Geltonosios Linijos Sankryžose ir Keliuose: Taisyklės ir Reikšmė

Perpildytuose daugiabučių namų kiemuose likusios senos geltonos kelio žymėjimo linijos, draudžiančios sustoti, trikdo vairuotojus. Mieste padaugėjus automobilių vis aktualesnė pasidaro ir jų parkavimo problema.

Nelegalus ženklinimas ir oficialus patvirtinimas

Eismo priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Ramanauskas teigė, kad mieste yra labai daug nelegalių geltonų ženklinimo linijų. „Gyventojai nusiperka geltonų dažų ir savavališkai nupiešia ženklinimo linijas šalia laiptinių, šiukšlių konteinerių.“ Pareigūnas prisimena vieną atvejį, kai Debreceno gatvės gyventojai kreipėsi į Eismo priežiūros skyrių leidimo nupiešti geltonas ištisines linijas prie šiukšlių konteinerių. Vietas, kur reikėtų žymėti geltonomis linijomis, gali nurodyti patys gyventojai. Tada viską reikia suderinti su Eismo priežiūros skyriumi, kuris nuspręs, ar reikalingas šis kelio žymėjimas.

Geltonosios linijos sankryžose: „Korys“ arba „Geltonas langelis“

Kas tai ir kodėl jos reikalingos?

Sankryžose nudažyti ryškiai geltoni ženklai, vadinami „geltonuoju langeliu“ arba „koriu“ (geltonu tinklu), yra svarbios eismo valdymo zonos. Kelių eismo taisyklėse numatytas sankryžos ženklinimas pieštu geltonu tinklu arba geltonu keturkampiu su X viduryje (3 priedas 1.32p.). Lietuvoje sankryžoje geltonas langelis arba „korys“ reiškia, kad sankryžoje draudžiama sustoti.

Geltonųjų linijų sankryžos skirtos pagerinti eismo srautą ir išvengti spūsčių, tačiau tik tuo atveju, jei vairuotojai laikosi taisyklių. „Buvo nuspręsta išbandyti šį saugaus eismo metodą ir sumažinti spūstis piko metu. Tokie geltonų linijų tinklai naudojami Vilniuje, Kaune.“ Panašus ženklinimas yra ir Šiauliuose, o dabar išbandomas ir Panevėžyje.

Geltono tinklo išpaišymas tinka toje sankryžoje, kurioje susidaro spūstis. Nors geltonas tinklas gatvėje nėra naujovė, šis žymėjimas retai naudojamas. Draudžiama įvažiuoti į pažymėtą zoną, nebent išvažiavimas laisvas. Į šią vietą draudžiama įvažiuoti, jei joje ar už jos stovi kiti automobiliai, dėl kurių vairuotojas liktų stovėti pažymėtame plote.

„Prašokti“ sankryžą bandantys vairuotojai įvažiuoja į ją dar degant žaliam šviesoforo signalui, bet jei priekyje automobilių grūstis juda itin lėtai, jie lieka stovėti sankryžoje ir užsidegus raudonai. Tuo metu pasikeitus šviesoforo signalams kertamajame kelyje įsijungia žalias šviesoforo signalas - eismas tampa blokuojamas ir kitiems vairuotojams. Šis reikalavimas netaikomas vairuotojams, kurie sankryžoje suka į kairę.

Taisyklių nepaisymo pasekmės

Už įvažiavimą į šias „geltonų langelių“ sankryžas ir sustojimą jose galite gauti iki 90 eurų baudą. Vairuotojai dažnai nepaiso geltonų linijų. Tuomet eismo priežiūros pareigūnai blokuoja ratus ir skiria baudą. Tokių atvejų pasitaiko. Jei automobilis stovi sankryžoje kirtęs „Stop“ liniją, tai jau yra pažeidimas. Apie tokį pažeidimą gali pranešti ir kiti vairuotojai per epolicija.lt sistemą.

Vairuotojų nuomonės

Kalbinti vairuotojai skirtingai vertina geltono tinklo ženklinimą. Vairuotojas Mindaugas L. naujienų portalui JP sakė: „Geltonų linijų tinklas blaško dėmesį ir su juo reikia apsiprasti. Vargu ar toks ženklinimas bus naudingas Panevėžyje.“

Bendrosios kelių žymėjimo linijos ir jų reikšmė

Horizontalusis ženklinimas (baltos arba kitų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ir kiti simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką. Geltonas ženklinimas palei kelkraščius ir pakraščius - įprastas vaizdas Lietuvos miestuose. Jie atrodo paprasti, tačiau jų reikšmė tiksli: kai kurios geltonos linijos draudžia ir sustoti, ir parkuoti, o kitos leidžia trumpam sustoti, bet draudžia parkuoti.

