tačiau policija tokiais atvejais dažnai nekviečiama, tad ir statistikoje šie atvejai neatsispindi.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas patvirtina, kad atvejų, kai dviračių vairuotojai apgadina kitas transporto priemones, daugėja, o dar labai dažnai tokiose situacijose nežino, kaip elgtis nei kaltininkas, nei nukentėjusioji pusė.

R. Bieliauskas pažymi: „Dviratis, kaip transporto ir aktyvaus laisvalaikio priemonė, Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai populiarėja. Be to, kintant klimatui, dviračių sezonas ilgėja. Taigi ir fiksuojamų incidentų daugėja. Daugeliu atvejų susidūrimų su dviračiais kaltininkai būna automobilių vairuotojai, tačiau vis daugiau ir tokių įvykių, kai dviratininkai apibraižo, įlenkia ar kitaip apgadina važiuojančias ir stovinčias transporto priemones.“

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, 2020 metais eismo įvykiuose buvo sužeisti 385 dviratininkai, žuvo - 15.

Lietuvos kelių policijos tarnyba rekomenduoja susipažinti ar dar kartą perskaityti Kelių eismo taisykles, nes statistika iškalbingai byloja: 2019 metais užregistruoti 252 eismo įvykiai, kai kitos transporto priemonės susidūrė su dviračių vairuotojais, 2020 metais - 294 įvykiai.

Pagrindinės dviratininkų avarijų priežastys

Automobilių vairuotojų klaidos

• Nekantrumas ir atstumo neįvertinimas: Dažnai avarijas lemia neatsargumas, neapskaičiuojamas atstumas ir paprastas skubėjimas. Užuot tvarkingai aplenkus dviratininką, vairuotojai netyčia į jį atsitrenkia arba užkliudo apvažiuodami.
• Neprileidimas prie perėjų ir sankryžose: Prie perėjos automobiliai sustoja ne už dviratininkų, bet šalia jų, nors dviratis, pagal Kelių eismo taisykles, yra lygiateisė transporto priemonė. Atsidūrus tarp kelių automobilių dviratininkui sunku išsukti, o posūkio metu atsiranda grėsmė būti suspaustam. Automobilių vairuotojai taip pat nėra linkę užleisti dviratininkams jiems priklausančios gatvės dalies ir praleisti pagrindiniu keliu važiuojančio dviračio. Avarijos, kurios nutinka automobiliams nepraleidus dviratininkų, sudaro daugiau nei trečdalį visų incidentų.
• Nepastebėjimas: Vairuotojai nepastebi dviratininkų išsukdami iš šalutinio kelio, kiemo ar stovėjimo aikštelės, taip pat važiuodami atbuline eiga. Sudėtingos vairavimo sąlygos dviratininkams sudarytos ir žiedinėse sankryžose.
• Vilkikų aklojoje zonoje: Sunkvežimių vairuotojai dažniausiai su dviratininkais ir paspirtukininkais susiduria miestuose, kur kelias kertasi su dviračių takais ar kur jų nėra, o vilkikas dėl to turi staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį. Didžiausią pavojų kelia į važiuojamąją kelio dalį staiga įvažiavę bei sankryžoje šalia kabinos sustoję dviratininkai, patenkantys į sunkiau matomą zoną vairuotojui, kuris ketina atlikti posūkį. Sunkvežimio svoris yra daug didesnis nei dviratininko, todėl saugaus atstumo nesilaikymas ar buvimas aklosiose zonose padidina eismo nelaimės riziką dėl masės, gabaritų ar stabdymo greičių skirtumo.
• Neteisingas vienpusio eismo vertinimas: Vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu ir tokia forma, kad galėtų reaguoti į realias kelio situacijas - įskaitant ir tas, kurios atsiranda dėl kitų eismo dalyvių klaidų.

Dviratininkų ir paspirtukininkų pažeidimai

2020 metais policija išaiškino apie 16 000 dviračių vairuotojų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš jų 6 407 (40 proc.) buvo neblaivūs.

