Šnipų pasaulis ir sovietinės realijos
Žinoma, kad garsusis šnipas Richardas Zorgė neigiamai atsiliepė apie moteris rezidentes. Jis laikė jas pernelyg sentimentaliomis ir emocingomis, taip pat menkai išmanančiomis karinius ir politinius klausimus. „Net jei jas įtrauksite į šnipinėjimą savųjų vyrų, jos neturės realaus supratimo, apie ką kalba jų vyrai“, - rašė jis. Nepaisant to, KGB aktyviai įtraukė moteris į darbą užsienio žvalgyboje. Su Zorgės nuomone sutiko ir pačios moterys-šnipės. Pavyzdžiui, Galina Fiodorova, dirbusi „šaltojo karo“ metais JAV, sakė, kad moteris yra „jautri, trapi, lengvai pažeidžiama“. Tačiau ji manė, kad šias silpnybes galima paversti galingu įtakos svertu asmeniniuose santykiuose su vyrais. Todėl KGB rimtai domėjosi vilionių galimybėmis.
Atkurtos Lietuvos metai: kovos ir vilties laikas
Atkurtai Lietuvos Respublikai sausis primena apie juodžiausią, sunkiausią, bet tuo pačiu ir vilties kupiną metą. Tamsiausia naktis būna prieš aušrą. Taip tomis dienomis buvo ir Lietuvai, nepalūžusiai po sovietų okupantų vikšrais, nepasidavusiai vietinių kolaborantų nutempti mus atgal į nelaisvę. 1991-ųjų Sausio 13-osios naktį žuvusius ir sužeistus laikome mūsų pačia brangiausia auka laisvės kovoje su byrančia imperija. Lietuvos laisvę apgynę žmonės bus visada prisimenami. Todėl ir Sausio 13-oji kasmet yra pažymėta tais pačiais neatsiejamais akcentais: prisiminimais, susitikimais, laužais, rimtimi žvakių šviesoje ir vertinimu, kad laisvė buvo iškovota ir išlaikyta. 2026 m. minėsime 35-ąsias 1991-ųjų Sausio įvykių metines.
Sovietų režimo paslėptos radiacinės katastrofos
Šįkart papasakosime, kaip „humaniškiausia” pasaulio šalis vertė savuosius piliečius radioaktyviais pelenais. Ir kalba eis ne apie Černobylį. Šešios radiacinės katastrofos, šeši didelio masto radioaktyvūs užteršimai, kuriuos slėpė sovietinis režimas, ir apie kuriuos dauguma „postsovietinių“ visuomenių niekada negirdėjo.
Pirmasis radiacinis incidentas
Pirmas atvejis: sovietų palydovo su branduoline įranga „Kosmos-954” perkėlimas iš kosminių pajėgų į antžemines 1978 metais. Kosminis palydovas su atominiu reaktoriumi staiga nusprendė baigti savo gyvenimą ryškiai ir nukeliavo į buržuazinę Kanadą trumpiausiu maršrutu. Sovietų palydovo nuolaužos, įskaitant aktyviąją reaktoriaus zoną, sušildė šaltą Kanados žemę šimto dvidešimties tūkstančių kvadratinių kilometrų plote.
Mitų apie sovietmetį demaskavimas
Pasakėlių apie sovietmetį skleidėjus sąlygiškai būtų galima padalinti į dvi grupes: sovietofilai (begalinę meilę parastoms privilegijoms ar „chaliavai“ giedantys melagišiai), bei sovietofobai (pastariesiems priskirtini nieko doro sovietmečiu nenuveikę nevykėliai bei margo plauko tauškaliai, skambiai pasivadinę „ekspertais“-„tyrėjais”-„žinovais“). Ir vieni, ir kiti yra tikri vargdieniai, į sudėtingą ir prieštaringą sovietinį laikotarpį žvelgiantys pro istorinio daltonizmo-vištakumo akinius. Suprantamas ir vienų, ir kitų interesas meluoti bei klaidinti: sovietofilai stengiasi pateisinti savąsias privilegijas, atseit, ir „darbo liaudžiai” šis tas nubyrėdavo, o sovietofobai linkę įtikti mikliai kailį išvertusiems sovietmečio veikėjams, prisiplakusiems prie Sąjūdžio, ir kaip mat tapusiems uoliausiais patriotais.
