Kelių eismo taisyklės ir saugus vairavimas

Vairavimas yra svarbi ir atsakomybės reikalaujanti veikla, kuriai reikalingas stiprus dėmesys. Laikymasis kelių eismo taisyklių yra viena iš pagrindinių ir svarbiausių sąlygų saugiam vairavimui.

I. Kelių eismo taisyklės: bendrosios nuostatos ir sąvokos

Kelių eismo taisyklės (KET) nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Svarbu pabrėžti, kad jokie kiti teisės aktai, nustatantys eismą keliuose, negali prieštarauti KET. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.

Eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi jais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu.

Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Taip pat privaloma imtis visų būtinų priemonių siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos.

Draudžiama:

• Savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones.
• Užtverti kelią, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui.
• Gadinti kelią, eismo reguliavimo priemones, avarinio ryšio linijas ir želdinius.
• Užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos.
• Mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinką.

1. Svarbiausios sąvokos

Kelių eismo taisyklėse vartojamos sąvokos padeda vienareikšmiškai interpretuoti nuostatas. Štai kelios iš jų:

• Aptarnaujantysis transportas - transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atvežančios į tą zoną krovinius ar atvykstančios jų paimti.
• Automagistralė - specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, kuris nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas arba iš jų išvažiuoti, turi atskiras važiuojamąsias dalis ir viename lygyje nekerta jokio kelio ar pėsčiųjų tako.
• Automobilis - bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones.
• Blogas matomumas - meteorologinių ar kitų reiškinių lemiamas kelio matomumas mažesniu kaip 300 m atstumu.
• Didžiausioji leidžiamoji masė - visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią nustatė gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos.
• Duoti kelią (nekliudyti) - eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
• Dviračių takas - dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti kelio ženklu „Dviračių takas“.
• Eismo dalyvis - kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).
• Eismo įvykis - įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė.
• Eismo juosta - išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.
• Lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
• Motorinė transporto priemonė - variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir kitas savaeiges transporto priemones.
• Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“ kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu.
• Pėsčiasis - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą.
• Sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta.
• Skiriamoji kelio juosta - konstrukcinis kelio elementas, skiriantis gretimas važiuojamąsias dalis ir nenumatytas transporto priemonėms važiuoti arba sustoti (stovėti).
• Stovėjimas - iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
• Sustojimas - iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
• Tamsusis paros metas - laiko tarpas nuo saulėlydžio iki saulėtekio.

II. Saugus vairavimas: pasiruošimas ir esminiai aspektai

Saugus vairavimas apima ne tik kelių eismo taisyklių žinojimą, bet ir tinkamą pasiruošimą, budrumą bei atsakingą elgesį kelyje. Saugus ir ekonomiškas vairavimas yra svarbios mūsų saugumo ir aplinkos apsaugos dalys.

1. Pasiruošimas važiavimui

Prieš pradedant važiuoti, būtina kruopščiai patikrinti transporto priemonės techninę būklę. Vairuotojas privalo įsitikinti, ar tvarkinga stabdžių sistema, vairo mechanizmas, šviesos ir signalizacijos sistemos, stiklo valytuvai, spidometras, saugos diržai, padangos, ar yra vairuotojo įrankių komplektas, atsarginis ratas ir kt. Kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje privalo būti vaistinėlė, gesintuvas, avarinio sustojimo ženklas.

Vairuotojo fizinė ir psichinė būsena taip pat turi būti tinkama vairuoti. Sėdint prie vairo, rankos turi būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai turi būti 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį. Sėdint nugara turi remtis į atlošą. Vairuotojas turi gerai matyti kelią prieš save. Nereguliuoti vairo ir sėdynės padėties vairuojant - tai pavojinga.

Sėdynės patogumas ir padėtis turi didelę įtaką vairuotojo nuovargiui, vairavimo judesių greičiui, tikslumui ir kelio apžvelgiamumui. Prieš pradedant važiuoti, tinkamai sureguliuokite sėdynę: nustatykite jos išilginę padėtį, sureguliuokite atlošą, sėdynės aukštį, kad akys būtų tinkamame aukštyje virš vairo, patikrinkite galvos atramos aukštį.

2. Greitis ir jo įtaka saugumui

Didžioji dalis eismo įvykių įvyksta dėl nesaugaus greičio pasirinkimo ar greičio viršijimo. Nors pagal KET nuo balandžio 1 d. (iki spalio 31 d.) magistralėse ir greitkeliuose didėja maksimalus leistinas greitis, visada svarbu pasirinkti saugų greitį, kuris gali būti mažesnis už leistiną maksimalų. Pavyzdžiui, lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, greitkeliuose - ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu. Greitis kituose keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia - išlieka 90 km/val.

