Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra mokestis, kurį privalo mokėti tiek nuolatiniai, tiek nenuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Šis mokestis taikomas praktiškai visoms pajamų rūšims, tokioms kaip darbo užmokestis, pajamos už turimą kapitalą, honorarai ir kt.
Pagrindinis GPM teisės aktas yra Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ), o mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. GPM apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra aiškinama ir reglamentuojama būtent GPMĮ, kuriame nustatomos taisyklės ir procedūros, kuriomis vadovaujamasi apskaičiuojant GPM sumą ir jos mokėjimo tvarką.

GPM mokėjimo ir deklaravimo tvarka
Paprastai GPM nuo darbo užmokesčio mokesčių inspekcijai sumoka darbdavys, t. y. bendrovė, kuri asmeniui moka darbo užmokestį. Darbdavys šį mokestį privalo deklaruoti kiekvienam mėnesiui iki sekančio mėnesio 15 dienos. Nors GPM paskaičiuoja ir sumoka darbdavys, realiai jį moka darbuotojas, ir šis mokestis tiesiogiai mažina jo „ant popieriaus“ sutartą darbo užmokestį.
Jei kalba eina ne apie darbo užmokestį, bet apie kitas pajamas, tuomet asmuo šį mokestį paskaičiuoti ir susimokėti privalo pats. Neretai, laikantis įstatymo numatytų terminų ir kasmet deklaruojant pajamas, vieni asmenys išvysta mokesčio permokos grąžinimą, o kiti deklaravę pajamas stebisi ir piktinasi, kad reikia netikėtai sumokėti GPM nepriemoką. Mokesčius nuo darbo pajamų kartais sunku perprasti, kadangi GPMĮ Lietuvoje turi gana daug išlygų.
Kas privalo mokėti GPM?
- Nuolatiniai Lietuvos gyventojai: Turi mokėti GPM nuo visų savo pajamų, nepriklausomai nuo to, ar jų šaltinis yra Lietuvoje, ar užsienio valstybėje.
- Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai: Moka pajamų mokestį nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.
Pajamų klasifikavimas: A ir B klasės pajamos
Remiantis mokesčių mokėjimo tvarka, gyventojų gaunamos pajamos skirstomos į A ir B klases. Šios klasės nusako, kas atsakingas už GPM sumokėjimą valstybės biudžetui - asmuo, kuris sumokėjo, ar asmuo, kuris gavo pinigus.
- A klasės pajamos: Už GPM sumokėjimą atsakingas pinigus sumokėjęs asmuo (pvz., darbdavys, kuris išskaičiuoja GPM iš darbuotojo atlyginimo ir sumoka valstybei). Darbo užmokestis yra A klasės pajamos. Prievolė teisingai priskirti pajamas klasėms tenka pinigus mokančiajam.
- B klasės pajamos: Už GPM sumokėjimą atsakingas pinigus gaunantis asmuo. Tai galioja perkant paslaugas/prekes iš individualią veiklą vykdančių asmenų. Mokesčių mokėjimas yra jo atsakomybė.
GPM tarifai
Su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas. Šis tarifas kyla iki 32 proc., jei gaunamos pajamos viršija 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) (nuo 2020 m.). Jei pajamos papuola į didesnio tarifo zoną, pirmiausia taikomas mažesnis mokestis, o didesnis tarifas taikomas sumai virš mažesnio mokesčio ribos.
15 % tarifas taikomas ligos, motinystės išmokoms, palūkanoms, dividendams, vertybinių popierių ar kito turto pardavimo, turto nuomos, honorarų, laimėjimų pajamoms, autoriniam atlygiui ne iš darbdavio.
Pagrindiniai GPM tarifai
| Tarifas | Pajamų rūšis ir apmokestinimo sąlygos |
|---|---|
| 20 % | Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU*. |
| 32 % | Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų dalis, viršijanti 60 VDU* (nuo 2020 m.). |
| 15 % | Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos. Pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai). Individualios veiklos pajamos (atėmus mokesčio kreditą). |
| 5 % | Ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas atliekas, dalis, neviršijanti 120 VDU* (nuo 2019 m.). |
| 20 % | Ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas atliekas, dalis, viršijanti 120 VDU* (nuo 2019 m.). |
* VDU - vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti.

Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD)
Analizuojant išskirtinai nuo darbo pajamų mokamą GPM, svarbi yra neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) sąvoka. NPD yra taikomas tik su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. NPD taiko darbdavys pagal darbuotojo prašymą, apskaičiuodamas darbo užmokestį ir mokėtinus su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius.
Kuo daugiau uždirba gyventojas, tuo mažesnis NPD jam yra taikomas, ir atvirkščiai. Mėnesio NPD dydis priklauso nuo tokių pajamų sumos. Pavyzdžiui, 2023 m. mėnesio NPD netaikomas, kai su darbo santykiais susijusios pajamos yra 2 864,22 Eur per mėnesį ir didesnės.