Gandų plitimas sovietmečiu ir šiandien
Ar egzistuoja gandai mūsų laikais, ir kas juos platina? Internete apstu „ekspertų” pasakojimų apie būtas ir nebūtas civilizacijas, ateivius iš kitų planetų, žmogaus kilmės teorijų, povandeninių pasaulių ir visokiausių kitų sąmokslo teorijų. Atsakomybės už pramanų ir sapaliojimų kurpimą nėra jokios, todėl „ekspertai” dauginasi greičiau nei blusos benamio barzdoje. Gandais netrunka apaugti ir paskyrimai į politinius postus, nes tai vienas valdžios atstovas ką nors prasitarė, tai kitas kažin ką pafantazavo, ir, žiūrėk, žiniasklaida jau mirga „žinovų” nuomonėmis bei išvadomis. Neretai - itin diletantiškomis, vaikiškai naiviomis ir juokingomis. Tas pasakytina ir apie sovietmečio „tyrėjus” ir „analitikus”. Gandai, gandai, neretai vadinami tiesiog „pletkais” sovietmečiu buvo bene labiausiai paplitęs neoficialios informacijos šaltinis. „Pletkų” būta pačių įvairiausių ir neįtikimiausių, tačiau kai kurie stebėtinai pasitvirtindavo. Visų nuostabai, tikrove tapdavo gandai apie aukso dirbinių, baldų, buitinės technikos smarkius pabrangimus. Atsklisdavo šie „pletkai”, matyt, iš imperijos sostinės valdininkiškų koridorių, nutekėdami iš biurokratų pokalbių. Paradoksalu, bet anuomečiai gandai gerokai panašūs į dabartinių „ekspertų” ir „žinovų” paistalus, klestinčius socialiniuose tinkluose, vaizdo įrašų portaluose ar net žiniasklaidoje. Kaip gi čia nepatikėsi ta vertingąja „tyrėjo” ar „analitiko” nuomone, grįsta tais pačiais… gandais? Gausiame „nuomonės įtakotojų” būryje tarpsta jokio pozityvaus ar prasmingesnio turinio nesukuriantys tuštukai, tiesa, už savuosius plepelus susižeriantys gausius naivuolių pinigėlius.
Lietuvos kariuomenės technika ir jos įsigijimas
Atkurtos Lietuvos kariuomenės kariai pradžioje važinėjo, plaukiojo ir skraidė sovietine technika. Motociklai, šarvuočiai, visureigiai, lengvieji automobiliai, autobusai, sunkvežimiai, kateriai, sraigtasparniai, lėktuvai - viskas buvo sovietų gamybos. Kažkas buvo įsigyta iš Lietuvą paliekančios Rusijos kariuomenės, kažkas perimta iš subyrėjusių sovietinių organizacijų ir įstaigų, kažkas buvo nupirkta iš civilių, kažką paaukojo žmonės. O kokios buvo galimybės pirmaisiais laisvės metais staiga gauti daug vakarietiškos karinės technikos? Šviežiai atkurtos Lietuvos kariuomenės sunkvežimių parkas atrodė maždaug taip: įvairių modifikacijų ir paskirčių ZIL-130, ZIL-131, ZIL-157, URAL, KrAZ, MAZ, GAZ-66, KamAZ ir panašiai. Prašome papildyti, jei kažką praleidome. Po keleto metų radosi ir daugiau mūsų regione gamintos technikos.
Švediška technika Lietuvos kariuomenėje
Lietuvos planai pirkti modernias švediškas pėstininkų kovos mašinas CV-90 - puiki proga prisiminti, kad švediškos šarvuotos technikos Lietuvos kariuomenė turėjo ir anksčiau. Anksčiau trumpai prisiminėme XX a. 4 deš. Lietuvos karių naudotus šarvuočius „Landsverk L-181-29/34“. O šį kartą prisiminkime atkurtos Lietuvos kariuomenėje naudotą švedišką egzotiką - „Terrängbil m/42 KP“, paprasčiau žinomus kaip „TGBIL“. Tai buvo Antrojo pasaulinio karo metais sukurta mašina. „Terrängbil“ švediškai reiškia bekelės mašiną, o „42“ - sukūrimo metus, 1942-uosius. KP pavadinime reiškia „Karosseri Pansar“ - šarvuotą automobilį. Taigi, „Terrängbil m/42 KP“ - 1942 m. modelio šarvuotas bekelės automobilis. Pirmieji šarvuotieji švedų karius pasiekė 1944-aisiais.