• KET nepaisymas: Dviratininkai ne visada laikosi Kelių eismo taisyklių, važiuoja tai gatvėmis, tai šaligatviais, kerta gatves neleistinose vietose ir trikdo vairuotojus.
• Važiavimas pėsčiųjų perėjomis: Mieste neretai galima pamatyti dviratininkų, kurie važiuoja dviračių taku lygiagrečiai su automobiliais, tačiau, privažiavę perėją, kerta ją užuot nulipę nuo dviračio ir persivarę. Tokiais atvejais automobiliai negali nuspėti staigių dviračio manevrų ir judėjimo krypties, o nespėję sustabdyti, gali rimtai sužaloti dviratininką.
• Piktnaudžiavimas manevringumu: Lengvai manevruojančia transporto priemone dviratininkai piktnaudžiauja ir kamščiuose ar siaurose gatvelėse, kur suka neleistinomis kryptimis ar važiuoja prieš eismą.
• Nematomumas: Dviratininkai nevilti ryškiaspalvės liemenės, neveikia (arba neįjungti) dviračio žibintai, nėra atšvaitų.
• Važiavimas prieš eismą vienpusiame kelyje: Dviratininkas, važiuojantis priešpriešiu vienpusiame eisme be teisėto pagrindo, pažeidžia KET. Tokiais atvejais teismas vertina abiejų pusių greitį, reakcijos laiką, matomumą, kelio plotį.
• Nepaisymas pėsčiųjų: Dviratininkai, važiuodami pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, privalo duoti kelią pėstiesiems, netrukdyti jiems, nekelti pavojaus.
• Nepakankamas matomumas sunkvežimių vairuotojams: Dviratininkai ne visada tinkamai įvertina ir įsitikina, ar juos mato sunkvežimio vairuotojas. Dviratininką kur kas sunkiau pastebėti, jei dviratis neturi atšvaitų, tamsiu paros metu nėra įjungti žibintai.
• Neteisinga sėdėsena ir raumenų skausmai: Raumenų ir nugaros skausmai atsiranda dėl neteisingos sėdėsenos, nemokėjimo teisingai sukti pedalus, pasirinkti optimalią pavarą. Neteisingai padėta pėda ant pedalo taip pat sąlygoja pedalų sukimo broką ir iššaukia raumenų skausmus. Silpnas nugaros raumenynas pavargsta dėl to, kad dviratininkas nemoka jos atpalaiduoti ir visą laiką būna išsitempęs. Pasitaiko, jog nugara laikoma per stačiu kampu ir neišnaudojama rankų atremtis į vairą, kad atpalaiduotų nugaros raumenys.

Paspirtukininkų pažeidimai

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas elektrinius paspirtukus prilygina motoriniams dviračiams, kurie turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val. Jei elektrinių paspirtukų galios ir greičio parametrai atitinka motorinio dviračio apibrėžtį, jų vairuotojai turi laikytis Kelių eismo taisyklių kaip ir dviratininkai.

Dažniausiai paspirtukininkai daro šiuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus:

• važiuoja per pėsčiųjų perėją, nors privalo nulipti ir vestis paspirtuką. Išimtis - dviračių perėjos, per kurias važiuoti galima.
• nerodo ranka sukdami į dešinę ar į kairę ir sustodami.
• nedrausmingai važiuoja pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, kur elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, netrukdyti jiems, nekelti pavojaus.
• nesilaiko Pirmenybės taisyklių išvažiuojant iš šalutinio kelio, sukdami į kairę, nepasirenka saugaus važiavimo greičio, todėl nesugeba suvaldyti transporto priemonės.
• vairuoja neblaivūs.
• asmenys iki 18 metų nedėvi šalmo.
• važiuoja dviese.

Dažniausios traumos ir sužalojimai

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, 2020 metais eismo įvykiuose buvo sužeisti 385 dviratininkai, žuvo - 15.

Dviračių ir paspirtukų vairuotojų kelionės kartais baigiasi didesniais ar mažesniais sužeidimais.