NPD apskaičiavimo schemos pavyzdžiai
Jei darbuotojas pasirenka NPD taikyti, GPM yra skaičiuojamas tik nuo dalies pajamų.
Mėnesio NPD apskaičiavimas (2025 m.)
- Jei mėnesio pajamos neviršija 1 MMA (1 038 Eur): Taikomas mėnesio NPD - 747 Eur.
- Jei mėnesio pajamos yra didesnės nei 1 MMA, bet neviršija 2 387,27 Eur:
Mėnesio NPD = 747 - 0,49 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos - 1 038 Eur). - Jei mėnesio pajamos yra didesnės nei 2 387,29 Eur:
Mėnesio NPD = 400 - 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos - 642 Eur).
Pavyzdžiui, jei darbuotojas uždirba minimalią mėnesinę algą (nuo 2024 m. sausio 1 d. tai yra 924 Eur brutto), ir bus taikomas 747 Eur mėnesinis NPD, mokėtinas GPM būtų apskaičiuojamas taip: (924 Eur - 747 Eur) x 20 % = 35,40 Eur.
Tuo tarpu, jeigu darbuotojas pasirinktų netaikyti NPD, GPM būtų skaičiuojamas nuo visų pajamų, t.y., nuo 924 Eur, ir sudarytų 184,8 Eur. Taigi, netaikant NPD, darbuotojas gauna mažesnį atlyginimą į rankas. Tačiau šie pinigai nėra prarandami, o tiesiog yra sumokami į valstybės biudžetą.
Jei darbuotojo atlyginimas yra didesnis nei 2167 Eur, ir mėnesinis darbo užmokestis yra 3000 Eur brutto, mėnesio NPD atrodytų taip: 400 Eur - 0,18 x (3 000 Eur - 642 Eur) = -24,44 Eur. Gavus neigiamą NPD, NPD nebūtų taikomas, o jo dydis yra 0.
Metinis NPD
Metinis GPM yra skaičiuojamas pagal metinę asmens darbo užmokesčio sumą, t. y., gyventojų metines pajamas (GMP).
- Taisyklė Nr. 1: Asmenims, kurių GMP yra 12 MMA ar mažesnės (t.y., ne didesnės kaip 11 088 Eur), taikomas metinis NPD yra 8 964 Eur.
- Taisyklė Nr. 2: Jei GMP didesnės nei 12 MMA, bet mažesnės nei 26 004 Eur per metus, metinis NPD yra lygus 8 964 - 0,5 × (GMP - 11 088 Eur).
- Taisyklė Nr. 3: Kuo daugiau su darbo santykiais susijusių pajamų gauna asmuo, tuo mažesnis taikomas NPD.
NPD taikymas dirbant keliose darbovietėse
Dėl šios priežasties, GPM nepriemokos deklaravus pajamas dažniausiai atsiranda, jeigu asmuo turi keletą darboviečių. Neteisingai pritaikius NPD keliose darbovietėse darbuotojai neretai piktinasi, jog „darbovietės neapsikeitė informacija ir neteisingai suskaičiavo mokesčius“, tačiau iš tiesų darbovietės viena apie kitą gali ir nežinoti, o buhalterija vadovaujasi išskirtinai tik darbuotojo pateiktu prašymu taikyti arba netaikyti NPD skaičiuojant darbo užmokestį.
Iš tiesų NPD tikslinga taikyti tik vienoje darbovietėje, kadangi joje NPD bus apskaičiuojamas nevertinant jokių kitur gaunamų pajamų. Jei darbuotojas turi, pavyzdžiui, tris darbovietes, kuriose uždirba minimalų atlyginimą ir visose jose pritaikys NPD, deklaravus pajamas gali susidaryti nemaža GPM nepriemoka.
Gali nutikti taip, kad vienoje darbovietėje taikius NPD, o kitoje netaikius, vis tiek atsiras GPM nepriemoka. Tai atsiranda tada, kai NPD vienoje darbovietėje buvo taikomas pagal mažesnį užmokestį (taigi, buvo taikomas didesnis NPD), tačiau sudėjus abiejų darboviečių priskaitytus darbo užmokesčius, asmens metinis NPD jau būtų skaičiuojamas ne pagal pirmą, o pagal antrą taisyklę. Tokiu atveju, darbovietė vertinusi savo priskaitymus skaičiavo teisingai, bet gyventojas per kelias darbovietes uždirbęs daugiau peržengė 12 MMA sumą ir jo mokėtina mokesčio suma padidėjo.
Jeigu gyventojas turi vieną darbo sutartį ir dirba tik su ja, netikėtumų taikant NPD neturėtų būti. Tačiau, jeigu darbo santykių asmuo turi daugiau nei vieną (arba jei papildomai turi individualios veiklos pažymą ir gauna pajamų dirbant savarankiškai), iš tiesų gali atsirasti painiavos. Tokiu atveju, jeigu asmuo, deklaravęs pajamas, nenorėtų pamatyti mokestinės nepriemokos, jam reikėtų teikti prašymus darbo užmokestį priskiriančioms buhalterijoms NPD netaikyti.