NATO pajėgų technika Lietuvoje
Vasario 12 dieną, ryte, Ukmergės šiauriniame aplinkkelyje nuo kelio nuvažiavo kelios sąjungininkų kariuomenės šarvuotos transporto priemonės. Po šio eismo įvykio „Gimtosios žemės redakcija“ sulaukė susidomėjusių gyventojų skambučių. Ukmergiškiai teiravosi, kokia buvo karinio transporto eismo įvykio priežastis, klausė, kur važiavo šarvuočiai, kokia tai buvo technika, o svarbiausia, ar nebuvo nukentėjusiųjų. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyrius informavo, kad nuo kelio šalia Ukmergės nuvažiavo Lietuvoje dislokuotų NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės (eFP) Belgijos kariuomenės karių šarvuotasis pėstininkų transporteris „Pandur I“. „Vasario 12 d. rytą kariai vyko į Pabradės poligoną ir kelyje pastebėjus transporterio techninį defektą priimtas sprendimas dėl saugumo nuvažiuoti nuo kelio. Antrasis šarvuotasis pėstininkų transporteris sustojo kelkraštyje suteikti techninę pagalbą.
Kariuomenės kūrimo iššūkiai atkūrus nepriklausomybę
Vykstant šioms diskusijoms, kariuomenės (at)kūrimas jau buvo prasidėjęs. Atsikuriančių Lietuvos karinių struktūrų užuomazga reiktų laikyti LPS saugos būrius, kurių nariai dėl ryšimo žalio raiščio buvo vadinami žaliaraiščiais. Ši struktūra susiformavo 1988 m., siekiant apsaugoti Sąjūdžio renginius nuo galimų provokacijų iš sovietinių institucijų pusės. Būtent Kauno Sąjūdžio žaliaraiščių tarpe kilo idėja atkurti Lietuvos šaulių sąjungą (oficiali atkūrimo data - 1989 m. rugsėjo 20 d.). Nemaža dalis žaliaraiščių, sumažėjus Sąjūdžio renginių, po Kovo 11-osios atsiliepė į kvietimą registruotis savanoriais, iš kurių vėliau susiformavo Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (toliau - SKAT), kuri oficialiai buvo įteisinta 1991 m. sausio 17 d. Šiandien, kai abejojančių kariuomenės reikalingumu beveik nėra (tiesa, pastaraisiais metais diskusijos dėl kariuomenės reikalingumo bent viešojoje erdvėje suaktyvėjo), sunku įsivaizduoti, kad tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, užtikrinti nors minimalų jos saugumą ir sukurti Lietuvos krašto apsaugos sistemą nebuvo paprasta. Kariuomenės, kaip vieno iš svarbiausių valstybingumo požymių, kūrimui priešinosi Sovietų Sąjunga, be to, ir kai kurie tuometiniai Lietuvos politikai. Kariuomenės (at)kūrimui neigiamai „pasitarnavo“ ir Lietuvos istorinė patirtis - 1940 m. okupacija, kuomet gerai aprūpinta kariuomenė nepasipriešino krašto okupacijai. Pirmaisiais vėl nepriklausomos Lietuvos metais buvo bijoma ne tik kurti savo kariuomenę, bet apskritai tvyrojo baimė, vos prakalbus apie tarpukarines militaristines organizacijas. Be to, kurti kariuomenę 1989-1990 m.