• Galūnių traumos: dažniausiai pasitaiko alkūnės srities lūžiai, stipinkaulio galvos lūžiai, peties traumos, raktikaulio išnirimai, rankų nubrozdinimai. Taip pat galūnės gali įstrigti tarp dviejų transporto priemonių ar kelio ir automobilio.
• Galvos sužalojimai: labai rimti sužalojimai, kurie gali įvykti net dėvint šalmą. Kartais pasitaiko išmuštų dantų.
• Krūtinės/pilvo sužeidimai: dažniausiai lydimi galvos sužeidimų.
• Sunkios traumos: po susidūrimų su automobiliais patiriamos itin stiprios traumos. Nukenčia galva, kojos, stuburas, sutraumuojami vidaus organai, dėl ko ligoninėje gali tekti praleisti daug laiko. Pasitaiko ir mirtinų sužalojimų.
• Nematomi sužeidimai: raumenų, nugaros skausmai - problema, kuri atsiranda dėl neteisingos sėdėsenos, nemokėjimo teisingai sukti pedalus, pasirinkti optimalią pavarą.

Finansinės pasekmės ir draudimas

Anot draudikų eksperto, kiekvienas toks susidūrimas traktuojamas kaip eismo įvykis, dėl to kaltininkui tenka tokios pat pareigos, kaip ir susidūrus automobiliams. Skirtumas tas, kad automobilių vairuotojai privalo draustis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, tad dėl nuostolių nukentėjusiajam atlyginimo jie gali būti ramūs. Šiuo atveju dviratininkams draustis nėra privalu.

• Automobilio vairuotojo kaltė: Kai avarijos kaltininkas yra automobilio vairuotojas, jo draudimo bendrovė atlygina dviratininkui padarytą žalą. Ji gali siekti nuo kelių šimtų iki dešimčių ar net šimtų tūkstančių eurų, jei eismo įvykyje rimtai nukenčia žmonės. Vidutinė žala, kurią „ERGO Insurance“ išmokėjo susidūrimą su automobiliais patyrusiems dviratininkams, siekia apie 1,5 tūkst. litų - tai ne tik sugadinti dviračiai, bet ir patirtos traumos.
• Dviratininko kaltė: Kai nuostolių pridaro dviratininkas, pareiga juos atlyginti dažnai tenka jam pačiam. Tiesa, dviratininkas gali būti apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu - tada žalos atlyginimu rūpinasi draudikai.
• Kasko draudimas: Nuo dviratininko nukentėjusio automobilio savininkui rūpesčių gali kilti mažiau, jei jis savo transporto priemonę yra apdraudęs Kasko draudimu. Tokiu atveju nuostolius jam atlygina draudikai, kurie regreso tvarka žalą vėliau išieško iš eismo įvykio kaltininko. To gali ir neprireikti, nes dviratininkas gali geranoriškai sutikti žalą nukentėjusiajam atlyginti pats.
• Tipiški dviratininkų padaromi apgadinimai: automobilio kėbulo apibraižymas ar įlenkimas, veidrodėlių nulaužimas, sudaužymas, kitų kėbulo detalių apgadinimas, stiklų įskėlimas. Bene didžiausi nuostoliai padaromi, kai išdaužiami naujų automobilių žibintai. Nuostoliai paprastai siekia kelis šimtus ar tūkstančius eurų.
• Dviratininko draudimas: Dviratininkai vis dažniau siekia išvengti rizikų dėl galimų nuostolių ir draudžiasi dviratininko draudimu. Šis draudimas apima ne tik dviratininko civilinę atsakomybę (atlygina trečiosioms šalims važinėjant dviračiu padarytus nuostolius), bet ir kompensuoja žalą dviračio vagystės atveju, o taip pat atlygina gydymo išlaidas, kai važinėjant dviračiu patiriamos traumos.

Kaltės nustatymas teisme

Teisininkas Karolis Zubernis sako, jog dviračių, paspirtukų vairuotojai bei pėstieji kelią į teismo sales mina gan dažnai. Mat pagrindinė priežastis - nesutarimas dėl kaltės. Buvo atvejų, kai dviratis vertėsi, prispaudė vairuotoją, dėl to buvo nežymus sveikatos sutrikdymas, ir prasidėjo ginčai teismuose. Nors buvo įrodinėjama abiejų šalių skirtinga pozicija, teismas visgi nustatė, kad tai yra mišri kaltė, kaltas tiek dviračio vairuotojas, kuris važiavo arti vidurinės kelio dalies, nors turėjo laikytis dešinės pusės, tiek ir paspirtuko vairuotojas, kuris neišlaikė saugaus atstumo.

Teismai tokias situacijas vertina kompleksiškai: vertinamas abiejų pusių greitis, reakcijos laikas, matomumas, kelio plotis.