Lietuvoje geltoni horizontalūs ženklai papildo vertikalius ženklus. Jie tiesiogiai ant važiuojamosios kelio dalies ar kelkraščio nurodo sustojimo ir parkavimo apribojimus. Paprastai tariant: kuo geltona linija ištisinė, tuo griežtesnis apribojimas.

Horizontalaus ženklinimo geltonomis linijomis tipai

• Geltona ištisinė linija (1.4): žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti), gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją kirsti draudžiama. Jeigu geltona ištisinė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona ištisine linija. Ištisinė geltona linija palei kelkraštį rodo griežtą apribojimą: pažymėtoje atkarpoje negalima nei sustoti, nei parkuoti. Tai reiškia, kad negalima laukti, išlipti ar net leisti „dviejų minučių su avariniu šviesoforu“.
• Geltona brūkšninė linija (1.9): žymi vietas, kur draudžiama stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Jeigu geltona brūkšninė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona brūkšnine linija. Punktyrinė geltona linija paprastai draudžia statyti automobilius (palikti automobilį), tačiau leidžia trumpam sustoti, jei tai netrukdo eismui - pavyzdžiui, išlaipinti ar paimti keleivį arba pakrauti / iškrauti automobilį ten, kur tai saugu ir pagrįsta.

Geltonos linijos ir vertikalūs ženklai veikia kartu. Jei „P“ ženklas (parkavimo ženklas) sukuria paskirtą vietą, tos vietos taisyklės gali panaikinti nuolatinį apribojimą už jos ribų. Ir atvirkščiai, jei sustoti draudžiamas ženklas galioja tam tikromis valandomis, jo tvarkaraštis gali padaryti punktyrinę liniją faktiškai veikiančią kaip sustoti draudžiama zona tuo laikotarpiu.

Sankryžų tipai ir važiavimo taisyklės

Didžiausia rizika įvykti eismo įvykiui kyla sankryžose, todėl labai svarbu išmokti nustatyti eismo dalyvių pirmumą ir kitas važiavimo per sankryžas taisykles.

Sankryžos apibrėžimas

Sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžos taip pat gali būti skirtingo lygio.

Lygiareikštė sankryža ir „dešinės pusės taisyklė“

Lygiareikštė sankryža - tai nereguliuojama sankryža, kurioje susikertantys keliai nėra paženklinti pirmumo ženklais ir šių kelių danga yra vienoda. Tokioje sankryžoje reikia vadovautis vadinamąja dešinės pusės taisykle. Tai yra, jei privažiavus prie sankryžos, iš dešinės esančiame kelyje stovi automobilis, važiuoti negalima.

Nelygiareikštė sankryža

Nelygiareikštė sankryža - tai nereguliuojama sankryža, kurioje susikertantys keliai paženklinti pirmumo ženklais ir (arba) šių kelių danga yra skirtinga. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, tos pačios reikšmės keliu (pagrindiniu/šalutiniu) važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Tai reiškia, jog vairuotojai privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms iš dešinės pusės.

Pavyzdžiui, jei sankryžoje pirmas važiuoja mėlynas automobilis, nes jis yra pagrindiniame kelyje. Žalias automobilis, taip pat esantis pagrindiniame kelyje, sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią mėlynam automobiliui, važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi, nes šis yra jam iš dešinės pusės.

Svarbu! Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu!

Kaip apsisukti šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje?

Kelių eismo taisyklių 115 punkte nustatyta, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Esant tokiai nuostatai, apsisukantis automobilis turėtų duoti kelią automobiliui, darančiam dešinį posūkį, kadangi apsisukančiam automobiliui būtų kliūtis iš dešinės pusės.

KET 163 punkte rašoma, kad: važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams, išskyrus Taisyklių 163.1 punkte nurodytą atvejį.

Pagal KET 163.1 punktą apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams.

Išimtis: Apsisukantis vairuotojas turės pirmumą vieninteliu retai pasitaikančiu atveju - kai į dešinę sukama degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, ties kuriuo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle. Tokiu atveju į dešinę sukantis vairuotojas privalo praleisti visus eismo dalyvius, kurių judėjimo kryptį kerta.

Važiavimas žiedine sankryža

Nereti būsimieji vairuotojai jaučia baimę važiuoti per žiedines sankryžas, tačiau ši baimė yra visiškai nepagrįsta. Lyginant su keturšalėmis sankryžomis, žiedinės sankryžos yra saugesnės. Žiedinėse sankryžose nėra kairiojo posūkio manevro ir tikimybės susidurti su priešinga kryptimi važiuojančia transporto priemone. Taip pat važiavimo greitis žiedinėse sankryžose yra nedidelis, todėl net ir įvykus eismo įvykiui, dažniausiai jis būna tik techninis, be skaudžių pasekmių.