Inžinieriai - „šimto amatų žinovai“
Taip dėl sumanumo ir didelio darbų spektro vadinami karo inžinieriai, kurie ir į kovą su priešu stoja, ir kelius tiesia, ir tiltus stato, ir bunkerius įrengia ir net potvynius suvaldo. Šių dienų inžinierius - ne tik šimto amatų žinovas, bet dar ir universalus karys, pėstininkas kubu. Jam paklūsta karinė technika ir technologijos (ekskavatoriai, buldozeriai, robotai, dronai), sprogstamosios medžiagos ir apmokyti šunys. Jam nebaisios gamtos ar žmogaus sukurtos kliūtys: jis griauna ir stato, išmano inžinerijos principus, grįstus matematikos, fizikos ir chemijos žiniomis. Nekasdieniška kasdienybė - tai geriausias jų tarnybos apibūdinimas! Dažniausia ir pavojingiausia bei daugiausia drąsos ir tikslumo reikalaujanti užduotis - išminavimo darbai.
Matiaso Ruto skrydis į Maskvą
Sovietinės ufologijos tėvas, astronomas Feliksas Zigelis nuo vaikystės domėjosi mokslu. Būdamas vos šešerių metų, jis surinko pirmąjį teleskopą, o šešiolikos išvyko į ekspediciją Kazachstanan stebėti 1936-ų birželio 19-os saulės užtemimą. Ši kelionė visam laikui pakeitė jaunuolio gyvenimą, nes netoliese buvo įsikūrusi amerikiečių ekspedicija - Feliksas susipažino su astrofiziku Donaldu Menzeliu. Galbūt būtent ši ekspedicija nulėmė jaunuolio likimą. Zigelis nusprendė tapti astronomu ir tolimesnį gyvenimą paskyrė švietėjiškai veiklai. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje bemaž kiekviena sovietijos šeima turėjo kurią nors jo knygą apie astronomiją - nuo „Įdomiosios kosmonautikos“ iki „Žvaigždėto dangaus lobių“. Tačiau mokslininko dėmesio centre visada buvo NSO - neatpažintų skraidančių objektų - tyrimai. 1987 m. gegužės 28 d., vidury baltos dienos, danguje virš Raudonosios aikštės pasirodė juodas taškas. Jis pamažu virto nedideliu sportinio tipo lėktuvu, kuris užtikrintai nusileido ir nusileido ant Moskvoreckio tilto, po to nuskriejo tolyn, galiausiai sustodamas netoli Bazilijaus katedros. Paaiškėjo, kad pažeidėjas yra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, 19-metis sporto pilotas Matijas Rustas. Jo tėvas buvo verslininkas, Vokietijoje pardavinėjęs „Cessna“ lėktuvus. Vėliau M.Rustas savo skrydį pavadino „taikos šaukliu“. Amerikoje pagamintas sportinis lėktuvas „Cesna“ pažeidė sovietų oro erdvę. Nepaliestas sovietų priešlėktuvinės gynybos, jis nusileido Maskvoje, netoli Raudonosios aikštės Vasilijaus Palaimintojo soboro.
Gorbačiovinės „perestroikos“ ir kultūros atgimimas
Gorbačiovinė „perestroika” („pertvarka”, rus.), atnešusi ir viešumo vėjus, ir Atgimimo nuotaikas, pasižymėjo ir kadaise „antisovietiniais” laikytų kūrinių renesansu. Imti publikuoti anksčiau sovietinės cenzūros drausti rankraščiai, dulkėję cenzorių lentynose. Tikra bomba tapo Michailo Bulgakovo kūrinio „Šuns širdis” motyvais sukurtas televizijos filmas, vėlyvą 1988-ųjų rudenį rodytas sovietinės televizijos. Dažnas klausėme save, kaip gi toks - aiškiai antisovietinis - filmas galėjo prasiskinti kelią į imperijos centrinę televiziją? Siužetas persunktas akivaizdžia antipatija sovietiniams marazmams, nes kūrinys parašytas tolimais 1925-aisiais, kai Rusijoje baigusis pilietiniam karui, įsivyravo bolševikinė diktatūra.