Ką daryti įvykus eismo įvykiui?

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis įvykus tokiai nelaimei pataria būtinai kviesti policiją. Pašnekovo teigimu, realybė tokia, kad paspirtukininkai mėgsta pasišalinti iš įvykio vietos.

1. Užpildyti eismo įvykio deklaraciją: kuo tiksliau nurodant įvykio aplinkybes.
2. Užfiksuoti vaizdinius įrodymus: nufotografuoti ar nufilmuoti apgadinimus, transporto priemonių pozicijas.
3. Kviesti policiją: jei dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama arba jei kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos.
4. Kreiptis į draudimo bendroves: eismo įvykio dalyviams, kaip įmanoma greičiau, reikėtų kreiptis į savo draudimo bendroves, kurios rūpinsis žalos administravimo procesu.
5. Nepasišalinti iš įvykio vietos: jokiu atveju nederėtų iš eismo įvykio vietos paprasčiausiai pasišalinti, net jei padaryti transporto priemonės apgadinimai atrodo nežymūs. Dėl to gali kilti rimtų nemalonumų.
6. Nesutikti prisiimti kaltės vietoje: ypač jei susidūrimas įvyko vienpusiame eisme, nes teismai vertina situacijas kompleksiškai.

Jeigu sutrikdoma sveikata, išspręsti problemos patiems nepavyks.

Kaip išvengti avarijų ir užtikrinti saugumą kelyje?

Suprantant pavojus ir žinant, kaip išvengti avarijų važiuojant dviračiu, galima ne tik mėgautis aktyviomis laisvalaikio praleidimo akimirkomis, bet ir padidinti savo saugumą kelyje. Kiekviena dviračio kelionė gali būti saugi, jei laikotės Kelių eismo taisyklių ir esate budrūs. Dviračio naudojimas yra ne tik aplinkai draugiškas, bet ir sveikas būdas keliauti. Svarbu suprasti, kad dviračio vairavimas eisme reikalauja ypatingo atsargumo ir dėmesio.

Bendrieji patarimai dviratininkams ir paspirtukininkams

• Būkite matomi: Naudokite priekinį žibintą ir galinį žibintą su mirksinčiu režimu, ypač prastomis oro sąlygomis arba naktį. Dėvėkite ryškiaspalvę aprangą ar šviesą atspindinčias liemenes, ant transporto priemonių turi būti atšvaitai.
• Saugumas visų pirma: Neišvengiamai laikykitės visų saugos taisyklių, dėvėkite šalmą, liemenę ir kitą būtiną apsaugos įrangą.
• Būkite budrūs: Visada stebėkite eismo situaciją ir būkite pasiruošę atlikti manevrus.
• Saugiai važiuokite kelyje: Stenkitės važiuoti kuo arčiau kelio krašto ir laikykitės Kelių eismo taisyklių.
• Nepraleiskite taisyklingos dviračio priežiūros: Jūsų dviratis turi būti tinkamai prižiūrimas, įskaitant reguliarią patikrą.
• Mokėkite gerai valdyti dviratį: Gerai ir tinkamai valdomas dviratis leidžia jums lengviau išvengti pavojingų situacijų ir greičiau reaguoti į iškilusias netikėtas situacijas.
• Numatykite kitų eismo dalyvių judėjimą: iš anksto numatant kitų eismo dalyvių judėjimo kryptis, važiuojant 3-5 km/val. greičiu pro pėsčiuosius, atidžiai įvertinant situaciją ir galimas grėsmes kertant važiuojamąją kelio dalį, išvengsite staigių manevrų vairu ar stabdymo. Šie veiksmai gali sąlygoti transporto priemonės nesuvaldymą ar virtimą per priekį.
• Nekalbėkite telefonu ir nedarykite pertraukų: važiavimo metu venkite kalbėjimo telefonu ar kitų veiksmų, kurie gali atitraukti jūsų dėmesį nuo kelio.
• Dviratis ir paspirtukas - transporto, o ne laisvalaikio priemonės: dviratį ar paspirtuką reikėtų vertinti ir valdyti kaip transporto, o ne laisvalaikio praleidimo priemonę ar sportinį inventorių.