Dažniausiai įvažiavimai į žiedines sankryžas yra pažymėti kelio ženklais Nr. 203 „Duoti kelią“ arba Nr. 204 „Stop“. Tačiau gali būti situacijų, kai įvažiavimas į žiedinę sankryžą yra pažymėtas kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ arba nėra pažymėtas jokiu pirmenybę nurodančiu kelio ženklu. Šiais atvejais pirmumą turi transporto priemonės, įvažiuojančios į žiedinę sankryžą.

Įvažiuojant į žiedinę sankryžą svarbu pasirinkti teisingą eismo juostą. Iš pirmos juostos važiuojame į pirmą, iš antros - į antrą arba trečią eismo juostą. Posūkio signalai nerodomi įvažiuojant į žiedinę sankryžą, o prieš išvažiuojant iš jos - būtini.

Kada draudžiama įvažiuoti į sankryžą?

Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui. Tačiau sukant į kairę, įvažiuoti į sankryžą ir joje sustoti, praleidžiant priešinga kryptimi atvažiuojančias transporto priemones, nėra draudžiama.

Geltonųjų linijų pažeidimai ir jų padariniai

Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai ir baudos

Miesto eismo kontrolė sutelkta į vietas, kuriose sustojimas ar parkavimas kelia pavojų saugumui arba spūstis. Prie poliklinikų, ligoninių, kitų visuomeninės paskirties pastatų ar net sausakimšuose daugiabučių kiemuose automobilių stovėjimą ribojančios geltonos linijos vairuotojams mažai rūpi. Specialistų teigimu, toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas pernelyg dažnai nuvertinamas, nors gali tapti ir rimtų nelaimių priežastimi.

„Nors Kelių eismo taisyklėse aiškiai nurodyta, jog sustojimas ar stovėjimas prie geltonos linijos yra draudžiamas, už jo nepaisymą gresia baudos nuo 30 iki 90 eurų ar net automobilio nutempimas, vairuotojai į tai didelio dėmesio nekreipia.“ Jei sustosite ištisinės linijos zonoje arba užblokuosite sankryžą, galite gauti baudą; esant didelėms kliūtims, gali būti nurodyta nutempti automobilį.

Kodėl geltonosios linijos svarbios?

„Atkreipkite dėmesį, kur tos linijos braižomos. Dažniausiai tai vietos, kur palikus automobilį bus apribojamas matomumas kitiems eismo dalyviams, kils padidintas pavojus nepastebėti pėsčiųjų, bus apsunkintas eismas.“ Specialistų teigimu, toks ženklinimas pasitelkiamas norint aiškiai identifikuoti vietas, kuriose esant reikalui turėtų sustoti specialusis transportas - pradedant šiukšliavežėmis ir baigiant gaisrinės ekipažais.

„Labai gaila, bet geltonų linijų ypač nepaiso daugiabučių gyventojai. Čia situacija, ypač didmiesčiuose, ir taip sudėtinga, o ir vairuotojai tradiciškai stengiasi automobilius bet kokia kaina pasistatyti vos ne po langais, parkuojasi kur papuola, kad tik nereikėtų kelių metrų paeiti. Kai nepaisoma geltonųjų linijų, tai ir įvažiavimai į kiemą taip gali būti užblokuojami, apsunkinamas manevravimas.“

Miestai kartais derina geltonų linijų ruožus su gatvių valymu ar sniego valymu. Papildomi ženklai gali apriboti sustojimą tam tikromis valandomis, kad galėtų pravažiuoti šlavimo mašinos ar valytuvai.

Vairuotojų argumentai ir pareigūnų atsakymai

Dažnai vairuotojai net ir užfiksavus pažeidimą mėgina ginčytis, kad paliktas automobilis tikrai niekam netrukdo. Itin sudėtinga situacija - daugiabučių kiemuose bei gatvėse aplink juos, taip pat prie mažų, tankiai apgyvendintose teritorijose įsikūrusių prekybos centrų.

Specialisto teigimu, kartais ginčytinos situacijos tarp vairuotojų ir pareigūnų kyla dėl to, kad geltona linija būna neva nepastebima, nusitrynusi. „Šiais laikais ženklinimui naudojamos kokybiškos medžiagos, taip pat žymėjimas atnaujinamas pakankamai dažnai, tad jei ir yra nusitrynusių vietų, jų nėra labai daug.“

„Daugelis vairuotojų, palikdami automobilį neleistinoje vietoje, save ramina tuo, kad labai skuba ir kad stabtelėjo „tik trumpam“. Dažnu atveju dar ir avarinį signalą įjungia. O tai rodo, kad iš tiesų žmogus supranta, kad daro pažeidimą, bet jo tiesiog nesureikšmina. Tačiau būtina suprasti, kad kelyje ir „trumpam“ stabtelėjus galima sukelti pavojų eismo saugumui.“

tags: #geltonos #linijos #sankryzoje