Girtų vairuotojų problemos ir pasekmės Lietuvoje bei pasaulyje

Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra rimta problema, sukelianti didelius iššūkius visuomenės saugumui visame pasaulyje. Šiame straipsnyje aptarsime su tuo susijusias teises, atsakomybę ir tragiškus incidentus, įskaitant netikėtus radinius transporto priemonėse.

Granatos ir ginklai apleistame automobilyje Kauno rajone

Gruodžio 1-2 dienomis policija Lietuvoje užfiksavo kelis rimtus įvykius. Gruodžio 2 d. 20 val. 48 min. Kauno rajone, Vasario 16-osios gatvėje, apleistame automobilyje „Smart“ pareigūnai aptiko pavojingą radinį. Metalinėse dėžutėse buvo penkios galimai rankinės granatos, pistoletas „Beretta“ ir 350 vienetų 9 mm kalibro šovinių. Tokie radiniai civilinėje aplinkoje yra itin reti ir kelia realią grėsmę aplinkiniams. Netinkamai laikomos granatos ar šaudmenys gali sukelti sprogimą ir sužaloti ne tik tuos, kurie juos naudoja, bet ir atsitiktinius praeivius. Kaip teigia vienas policijos atstovas, „kiekvienas radinys, kuriame yra sprogmenų ar šaunamųjų ginklų, automatiškai traktuojamas kaip rimtas pavojus visuomenei.“ Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už neteisėtą šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymą, gabenimą ar realizavimą.

Neblaivūs vairuotojai - dažna problema keliuose

Gruodžio 1 d. apie 23 val. 50 min. Vilniuje, Talino gatvėje, automobilis BMW, kurį vairavo neblaivus (1,71 prom.) 2004 m. gimęs vyras, kliudė automobilį „Mercedes Benz“. 1,71 promilės - tai gerokai viršija leistiną normą ir rodo stiprų apsvaigimą. Esant tokiai būsenai, stipriai suprastėja reakcijos laikas, atstumo ir greičio pojūtis, didėja rizika priimti pavojingus sprendimus kelyje. Kelių saugumo ekspertai primena, kad Lietuvoje vis dar kasmet nustatoma šimtai neblaivių vairuotojų, nors baudos ir atsakomybė yra griežtos. „Vairavimas esant daugiau nei 1,5 promilės - tai tiesioginis pavojus aplinkinių gyvybei.“ Nors šie įvykiai skirtingi, juos sieja viena bendra linija - viešojo saugumo iššūkiai.

Kauno apskr. VPK komunikacijos poskyris pranešė, kad vakar, gruodžio 12-ąją, į pareigūnų rankas pakliuvo neblaivus vairuotojas. Apie 23.40 val. Jonavoje, Lietavos g., automobilį „BMW 320d” vairavo neblaivus vyras (gim. 1986 m.). Jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 2,33 prom. Vairuotojas, kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kas mokė praktinio vairavimo, būdamas neblaivus ir kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, arba tas, kuris vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyta neblaivumo požymių arba vartojo alkoholio po eismo įvykio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Taip pat gali būti konfiskuotas automobilis ir atimama teisė vairuoti iki 5 metų. Vėlų šeštadienio vakarą, apie 23 val., į Kauno klinikas atvežtas ir dėl kaukolės lūžio, galvos smegenų sukrėtimo paguldytas 27-erių metų vyras. Sekmadienį nuo ankstyvo ryto policija Rumšiškėse tikrino iš festivalio važiuojančių vairuotojų blaivumą.

Baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus

Istorija ir dabartinė situacija Lietuvoje

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d.). Šis baudžiamojo kodekso papildymas akivaizdžiai sugriežtino atsakomybę už vairavimą išgėrus. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. už analogišką pažeidimą, nepriklausomai nuo girtumo sunkumo laipsnio, asmenims buvo galima taikyti tik administracinę atsakomybę. Dabar administracinė atsakomybė liko tik asmenims, kuriems nustatomas girtumas nuo 0,4 prom. iki 1,5 prom. Teoriškai 1,51 prom. girtumo pakanka asmenį nuteisti laisvės atėmimu, net jei jis nesukėlė turtinės ir neturtinės žalos nuosavybei, sveikatai ar gyvybei. Įstatymas nereikalauja jokių pasekmių ir pakanka vien fakto, kad neblaivus asmuo, esant vidutinio (nuo 1,51 prom. iki 2,5 prom.) arba sunkaus (nuo 2,51 prom.) girtumo laipsniui, vairavo transporto priemonę.

Įdomu tai, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus Lietuvoje numatoma jau ne pirmą kartą. Pirmą kartą tokia nuostata galiojo neilgai. Dabar vėl sugrįžta prie panašaus teisinio reguliavimo. Skelbiama, kad baudžiamosios atsakomybės įvedimu valstybė siekia priversti žmones elgtis pagal taisykles, sumažinti girtų asmenų skaičių keliuose ir atgrasyti juos nuo vairavimo apsvaigus bei sumažinti avaringumą keliuose ir skaudžias pasekmes, kurios kartais baigiasi mirtimis. Tačiau statistika rodo, kad baudžiamoji atsakomybė vairuotojų pomėgio sėsti prie vairo išgėrus kol kas nepakeitė ir girtų skaičiaus kelyje nesumažino. Lietuvoje per šių metų pirmą pusmetį girtų vairuotojų nustatyta keli tūkstančiai ir, panašu, kad daugiau nei 2016 m., kai jiems dar net negrėsė baudžiamoji atsakomybė. Objektyviai vertinant, prie šio skaičiaus didėjimo prisidėjo ir aktyvesnė kelių policijos veikla, nuolatiniai reidai ir masiškesnis patikrinimas.

Telšių rajonas neišsiskiria iš bendro Lietuvos konteksto. Per 2017 m. devynis mėnesius už vairavimą išgėrus buvo pradėti 94 ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. Absoliuti dauguma neblaivių vairuotojų - vyrai, moterų tik kelios (penkios), tačiau vienai dailiosios lyties atstovei užfiksuotas didžiausias - 3,65 prom. girtumas. Tiek miesto, tiek kaimo gyventojai neblaivūs vairavo įvairias transporto priemones: nuo motorolerio iki traktoriaus. Dėl nesudėtingo kaltės įrodinėjimo ir įtariamajam sutikus, daugiau kaip pusė baudžiamųjų bylų buvo perduota į teismą supaprastinto proceso tvarka: 28 baigtos pagreitinto proceso tvarka, o 23 teismo baudžiamuoju įsakymu. Toks procesas reiškia, kad aplinkybės aiškios, įtariamasis prisipažįsta, asmeniui neskiriama pati griežčiausia laisvės atėmimo bausmė ir asmuo sutinka su siūloma bausme. Baudžiamasis įstatymas numato, kad reali laisvės atėmimo bausmė skiriama tik išimtinais atvejais, priklausomai nuo asmens teistumo ir lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, todėl girtiems vairuotojams dažniausiai skiriamos švelnesnės bausmės - bauda arba areštas. Per šių metų devynis mėnesius tik dvi baudžiamosios bylos perduotos teismui su kaltinamuoju aktu, o Telšių rajono apylinkės teismas laisvės atėmimo bausmę (nuo 4 iki 6 mėn.) paskyrė trims asmenims. Vairavimas neblaiviam priskiriamas prie tyčinių nesunkių nusikaltimų ir aptariamu laikotarpiu už šį nusikaltimą galėjo būti skiriama maksimali bauda iki 500 MGL dydžio (iki 19 000 eurų).

Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad dėl tokio pobūdžio bylų policijai padaugėjo darbo, padidėjo sąnaudos, o didesnio efekto nėra, nes kai kuriais atvejais administracinė bauda yra didesnė negu baudžiamoji bausmė. Kai kurie Seimo nariai pažymi, kad įstatymai pakeisti ne tam, kad visi girti vairuotojai būtų susodinti už grotų. Visi sutinka, kad vairuoti išgėrus yra labai blogai, bet tuo pačiu pripažįsta, kad baudžiamoji atsakomybė šios problemos savaime neišspręs ir reikalingos kompleksinės priemonės. Kurdama įstatymus, Lietuva stengiasi lygiuotis į Vakarų Europą, tačiau turime problemą dėl alkoholio vartojimo kultūros. Jei Prancūzijos, Italijos, Vokietijos ar kitos valstybės vairuotojui visiškai įprasta išgerti taurę vyno ar alaus bokalą ir saugiai vairuoti, tai mūsų piliečiams iki tokio suvokimo dar reikės ne vienerių metų.

Bausmės už vairavimą neblaiviam

• LR Seimas nuo spalio 6 d. be kriminalinės bausmės, dėl nusikalstamos veikos pobūdžio (nusikaltimas padaromas kelių transporto eismo saugumui), asmeniui skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo vienerių iki trejų metų, ir turto - transporto priemonės ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos - konfiskavimas.
• Tačiau ne visos baudžiamosios bylos baigiasi teismo nuosprendžiais ir bausmėmis. Esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms, įstatymas numato galimybę asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Paprastai tokie asmenys anksčiau neteisti ir nusikaltimą padarė pirmą kartą, prisipažino ir gailisi, atlygino padarytą žalą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei.
• Bylos nutraukimas pagal laidavimą nesukelia teisinių pasekmių, laikoma, kad žmogus yra neteistas, jam neskiriama bausmė. Tokie asmenys savo asmeninėmis savybėmis, elgesiu parodo, kad jie suklydo ir jais galima pasitikėti, jog jie ateityje laikysis įstatymų ir nusikalstamų veikų nedarys.
• Tačiau nereiškia, kad jie reabilituoti, išvengė baudžiamumo ar liko visiškai nenubausti. Tenka pažymėti, kad devyni pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti reabilituojančiais pagrindais, t.y. konstatavus, kad asmuo nepadarė šios nusikalstamos veikos (ištyrus kraują buvo nustatyta mažesnė alkoholio norma negu 1,5 prom., nenustačius, kad būtent asmuo vairavo transporto priemonę ar kitų aplinkybių).
• Įstatymas reikalauja nustatyti alkoholio kiekį kraujyje ir mažiausia koncentracija turi būti 1,51 promilė etilo alkoholio. Tokio pobūdžio bylose policijos alkotesterio parodymų nepakanka, nes testo rezultatai iškvepiamuoju (išpučiamuoju) oro būdu nėra visiškai tikslūs, parodymai priklauso, kiek praėjo laiko nuo alkoholio vartojimo ir kitų aplinkybių. Kadangi asmeniui taikoma pati griežčiausia atsakomybė, todėl girtumo duomenys turi būti tikslūs ir tai užtikrina kraujo tyrimai.
• Buvo keli atvejai, kai vairuotojams pasisekė ir jie išvengė baudžiamosios atsakomybės. Nors policijos pareigūnams patikrinus alkotesteriai ir parodė viršijančią leistiną normą, ištyrus vairuotojų kraują toksikologijos laboratorijoje, buvo gauta mažesnė koncentracija - 1,50, 1,49 promilės etilo alkoholio, todėl tokiems vairuotojams teko ikiteisminius tyrimus nutraukti ir nubausti administracine tvarka.

Lietuvoje už transporto priemonių vairavimą neblaiviam yra numatyta pakankamai griežta administracinė atsakomybė. Tačiau nėra užtikrinta, kad administracinės baudos būtų ne tik paskirtos, bet ir realiai atliktų prevencinį darbą. Pasak advokato Dariaus Sosnovskio ir teisininkės Anos Rynkun, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas visiems sukelią didelį diskomfortą, tarkim, kai asmuo dirba vairuotoju, lemia net darbo netekimą. Todėl asmenys, sugauti vairuojantys neblaivūs, visaip stengiasi išvengti atsakomybės. Teismai visada laikėsi pozicijos, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas netaikomas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas visas kompleksas aplinkybių, kurios byloja pažeidėjo naudai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad išimtinės aplinkybės nustatinėjamos kiekvienu atveju individualiai.

Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Sprendimą ar grąžinti atimtą teisę vairuoti anksčiau laiko priima teismas, todėl prašymas teikiamas būtent teismui.

Būtinasis reikalingumas ir teisinės sistemos spragos

Advokatas D.Sosnovskis ir teisininkė A.Rynkun siūlo plačiau apsistoti ties viena iš atsakomybę šalinančių aplinkybių - būtinuoju reikalingumu. Lietuvos teisinėje sistemoje būtinasis reikalingumas yra aktualus, tačiau dar mažai nagrinėtas. Būtinasis reikalingumas yra tokia situacija, kai asmuo, ypatingomis aplinkybėmis, siekdamas pašalinti jam pačiam ar kitiems asmenims gresiantį realų pavojų, sąmoningai padaro kitą žalą. Paprasčiau sakant, tai žalingi veiksmai, padaryti siekiant pašalinti gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas:

1. Kas kelia grėsmes valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai.
2. Gresiantis pavojus turi būti realus.
3. Gresiantis pavojus turi būti akivaizdus.
4. Pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.
5. Padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Pavyzdžiui, jei jums esant namuose vienam iš namiškių (žmonos ar vaiko) sveikatai iškyla realus ir akivaizdus pavojus, tačiau susisiekti su gydymo įstaiga nėra galimybės ir vienintelis vairuotojas (jūs) esate lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, o artimiesiems kilusį pavojų įmanoma pašalinti tik nuvežant sergantį asmenį į gydymo įstaigą, tokia situacija gali būti traktuojama kaip būtinojo reikalingumo atvejis. Jeigu suteikti pirmąją pagalbą nebus jokių kitų galimybių, nedvejodamas imsite automobilio raktelius ir nuvešite sergantį vaiką ar žmoną į gydymo įstaigą. Net jeigu bus surašytas administracinio pažeidimo protokolas dėl vairavimo vartojus alkoholį, teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir vadovaudamasis pateikta medžiaga (tai galėtų būti medžiaga iš gydymo įstaigos, vairuotojo telefono skambučių išklotinė ar kita), vairuotojo veiksmus turėtų prilyginti veikimui būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygomis. Teisėjas turėtų nuspręsti, jog yra pagrindas neskirti sankcijos.

Advokatas D.Sosnovskis ir teisininkė Ana Rynkun aptaria dar vieną įdomią situaciją, kurią galėtume pavadinti vairuotojus gelbėjančia teisinės sistemos spraga. Pavyzdžiui, asmuo po darbo dienos kavinėje išgėrė keletą bokalų alaus, tačiau norėdamas patogiai pasiekti namus, automobiliu pajudėjo link jų. Bevažiuodamas vairuotojas išvydo policijos tarnybinį automobilį ir vengdamas sustabdymo nusuko į šalutinį kelią, sustojo prie šaligatvio, išjungė variklį bei ištraukė raktelius imituodamas kelionės pabaigą. Pro šalį važiuojantys policininkai atkreipė dėmesį į tokį manevrą ir nusprendė patikrinti stovinčią transporto priemonę. Kol policijos pareigūnas artinosi prie automobilio, vairuotojas automobilyje demonstratyviai išsitraukęs butelį ėmė gerti alkoholį. Prisistačiusiam policijos pareigūnui vairuotojas ėmė aiškintis motyvuodamas, neva bijo vartoti alkoholį namuose prie žmonos. Todėl baigęs kelionę, automobilyje nutarė atsipalaiduoti. Vairuotojas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio ir tuo atveju, kai jis vengia blaivumo patikrinimo. Policijos pareigūnai sustabdo automobilį, išlipęs vairuotojas yra lengvai apsvaigęs. Akivaizdu, kad tai - lengvas girtumo laipsnis, tačiau asmuo atsisako pūsti į alkotesterį. Sankcijos už girtumą taikomos tik tada, jeigu girtumas yra užfiksuotas. Transporto priemones vairuojančių asmenų girtumas gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinant alkotesteriu arba medicininėje apžiūroje. Kitaip sakant, pūčiant į matuoklį - alkotesteris iškarto nurodo esamą promilių kiekį.