Apsaugos priemonės

• Šalmas: svarbiausia fizinė apsaugos priemonė. Šalmo pasirinkimas priklauso nuo važiavimo stiliaus. Ekstremaliam važiavimui dažniausiai pasirenkamas pilnai veidą dengiantis šalmas, miesto važiavimui - tik galvos viršutinę dalį.
• Pirštinės: apsaugo nuo rankų nubrozdinimų, suteikia geresnį sukibimą su vairu, ypač karštomis oro sąlygomis, kai delnai prakaituoja. Tai suteikia saugumo važiuojant - mažesnė tikimybė, kad vairas išslys iš rankų ir įvyks nelaimingas atsitikimas. Kai kurios pirštinės stabilizuoja riešą.
• Kelių apsaugos: renkantis kelių apsaugas svarbu matuotis, kad jos atitiktų kojos formas.
• Papildomos apsaugos: dviratininkai gali įsigyti stuburo, kaklo, alkūnių, blauzdų, čiurnų apsaugas.

Situacijų valdymas ir prevencija

Smūgis iš dešinės (iš šalutinės gatvės ar stovėjimo aikštelės):

• Įsijunkite priekinį žibintą, naudokite mirksintį režimą, ir jeigu matote, kad automobilio vairuotojas Jūsų nepastebi, mojuokite ranka.

Netikėtai atidarytos automobilio durys:

• Stenkitės prilėtinti prie galimo pavojingo taško.

Važiavimas prieš eismą vienpusiame kelyje:

• Pagal KET reikalavimus, veskitės dviratį per perėją, o ne važiuokite juo.

Lindimas tarp transporto priemonių:

• Nesustokite aklojoje zonoje, sustokite už transporto priemonės ar viešojo transporto, taip tapsite matomas vairuotojui.

Smūgis iš dešinės pusės (automobilis aplenkia ir suka dešinėn):

• Užimkite visą juostą, kuria važiuojate, kad trukdytumėte automobiliams aplenkti Jus, ir nesijaudinkite dėl nepatogumų kitiems vairuotojams. Tai yra teisinga elgesio forma, kuri padės išsaugoti Jūsų saugumą.

Smūgis iš dešinės pusės (lenkiant lėtai judantį automobilį iš dešinės):

• Niekada nelenkite automobilio iš dešinės pusės, o jei tai būtina, stenkitės lenkti iš kairės pusės.

Smūgis iš kairės pusės (automobilis suka kairėn priešais):

• Įsijunkite priekinį žibintą su mirksinčiu režimu.

Galinis ratas (staigus posūkis į kairę norint apvažiuoti kliūtį):

• Niekada nesukite į kairę, nepasirinkę saugaus manevro. Naudojant galinį žibintą ir stebint galinio vaizdo veidrodėlį, galite padidinti savo matomumą ir saugumą. Jeigu šalikelėje yra pristatytų automobilių, važiuokite tiesia linija, nevingiuokite į laisvus tarpus tarp jų.

Smūgis iš galo (automobilis įvažiuoja į jus iš galo):

• Svarbiausia prisiminti, kad jūsų saugumas yra jūsų rankose.

Kelių eismo taisyklės ir amžiaus apribojimai

Lietuvos kelių policijos tarnyba primena, kad dviračiu, kaip ir elektriniu paspirtuku, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, - ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu (elektriniu paspirtuku) leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių (elektrinių paspirtukų) vairuotojų amžius neribojamas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas V.Grašys pabrėžia, kad neatsargiai elgiasi nepilnamečiai, o tėvai leidžia važiuoti vaikams, nors pagal savo amžių jie to daryti negali. Griežtai draudžiama suaugusiam asmeniui vežtis vaiką elektriniu paspirtuku.

Dviratininkai patenka į avarines situacijas, kai būna kaltas ir automobilio vairuotojas. Dažniausiai taip nutinka, kai automobilio vairuotojas išvažiuoja iš kiemo ar kitos teritorijos, suka kairę ar dešinę ir kliudo dviračio vairuotoją, važiuojantį ta pačia kryptimi. Taip pat susidūrimas įvyksta, kai automobilio vairuotojas nesilaiko saugaus atstumo iš šono ar iki priekyje važiuojančio, nepraleidžia dviratininko važiuojančio dviračių pervaža ir pan.

tags: #grandinis #pakliuvo #i #avarija