Pradedantieji vairuotojai (turintys iki 2 metų vairavimo stažą) magistralėse gali važiuoti 100 km/val., greitkeliuose - 90 km/val., o keliuose su asfalto ar betono danga - 80 km/val.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per 2021 m. sausio-kovo mėn. 44 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis buvo nepasirinktas saugus ar viršytas leistinas greitis. Pernai per tą patį laikotarpį saugaus greičio nepasirinkimas ar leistino viršijimas sudarė vidutiniškai apie 30 proc.

2.1. Stabdymo kelias ir reakcijos laikas

Kuo greičiau važiuojama, tuo ilgesnis stabdymo kelias - atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas paspaudžia stabdžio pedalą iki visiško transporto priemonės sustabdymo. Stabdymo keliui greitis taip pat svarbus: padidinus greitį nuo 50 km/val. iki 60 km/val., stabdymo kelias pailgėja daugiau nei visas automobilio kėbulas.

Labai svarbu žinoti, koks yra automobilio sustojimo kelias - tai atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo kliūties pastebėjimo iki visiško sustojimo. Šis atstumas apima ir vairuotojo reakcijos laiką, pamačius kliūtį. Važiuojant 50 km per valandą greičiu, vidutinis sustojimo kelias turėtų būti apie 30 metrų. Vairuotojo reakcijos laikas įprastai atima maždaug vieną sekundę - per tiek laiko, važiuojant minėtu greičiu, nuvažiuojama maždaug 14 metrų.

• Sustojimo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki visiškai sustojo.
• Stabdymo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą iki visiškai sustojo.
• Reakcijos laikas - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki to momento, kai pradėjo stabdyti.

Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus. Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui. Stabdymo kelias daugiausiai priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos.

Distancija - tai atstumas tarp paskui vienas kito važiuojančių automobilių. Saugus atstumas tarp paskui vienas kito važiuojančių automobilių - apie pusė spidometro parodymo. Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis nuo jo kuo didesniu atstumu, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį.

3. Automobilio stabilumas ir valdymas

Automobilio stabilumas tuo didesnis, kuo žemiau yra jo svorio centras. Nepakrautas kroviniais automobilis ne taip greitai virsta, o visiškai pripildyta autocisterna stabilesnė už pripildytą iki pusės.

Inercijos jėga automobilį veikia staiga pradedant važiuoti, staigiai stabdant, važiuojant posūkyje. Išcentrinė jėga būna didesnė, kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys. Važiuojant posūkyje, sumažinus važiavimo greitį, išcentrinė jėga sumažės.

Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas. Jeigu automobilio ratų traukos jėga didesnė už ratų sukibimo su kelio danga jėgą, buksuos varantys ratai. Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius (nuspausti akseleratoriaus pedalą), nes automobilis gali nuslysti į šoną.

Jei padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga mažėja. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą. Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi.

Važiuojant per pavojingas dangas ar situacijas:

• Šlaitu reikalinga važiuoti lėtai, nedarant staigių judesių vairu ir stabdžiais.
• Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti.
• Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba.
• Jei automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio nukreipti jį į važiuojamąją dalį.
• Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą.
• Pervažiavus vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojui rekomenduojama važiuojant nedideliu greičiu keletą kartų paspausti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės.
• Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo, kelio dangos.
• Jeigu važiuodami tiesiai, netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akseleratoriaus pedalą.
• Važiuojant per gilų sniegą, pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros, stengtis nesustoti.
• Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio kėbulo viršaus (bagažinė ant stogo), staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi.
• Viena slidžiausių dangų yra tašytų akmenų kelio danga.

4. Vairuotojo reakcija ir savijauta

Vairuotojo reakcijos laikas - laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki ėmėsi konkrečių veiksmų. Neblaivaus, pavargusio ir sergančio vairuotojo reakcijos laikas pailgėja, o dėmesys silpnėja. Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja. Emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui. Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti.

Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Vairuotojams draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse.

Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Jam draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.

5. Ypatingos situacijos kelyje

5.1. Vairavimas tamsiuoju paros metu

Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias. Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes sustojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį. Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis. Per daug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, bus blogai valdomas, įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.

5.2. Aklosios zonos ir lenkimas

Akloji zona - tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis. Kai norite pasukti, įsilieti į eismo srautą, sustoti, persirikiuoti, turite žvilgtelėti per petį. Vairuodami visada žinokite, kas darosi aplink jus.

Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai matomas. Per arti privažiavus prie lenkiamo automobilio šio ruožo matomumas bus ribotas. Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį. Baigus lenkti negalima staiga grįžti į savo eismo juostą.

5.3. Važiavimas per sankryžas

Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuotojas privalo vienu metu stebėti daug objektų ir greitai įvertinti situaciją. Kai kuriose sankryžose yra ribotas matomumas, todėl gali netikėtai pasirodyti naujos transporto priemonės. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos. Čia dažnai klysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų.

6. Sustojimo ir stovėjimo taisyklės

Sustoti ir stovėti draudžiama:

• Geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų.
• Skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose.
• Ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais (išskyrus atvejus, kai leidžia kelio ženklai), taip pat tuneliuose.
• Pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų.
• Ant vejos, šaligatvio (išskyrus atvejus, kai leidžia kelio ženklai arba nurodyta leidime prekiauti renginių metu), sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
• Ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako.
• Ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas.
• Sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (išskyrus atvejus, kai leidžia kelio ženklai).
• Maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui.
• Ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
• Ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118.
• Gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118.
• Ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles.
• Kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje.
• Kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (išskyrus atvejus, kai leidžia kelio ženklai).

7. Vairavimo etika ir pagarba kelyje

Saugus ir tvarkingas eismas keliuose priklauso ne tik nuo Kelių eismo taisyklių išmanymo, bet ir nuo vairuotojų pareigų bei vairavimo etikos. Vairuotojo elgesio etika reiškia moralinių normų rinkinį kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų reikalavimams.

Nors tai ir nenumatyta KET, kelyje nebijokite pasielgti taip, kad išvengtumėte eismo įvykio ir apsaugotumėte save ir kitus eismo dalyvius. Pavyzdžiui, jei jus sankryžoje sukate kairę, tačiau tuo metu jus lenkia automobilis, turite jį praleisti (nors jis ir pažeidžia taisykles), kad išvengtumėte eismo įvykio.

Saugos diržai dažnai išsaugo gyvybę vairuotojui ir keleiviams autoavarijų metu. Didelis greitis yra pavojingas: didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės.

Viena iš nepagarbos kelyje formų rodoma pažeidžiamiausioms vairuotojų grupėms: mokiniams ir pradedantiesiems vairuotojams bei pagyvenusiems asmenims. Pamačius mokyklinį automobilį ar pradedantįjį vairuotoją, nereikėtų skubėti nervuotis. Taip pat negalima galvoti, kad vyresnio amžiaus vairuotojai kelia didžiausią rūpestį ir pavojų eismo saugumui. Neskubinkite priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojo pyptelėjimu, jei jis laiku nepradėjo važiuoti užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui. Nedarykite kliūčių, jei kas nors jus lenkia, ar jūs kažką lenkiate. Prisiminkite atsakomybę už šalia sėdinčius keleivius, niekada nerizikuokite.

III. Papildomi saugaus vairavimo patarimai

• Dažnas transporto priemonės įsibėgėjimas ir stabdymas didina kuro sąnaudas. Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas.
• Važiavimo ekonomiškumui turi įtakos automobilio aptakumas, įjungta pavara (važiavimo greitis), kelio sąlygos, uždegimo ir maitinimo sistemų būklė, vairavimo stilius.
• Apsisukdamas vairuotojas turi stengtis kuo mažiau važiuoti atbuline eiga.
• Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį, prieš pastatant į atvirą stovėjimo aikštelę, būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles (važiuojant nedideliu greičiu, dažnai spaudinėjant stabdžių pedalą).
• Priešpriešais važiuojantys automobiliai, nudažyti tamsiomis spalvomis (pilka, tamsiai mėlyna), sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau, nei iš tikrųjų. Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau, nei iš tikrųjų.
• Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama vidurine pėdos dalimi.
• Artėjant prie lygiareikšmės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę.
• Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos, aikštelės.
• Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per užpakalinio vaizdo veidrodėlį pamato aplenktą automobilį.
• Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesoforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu.
• Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikia atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos (atleidžiant sankabą ir spaudžiant akseleratoriaus pedalą).
• Nuokalnėje palikti stovėti automobilį su dyzeliniu varikliu ir su įjungta pavara pavojinga, nes savaime gali užsivesti variklis.
• Jeigu Jus akina saulės spinduliai, sumažinkite greitį, toliau važiuokite tik įsitikinę, kad bus saugu.
• Važiuojant rūke - atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai - atrodo didesnis už tikrąjį.
• Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą.
• Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio.
• Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame.
• Transporto priemonę palikdami stovėti visada įjunkite stovėjimo stabdį.

tags: #girta #nuoga #vairuotoja