Automobilio aušinimo skystis, dar žinomas kaip antifrizas, yra esminė transporto priemonės variklio veikimo dalis. Iš esmės jis yra praskiestas antifrizas, kurio sudėtyje papildomai yra korozijos inhibitorių. Šie priedai skirti apsaugoti automobilio radiatorių, kuriame dažnai susiduria įvairūs, elektrochemiškai nesuderinami metalai, tokie kaip aliuminis, ketus, varis ir žalvaris.
Istoriškai, glicerolis buvo naudojamas kaip netoksiškas aušinimo skystis, galintis atlaikyti aukštą temperatūrą ir būti nekoroziniu. Nors ir neplati, jo naudojimas pastebimas ir šiuolaikinėje automobilių pramonėje - 2008 m. „Volkswagen“ pristatė glicerolio turinčius antifrizus G13 (TL 774-G), kurie buvo pristatomi kaip ekologiškesnis pasirinkimas dėl mažo toksiškumo ir mažesnio CO2 išmetimo. Dyzeliniuose varikliuose kaip antifrizas kartais naudojamas propilenglikolio metilo eteris.
Aušinimo skysčio spalva ir jos reikšmė
Gamintojai papildomai dažo antifrizo tirpalus, kad palengvintų skirtingų rūšių atskyrimą. Ši spalva yra svarbus indikatorius, padedantis identifikuoti aušinimo skysčio tipą ir jo suderinamumą su jūsų transporto priemone.
Dažniausiai sutinkami aušinimo skysčių tipai ir jų specifikacijos
- G11: Naudojamas nuo 1980 iki 1997 m. pagamintuose „Audi“ automobiliuose, atitinka „Audi Vw“ specifikaciją. Dažnai būna mėlynos, geltonos, žalios arba oranžinės spalvos.
- HOAT (Hybrid Organic Acid Technology): Atitinka „VW TL 774 C“ specifikacijas ir dažniausiai būna mėlynos, bet gali būti ir geltonos, žalios ar oranžinės spalvos.
- G12: Atitinka 1997-2008 m. „Audi“ automobilių specifikacijas. Dažniausiai būna raudonos, geltonos arba oranžinės spalvos. Tai organinės technologijos aušinimo skystis, kuriame nėra fosfatų ir silikatų, kenksmingų aliuminiui.
- G12+: Naudojamas nuo 1997 m. iki 2008 m.
- G12++: Naudojamas nuo 2008 m.
- G13: Naudojamas nuo 2008 m. ir suderinamas su visais G11, G12+, G12++ modeliais. Dažnai yra rausvos spalvos, jo sudėtyje yra silikatų.
- G12 EVO (TL 774-L): Naujausia specifikacija, naudojama nuo 2018 m.
Svarbu pažymėti, kad nors kai kurios aušinimo skysčių specifikacijos gali būti maišomos, tai gali lemti apsaugos nuo korozijos praradimą. Todėl visada rekomenduojama pilti tokio paties tipo aušinimo skystį, koks jau yra jūsų automobilio aušinimo sistemoje. Nerekomenduojama naudoti įprasto parduotuvėje įsigyto aušinimo skysčio, kuris gali neatitikti jūsų automobilio gamintojo specifikacijų ir pakenkti aušinimo sistemai.
Pasauliniu mastu nėra vienodų indekso numerių. Pavyzdžiui, Vokietijos automobilių gamintojas „Volkswagen“ ir didžiausia pasaulyje cheminių medžiagų grupė „BASF“ sukūrė savo vidinius aušinimo skysčių standartus, kurie svyruoja nuo G11 iki G13. Kiti gamintojai, kaip „Ford“ ar „Renault“, taip pat turi savo specifikacijas ar rekomenduoja konkrečius produktus, pvz., „Renault Glaceol RX Type D“.
Kada reikia keisti aušinimo skystį?
Nors daugelis vairuotojų mano, kad pakanka patikrinti aušinimo skysčio lygį, gamintojai nustato ir jo keitimo intervalus. Dažniausiai rekomenduojama keisti aušinimo skystį kas 50 000 kilometrų. Tačiau, net nepasiekus šio limito, automobilis gali siųsti ženklus, kad aušinimo skystį reikia keisti:
- Užsidega aušinimo skysčio lemputė: Šis indikatorius signalizuoja apie žemą aušinimo skysčio lygį arba variklio perkaitimą. Paprastai tai rodo aušinimo skysčio nuotėkį, todėl būtina atlikti patikrinimą.
