Žiemos išbandymai Rusijoje: avarijos, rekordai ir eismo paralyžius

Atšiauri žiema Rusijoje, pasižyminti rekordiniu snygiu, paralyžiavo sostinės Maskvos gyvenimą. Ši situacija lėmė ne tik eismo sutrikimus ir avarijas, bet ir atskleidė šalies infrastruktūros nepasirengimą ekstremalioms žiemos sąlygoms.

Eismo paralyžius Maskvoje dėl rekordinio snygio

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį keliose Maskvos miesto dalyse eismas buvo visiškai įstrigęs. Dėl to gyventojai buvo priversti palikti savo transporto priemones ir namo žygiuoti pėsčiomis. „Baza“ pranešė, kad , kur sunkvežimiai negalėjo įvažiuoti į kalną, slydo ir užblokavo eismo juostas link sostinės ir regiono.

Eilės jau driekėsi kilometrais, o vairuotojai pranešė, kad stovėjo po 5-6 valandas beveik nejudėdami. Eismo spūstys buvo pastebimos ir kitose svarbiose kelių arterijose, tokiose kaip M-4, Kaširskoje, Domodedovskoje, Zabolotijevskoje, Objezdnoje šose. Ypač sudėtinga situacija buvo Ljamcino ir Vostriakovo rajonuose, kur kai kuriose vietose eismas visiškai sustojo. Navigacijos prietaisai rodė tamsiai bordo spalvos privažiavimus prie Domodedovo kaimo, kur liudininkai pasakojo, kad sunkvežimiai stovėjo dviem eilėmis, apsunkindami pravažiuojamumą. Pasak vairuotojų, situacija ten buvo dar sudėtingesnė nei ankstesnę dieną.

Maskvos keliuose prasidėjo avarijos, įstrigo sunkvežimiai. Kai kuriose vietose įprasti automobiliai tiesiog nebevažiuoja, todėl pasigirdo komentarų, kad greičiau būtų judėti sniegomobiliu.

Meteorologiniai rekordai ir infrastruktūros iššūkiai

Sniegas Rusijos sostinėje krinta be pertraukos jau kelias paras. Anksčiau meteorologai perspėjo, kad per kelias dienas Maskvoje iškris pusės mėnesio kritulių norma. Maskvoje buvo užfiksuotas : per parą iškrito 14 mm kritulių. Ankstesnis rekordas, užfiksuotas 1977 m., siekė 8,4 mm, pranešė meteorologė Tatjana Pozdniakova. Per dvi dienas Rusijos sostinėje iškrito 27 mm kritulių, o tai sudaro daugiau nei pusę mėnesio normos.

Šią savaitę žiema atėjo į daugelį Rusijos regionų, tačiau šalies infrastruktūra dažnai neatlaiko žiemos išbandymų. Pavyzdžiui, Kazanėje sniego valymo darbai stringa dėl darbo jėgos trūkumo. Jakutske miesto tarnybos buvo užkluptos netikėtai, kai pirmasis sniegas iškrito dar rugsėjį. Gruodžio pradžioje stipri pūga ir šalčiai sukėlė didžiules problemas Baikalo greitkelyje tarp Irkutsko ir Buriatijos. Pranešama, kad tarp įstrigusiųjų buvo ir šeimų su vaikais.

Pietų Sibiro mieste Angarske vietos valdžia buvo priversta paskelbti nepaprastąją padėtį, kai dėl gedimo elektrinėje miesto gyventojai net tris dienas liko be šildymo. Gyventojai pasakojo, kad praėjusiais metais situacija buvo panaši, kai trys dienos be šildymo lauke buvo -50 laipsnių. Tokios sąlygos kelia didelį pavojų, ypač mažamečiams vaikams.

Geležinkelių avarijos ir transporto iššūkiai

Be kelių transporto problemų, žiemos sąlygos Rusijoje kelia grėsmę ir geležinkelių eismui. Uljanovsko srityje, maždaug už 900 kilometrų į rytus nuo Maskvos, septyni traukinio vagonai nuvažiavo nuo bėgių. Traukinys važiavo iš Uralo miesto Čeliabinsko į sostinę Maskvą. Televizijos vaizduose matyti ant šono gulintys traukinio vagonai. Laimei, žuvusiųjų nebuvo, tačiau buvo sužeisti mažiausiai 22 žmonės. Pirminiais duomenimis, du keleiviai patyrė kaulų lūžius, o dvidešimt žmonių - sumušimus, tarp jų vienas vaikas. Incidento priežastis kol kas nežinoma, pradėtas tyrimas dėl geležinkelių saugos ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Traukiniu važiavo 412 keleivių.

Ekstremalios sąlygos ir lietuvių vežėjų patirtis

Lietuvių vairuotojams išgyventi Kazachstano stepėse ar Rusijos platybėse padeda specialiai paruošti vilkikai ir per ilgus metus įgyta patirtis. Jonas Varasimavičius iš transporto bendrovės „Šturvalas“ teigia, kad .