Lietuviškas kinas sovietmečiu
Apsižiūrėjau, kad mūsų klajonėse po sovietmečio realijas dar nebuvome užsukę į kinematografininkų valdas platesniam anuomečio kino pažinimui. Neskubėkite visą užbraukti juodu brūkšniu, kaip daro chronišku istoriniu daltonizmu sergantys sovietmečio „tyrėjai”-„žinovai”-„ekspertai”-„analitikai”: būta meniškų ir daugiaplanių kino juostų, ypač Baltijos šalių bei Sakartvelo (tuomet vadinto Gruzija) kinematografininkų kurtų. Visgi pažintį su tuomečiu kinematografu pradėsime nuo 1979-ais pasirodžiusio pirmojo sovietinio „veiksmo” filmo „XX amžiaus piratai”, tapusio pelningiausia SSRS kino juosta: metų viduryje imtas rodyti filmas susilaukė daugiau nei 90-ies milijonų(!) žiūrovų, o iki imperijos žlugimo jį pamatė net 120-mt(!) milijonų sovietijos piliečių.
XX amžiaus piratai \ Пираты XX века. \ Sabotažas \ Диверсия перед захватом корабля
Rusijos politiko Vladimiro Žirinovskio pasisakymai apie Lietuvą
Skandalingu elgesiu pagarsėjęs Rusijos radikalas Dūmos narys Vladimiras Žirinovskis pareiškė Klaipėdos laikraščiui, kad Lietuva pasaulyje tėra "nulis be pagaliuko", tačiau Rolando Pakso išrinkimas jos prezidentu yra "maloni žinia". "Tai, kad prie jūsų valstybės vairo atsistos tokio paties pavadinimo, kaip ir manoji, partijos lyderis - tikrai maloni žinia iš Pabaltijo", - interviu Klaipėdos dienraščiui "Vakarų ekspresas" sakė Rusijos liberaldemokratų partijos lyderis parlamentaras V.Žirinovskis. 46 metų R.Paksas, kuris sekmadienį rinkimuose įveikė dabartinį šalies vadovą 76 metų Valdą Adamkų, vadovauja Lietuvos liberalų demokratų partijai. Šį postą R.Paksas turės palikti iki vasario pabaigos numatytos inauguracijos. Ultradešiniuoju vadinamas V.Žirinovskis interviu "Vakarų ekspresui" teigė, kad jam V.Adamkus " niekada nepatiko", nes " tokią galybę kaip Rusija - ignoruoja ir vis tikisi, kad Europa ar Amerika užtars ne tik jį, bet ir jūsų miniatiūrinę, jokios įtakos pasaulinėje politikoje nedarančią ir neturinčią Lietuvą". Jis pridūrė, kad "pyktis ima ant jo vien prisiminus Kaliningrado problemos sprendimą". "Vis gąsdina Rusiją, kad uždarys tranzitą per Lietuvą, grasina, kad Europos Sąjunga su mumis susitvarkys. Šlykštu! Jeigu ir R.Paksas elgsis taip pat šaltai Rusijos atžvilgiu, kaip ir V.Adamkus, nesiskaitys su mūsų nuomone, tai atsitiks taip, kad po Lietuvą rusai vaikštinės taip pat laisvai, kaip po Gorkio parką", - interviu "Vakarų ekspresui" samprotavo V.Žirinovskis. Pasak V.Žirinovskio, jam teko susidurti su R.Paksu įvairiuose susitikimuose dėl NATO plėtros, o pirmą kartą su juo matėsi, rodos, dar 1991-aisiais... "Šiaip, atrodo, neblogas vyrukas", - pridūrė V.Žirinovskis. Jis sakė, kad būtų neblogai susitikti su R.Paksu "akis į akį". "Visgi, mūsų partijos - to paties pavadinimo...", - pridūrė politikas. Tačiau tuo pačiu paklausė: "Apskritai, kas tas jūsų Paksas?" ir pats atsakė: "Niekas". "Gal manote, kad aš apie jį tik ir galvoju? Galvojote, po prezidento rinkimų Lietuvoje visa Maskva stovi ant ausų ir džiaugiasi už jus? Jokiu būdu. Juk visa Lietuva - nulis be pagaliuko", - kalbėjo V.Žirinovskis. Anot V.Žirinovskio, jam "apskritai nusišvilpt ant jūsų. Tik tiek, kad kaimynystėje gyvenat, tai tenka bent kartą per metus apie jus pagalvoti". Kartu politikas prisipažino, kad "man jūsų Nida patinka". "Ir Palanga: kaip malonu išsidrėbti prie jūros, pasižiūrėti į jūsų baisių moteriškių nudribusiais lašiniais kūnus... Rojus, o ne kurortas!"