Grįžimas prie vairavimo teisių

Asmenys, iš kurių buvo atimti vairuotojo pažymėjimai, turi galimybę sutrumpinti nustatytą terminą ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko. Norint anksčiau laiko atgauti teisę vairuoti transporto priemonę, asmuo turi pateikti prašymą. Tačiau tai padaryti asmeniui leistina tik esant tam tikroms įstatyme numatytomis sąlygomis. Vadovaujantis LR Saugus eismo automobilių keliais įstatymu, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Sprendimą ar grąžinti atimtą teisę vairuoti anksčiau laiko priima teismas, todėl prašymas teikiamas būtent teismui.

Neblaivių vairuotojų problemos pasaulyje

Panaši situacija ir Tailande. Neblaivus vairuotojas, dėl kurio kaltės žuvo žmonės, gali būti baudžiamas mirties bausme. Maksimali leistina alkoholio norma kraujyje - 0,05 promilės. Itin griežtai baudžiami neblaivūs prie vairo sulaikyti japonai. Jei alkoholio kiekis kraujyje viršija 0,03 promilės, gresia didelė bauda ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas ilgam laikotarpiui. Jei neblaivus avarijos kaltininkas pabėgo iš avarijos vietos, teisės vairuoti automobilį jis netenka dešimčiai metų. Beje, Japonijoje baudžiami ne tik neblaivūs vairuotojai, bet ir keleiviai, sėdę į jų automobilį. Jei vairuotojas - neblaivus, kiekvienas pilnametis keleivis turi sumokėti baudą, kuri sudaro apie 3 tūkst. dolerių. Išimtis - tik maršrutinių ir turistinių autobusų keleiviai. Vairuotojui gresia mažiausiai 8 700 dolerių bauda ar penkeri metai kalėjimo. Iš vairuotojo gali būti atimta teisė vairuoti visam gyvenimui, jei, būdamas neblaivus, jis partrenkė pėsčiąjį. Japonijoje barmenas neturi teisės parduoti alkoholinių gėrimų klientui žinodamas, kad šis vairuos automobilį. Už šį nusižengimą iš baro savininko gali būti atimta licencija.

Baltarusijoje įstatymai gana griežti. Jei alkoholio norma viršija 0,04 promilės, pirmą kartą įkliuvęs vairuotojas mokės didžiulę baudą ir praras teisę vairuoti trejus metus. Jei vairuotojas išgėręs pagaunamas ne pirmą kartą, galima patekti į kalėjimą - tokiu atveju numatyta baudžiamoji atsakomybė. Iš antrą kartą prie vairo sulaikyto vairuotojo konfiskuojamas automobilis.