Svarbiausia neišjungti variklio

Keliasdešimties laipsnių šaltis šiose platybėse - joks stebuklas, su tokiomis sąlygomis susiduriama praktiškai kiekvieną žiemą. „Žaliam“ vairuotojui, pakliuvusiam į tokias sąlygas, būtų tikrai nesaldu. Nesvarbu, ar miegi per naktį, ar lauki eilėje, kol bus nuvalytas užpustytas kelias ir leista važiuoti, variklio išjungti nevalia. Bent porą valandų pastovėjus išjungtu varikliu, po to jį paleisti be pašalinės pagalbos nėra jokių galimybių. Vienas lietuvis vairuotojas, kurio sunkvežimyje užšalo degalai, jo variklio negalėjo paleisti dvi su puse paros. Kol laukė pagalbos, jis stabdė lengvąsias mašinas ir sunkvežimius bei prašė juose pašildyti. Pats iš pakelėje rastų sudėvėtų padangų buvo susikūręs laužą.

Visi stoja pagelbėti

„Tokiose sąlygose visi be išimties važiuojantys pro šalį stoja padėti patekusiam į bėdą, nes puikiai suvokia, jog toks pats likimas bet kada gali ištikti ir juos“, - kalba J. Varasimavičius. Iš bado vairuotojas tikrai nenumirs, nes vilkiko kabinoje turi dujinę viryklę, pakankamas maisto ir gėrimų atsargas. Jeigu degalų sistemoje užšąla dyzelinas, vilkiko vairuotojas ir jam į pagalbą atskubėję keli kolegos svilinimo lempomis (liaudiškai vadinamomis „lietlempėmis“) šildo kelias vilkiko vietas: degalų baką, vamzdelius, metalines jų jungtis. Kad jų pastangos nenueitų veltui ir nebūtų šildomas tik stepių oras, vilkiko variklio skyrius ir degalų bakai uždengiami specialiu audeklu - padaroma savotiška palapinė. Kuro filtrai, kuriuos užkimšo sušalęs dyzelinas, paprastai net nešildomi, o iš karto keičiami naujais.

„Labai svarbu nustatyti, kurioje vietoje degalai užšalo ir būtent tas vietas šildyti. Kai kuriuose vilkikų modeliuose plastikiniai kuro tiekimo sistemos vamzdeliai sujungti metalinėmis jungtimis - ten dažniausiai kyla problemos“, - pasakoja pašnekovas. Spaudžiant 40 laipsnių šalčiui prie sunkvežimio įmanoma dirbti 5 - 10 minučių, paskui vėl reikia šokti į kabiną pasišildyti. Laimė, jeigu šalia stovi veikiantis ir šiltas kolegos vilkikas. Ne kartą yra buvę atvejų, kai du iš trijų vilkikų variklių užgesdavo ir visi trys vairuotojai šildydavosi vienoje kabinoje.

Dyzelinas - lyg košė

Kita vertus, leidžiantis į tokią kelionę, svarbu įsipilti kokybiško dyzelino. Anot pašnekovo, nors beveik visi vairuotojai tikina, kad dyzeliną pilasi „Rosneft“ degalinėse, tačiau tai nebūtinai tiesa. „Kai kuriose degalinėse dyzelinas yra tokios kokybės, kad net neišteka iš pistoleto arba lėtai drimba tiršta mase. Kita vertus, jeigu dyzelinas teka sklandžiai, dar neaišku, kokia proporcija jis gali būti skiestas su benzinu, kad neužšaltų. Rusijoje kuro kokybė - loterija“, - kalba „Šturvalo“ atstovas. Blogas kuras tokioje kelionėje yra bene didžiausia rizika. Todėl nenuspėjama degalų kokybė verčia vairuotojus šalti su dvejomis pirštinėmis lauke tūpčiojant aplink mašiną.

Rizikuoji? Paties reikalas

Tačiau rizika, kuri labiau būdinga ne lietuviams, bet karštesnio būdo vairuotojams - bandymas nepaisyti įspėjimų ir bet kuria kaina brautis toliau. „Iš Rusijos į Kazachstaną yra vienas pagrindinis kelias, kuriuo prekes gabena vilkikai. Jeigu šis kelias užpustomas ir tampa sunkiai pravažiuojamas, pareigūnai miestų prieigose stabdo vilkikus, rikiuoja juos į koloną, liepia laukti ir leidžia važiuoti tik nuvalius kelią“, - pasakoja pašnekovas. Tačiau atsiranda tokių, kurie siūlo policininkams kyšį, kad nestotų į koloną ir greičiau važiuotų. Išvengę stovėjimo tokie narsuoliai vėliau gali kliautis tik savo jėgomis ir sėkme: gali būti, jog parą ar dvi nei iš priekio, nei iš galo nevažiuos joks automobilis.

Sugalvoja įvairių gudrybių

Paprastai vilkikai yra specialiai rengiami tokiems išbandymams šalčiu. Be pirmo ir būtiniausio žingsnio - - juose įrengta papildoma „Webasto“ kabinos šildymo sistema. Be to, kai kuriose vilkiko vietose sumontuoti specialūs apšiltinimai, kuro filtrai taip pat apšiltinami papildomai. Išmanesni vairuotojai savo vilkikuose įsigudrina net išorinių veidrodžių šildymą pajungti filtrams šildyti. J. Varasimavičiaus įsitikinimu, geriausiai „apginkluotas“ ir didžiausius speigus įveikti parengtas vilkikas turėtų turėti benzininį generatorių. Vilkikui stovint, šis generatorius šildytų variklio tepalą, kurą ir krautų akumuliatorių. Tačiau taip parengtus vilkikus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.

tags: #avarijos #rusijoje #ziema