- Aukštesnė nei įprasta temperatūra matuoklyje: Kai variklis veikia optimalioje temperatūroje, matuoklio rodyklė turėtų būti normalioje ribose.
- Spalvota skysčių dėmė po automobiliu: Jei automobilio stovėjimo vietoje atsiranda spalvota dėmė, tai yra aušinimo skysčio nuotėkio požymis.
- Neveikiantis salono šildytuvas: Salono šildytuvas veikia toje pačioje aušinimo sistemoje kaip ir variklis.
Laikui bėgant aušinimo skystis praranda savo savybes: nebeužtikrina pakankamos apsaugos nuo užšalimo, gali skatinti sistemos koroziją ir nebeatlikti savo aušinimo funkcijos.
Kaip atpažinti problemas su aušinimo skysčiu?
Rudas aušinimo skystis yra aiškus ženklas, kad aušinimo sistema yra užteršta nuo korozijos. Tokiu atveju būtina pakeisti antifrizą ir atlikti sistemos praplovimą. Ignoruojant šią problemą, skystis gali sutirštėti ir nebeaušinti variklio.
Vienas iš skaitytojų pastebėjo problemą su „Volvo 850“, kai aušinimo skystis garavo pro salono oro padavimo ertmes įjungus šildytuvą. Tai gali reikšti problemą su pačiu salono radiatoriumi (pečiuku) arba kitomis aušinimo sistemos dalimis, susijusiomis su skysčio cirkuliacija.
Kaip pakeisti aušinimo skystį automobilyje
Aušinimo skysčio keitimas ir priežiūra
Aušinimo skysčio lygį automobilyje rekomenduojama tikrinti bent kartą per 6 mėnesius. Jei variklio aušinimo skystis nuteka, verda arba reikia ištuštinti bei papildyti aušinimo sistemą, būtina pasirūpinti tinkama apsauga nuo užšalimo. Kai kuriais atvejais, ypač eksploatuojant transporto priemonę šaltesnėje aplinkoje, gali prireikti daugiau antifrizo ir mažiau vandens mišinio.
Temperatūra turi įtakos tiek savitajam svoriui, tiek lūžio rodikliui, tačiau matavimams rekomenduojama temperatūros kompensacija. Visada svarbu patikrinti automobilio savininko vadovą, kad sužinotumėte tinkamas aušinimo skysčio specifikacijas.
Pramoniniai standartai, tokie kaip **ASTM D3306** ir **ASTM D6210**, yra plačiai naudojami. ASTM D3306 apibrėžia reikalavimus lengvųjų automobilių aušinimo skysčiams, matuodamas pagrindines savybes, tokias kaip užšalimo ir virimo temperatūra. ASTM D6210 apima D3306 testus ir papildomus, skirtus įvertinti aušinimo skysčio veikimą sunkiomis sąlygomis, įskaitant apsaugą nuo kavitacijos ir apnašų ant karštų paviršių.
Savarankiškas aušinimo skysčio keitimas
Nors aušinimo skysčio keitimas yra sudėtingesnis nei variklio tepalų keitimas, jį galima atlikti savarankiškai. Kartais verta kelis kartus praskalauti sistemą, ypač jei ji buvo stipriai užteršta. Vis dėlto, rekomenduojama patikėti šią procedūrą specialistams, kadangi keitimo kaina paprastai nėra didelė, o darbas bus atliktas tinkamai.
Aušinimo skysčio kiekis
Aušinimo sistemos dydis priklauso nuo variklio tipo ir galingumo, todėl visų automobilių talpa yra skirtinga. Prieš renkantis aušinimo skystį, svarbu išsiaiškinti gamintojo rekomenduojamą skysčio rūšį, kuri visada nurodyta automobilio vartotojo vadove arba ant aušinimo skysčio bakelio.
Žalias ir raudonas aušinimo skysčiai pirmiausia skiriasi chemine sudėtimi ir ilgaamžiškumu. Žalias, mėlynas ir geltonas antifrizas (dažniausiai G11) naudoja neorganinių priedų technologiją su silikatais ir fosfatais. Raudonas arba rausvas antifrizas (dažniausiai G12) naudoja organinių rūgščių technologiją arba hibridinę technologiją, kuri yra patvaresnė ir užtikrina ilgesnę apsaugą (apie 5 metus), ir dažniausiai naudojamas naujesniuose automobiliuose.
Aušinimo skysčio bakelis dažniausiai yra skaidrus, esantis variklio skyriaus šone, gerai matomoje vietoje. Ant jo kamštelio dažnai būna užrašas „coolant“ arba pateikti įspėjimai apie galimus nudegimus.