Darbo laiko reguliavimas dirbant keliose darbovietėse
Darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę. Tačiau darbo teisės normos gali nustatyti sutrumpintą darbo laiko normą tam tikriems darbuotojams, taip pat darbdaviai gali susitarti su darbuotojais dėl ne viso darbo laiko.
Vidutinis darbuotojo darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų (neįskaitant pietų pertraukos) ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. Darbuotojas negali dirbti daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.
Darbo teisė nedraudžia darbuotojui sudaryti daugiau nei vieną darbo sutartį. Riboti darbo sutarčių sudarymą gali tik darbuotojo ir darbdavio sudarytas nekonkuravimo susitarimas, pagal kurį darbdavys viso nekonkuravimo laikotarpio metu kiekvieną mėnesį moka darbuotojui ne mažesnę kaip keturiasdešimties procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
Darbo kodeksas nenumato reikalavimo pranešti apie sudarytą antrą ar trečią darbo sutartį ir įpareigoti darbdavius rūpintis bendru darbuotojo darbo valandų skaičiumi. Praktikoje ši norma aiškinama skirtingai ir paprastai darbuotojai pasirenka apie naujus darbo santykius nepranešti, nebent tai padaryti juos įpareigoja darbo sutartis.
Mokesčio lengvatos ir išlaidos, atimamos iš pajamų
GPM lengvatos taikomos neapmokestinamosioms pajamoms (GPMĮ 17 str.), neapmokestinamam pajamų dydžiui (NPD), taikomam su darbo santykiais susijusioms pajamoms (GPMĮ 20 str.), ir iš pajamų atimamoms išlaidoms/įmokoms (GPMĮ 21 str.).
Iš pajamų atimamos išlaidos
Iš pajamų gali būti atimamos šios išlaidos:
- Savo, sutuoktinio, vaikų ir asmenų su negalia naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis.
- Savo, sutuoktinio, vaikų ir asmenų su negalia naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas pensijų kaupimo sutartis.
- Pensijų įmokos į pensijų fondus, kurias nuolatinis Lietuvos gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas, didesnes negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
- Už profesinį mokymą ir/arba studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jeigu už mokymą ar studijas sumokėta skolintomis lėšomis, iš pajamų gali būti atimama per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis. Jei šia lengvata negali pasinaudoti pats besimokantis, šias išlaidas iš savo pajamų gali atimti jo tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai ir/arba sutuoktinis.
- Palūkanos už vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti, jeigu rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto įsigijimo ar finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryta iki 2009 m. sausio 1 dienos.
Apribojimai
Iš pajamų gali būti atimama iki 1 500 Eur suma, sumokėta kaip papildomos gyventojų įmokos į II pakopos pensijų kaupimo fondą, įmokos į III pakopos pensijų kaupimo fondą ir gyvybės draudimo įmokos. Bendra visų atimamų išlaidų suma neturi viršyti 25 procentų visų apmokestinamųjų pajamų sumos. Išlaidos atimamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruotų pajamų, apmokestinamų taikant 15, 20 ar 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.
Pajamų deklaravimas
Per mokestinį laikotarpį Lietuvoje gyventojai privalo deklaruoti pajamas tam tikrais atvejais ir pagal tam tikras taisykles. Deklaravimo procesas yra pajamų apmokėjimo ciklo etapas, užtikrinantis, kad visi mokesčiai būtų sumokėti laiku ir teisingai.
Metinę pajamų mokesčio deklaraciją pateikti privalo nuolatinis Lietuvos gyventojas:
- Kuriam atsiranda pareiga perskaičiuoti pajamų mokestį pagal GPMĮ 6 straipsnio 1¹ ir 1² dalių nuostatas ir/arba metinį NPD - GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka.
- Gavęs apmokestinamųjų pajamų, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms.
- Kuriam pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą atsiranda pareiga deklaruoti turtą.
- Mokestiniu laikotarpiu įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą, net jei individualios veiklos pajamų negavo.
- Kuris pageidauja pasinaudoti teise atimti GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas.
- Asmuo, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju dėl Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūtų 280 ar daugiau dienų vienas paskui kitus einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš jų išbūtų 90 ar daugiau dienų.
- Galutinai iš Lietuvos išvykstantis nuolatinis Lietuvos gyventojas.
Pasibaigus metams, VMI vertina visas gyventojo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, pvz., iš kelių darboviečių, ir jei jos viršija 60 VDU (101 094 Eur), viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 32 proc. tarifą. Nuo šių pajamų progresinį 32 proc. GPM perskaičiuoti ir sumokėti turi pats gyventojas iki gegužės 1 d., pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

tags: #gpm #mokestis #dirbant #keliose #darbovietese