Čekijoje, taip pat kai kuriose aplinkinėse šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, galioja „nulinė alkoholio norma“, t. y. 0,0 promilės. Pažeidėjui numatyta 200-470 eurų bauda. Anksčiau ta pati taisyklė galiojo ir Kroatijoje, tačiau, spaudžiant turizmo kompanijoms, ji buvo pakeista. Dabar leistina alkoholio norma vairuotojo kraujyje sudaro 0,5 promilės. Tačiau jei išgėręs vairuotojas pažeidžia taisykles ar pakliūva į avariją, suveikia „nulinės tolerancijos“ principas. Bauda už vairavimą išgėrus šioje šalyje gana nedidelė - nuo 70 eurų. Remiantis ES reglamentais, maksimalus leistinas alkoholio kiekis vairuotojų kraujyje neturi viršyti 0,5 promilės. Tokia norma nustatyta beveik visoje Vakarų Europoje. Tačiau vairuotojams, kurių stažas mažesnis nei dveji metai ar jiems dar nesukako 21-eri, sėsti prie vairo neleistina net truputį išgėrus. Jei nutinka avarija, baudžiama už bet kokį alkoholio kiekį kraujyje. Štai Vokietijoje sulaikytas prie vairo išgėręs vairuotojas, pakliuvęs pirmą kartą, sumokės 500 eurų, antrą kartą - 1000 eurų, trečią - jau 3000 eurų. Didžiojoje Britanijoje maksimalus leistinas alkoholio kiekis vairuotojo kraujyje - iki 0,8 promilės. Tačiau šioje šalyje didžiausios baudos Europoje už vairavimą neblaiviam - 7200 eurų. Beje, pirmuoju vairuotoju, nubaustu už vairavimą išgėrus, buvo Londono taksistas Džordžas Smitas: 1897 m. rugsėjo 10 d. jam skirta 25 šilingų dydžio bauda. Prancūzijoje - brangių vynų šalyje - už vairavimą išgėrus (iki 0,8 promilės) vairuotojui gresia nuo 135 eurų bauda, 4 500 eurų - jei viršyta 0,8 promilės riba. Jei neblaivus vairuotojas pakliūva į avariją, bauda gali siekti 30 tūkst. eurų. Jei avarijos pasekmės - sunkios, vairuotojui gali tekti sumokėti 150 tūkst. eurų ir sėsti į kalėjimą dešimčiai metų. Itin griežtai su neblaiviais vairuotojais kovojama JAV: čia už šį pažeidimą gresia nuo šešių mėnesių iki metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat ilgam atimama teisė vairuoti. Maksimalus leistinas alkoholio kiekis šioje šalyje - 0,8 promilės (vairuotojams, vyresniems nei 21 metai). Vairuotojas, pirmą kartą sulaikytas prie vairo neblaivus (ir nesukėlęs avarinės situacijos), sumokės 300 dolerių baudą. Teisė vairuoti automobilį jam bus atimta pusmečiui. Jei jis paklius policininkams antrą kartą per dešimtį metų, bauda gali siekti 5 tūkst. dolerių, trečią - 10 tūkst. dolerių. Jei neblaivus vairuotojas sukėlė avariją, per kurią žuvo žmonės, jam grės 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau baudos, kaip žinia, įvairiose JAV valstijose yra skirtingos. Singapūre prie vairo sulaikytas neblaivus vairuotojas gali būti... nuplaktas. Jam gali būti skirtas tam tikras kiekis smūgių lazda (centimetro pločio ir ilgesne nei metro). Be kūno bausmių, vairuotojui gresia 200-230 Singapūro dolerių bauda (vienas Singapūro doleris - apie 0,75 JAV dolerio). Čia maksimali leistina alkoholio norma kraujyje - 0,8 promilės. Ypač griežtos bausmės už vairavimą neblaiviam numatytos Kinijoje. Vairuotojas, sukėlęs avariją, kur žuvo žmonės, baudžiamas mirties bausme. Jei vairuotojas tiesiog sulaikomas girtas prie vairo ir netapo nelaimingo atsitikimo priežastimi, jam vistiek gresia baudžiamoji atsakomybė - laisvės atėmimas nuo mėnesio iki šešių. Be to, vairuotojo pažymėjimas atimamas trejiems metams. Alkoholio Kinijos vairuotojų kraujyje negali būti visai - čia numatyta nulinė promilių norma. Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kaip ir daugelyje islamą išpažįstančių šalių, alkoholio vartojimas draudžiamas apskritai. Taigi kalbėti apie bausmes už vairavimą neblaiviam tiesiog neverta.

tags: #granatos #girtas #vairuotojas