Geltonos linijos taisyklės stovėjimo aikštelėse

Norint išvengti baudų, būtina žinoti ir laikytis automobilio sustojimo ir stovėjimo taisyklių. Visų pirma, prisiminkime, ką reiškia sustojimas ir stovėjimas.

Sustojimo ir stovėjimo apibrėžimai

• Sustojimas - transporto priemonės sustabdymas ne ilgiau, nei reikia keleiviams nulipti ar kroviniui pakrauti/iškrauti.
• Stovėjimas - transporto priemonės sustabdymas ilgam laikui (parkavimas).

Svarbu žinoti, kad avarinė šviesos signalizacija ar pastatytas avarinio sustojimo ženklas neatleidžia nuo atsakomybės, jei sustojote nepriverstinai ten, kur sustoti/stovėti draudžiama.

Specialios stovėjimo vietos

• Elektromobilių simboliais pažymėtose stovėjimo vietose leidžiama stovėti tik elektromobiliams. Kai įkrovimas baigtas, elektromobilio vairuotojas turi nedelsdamas patraukti transporto priemonę iš įkrovimo vietos, jeigu kelio ženklas „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ nenurodo kitaip.
• K+R raidėmis pažymėtose stovėjimo vietose galima trumpam sustoti ir išleisti vaikus į mokymo įstaigą. Kol kas tokie ženklai ir žymėjimai neapibrėžti Kelių eismo taisyklėse (KET) ar kituose įstatymuose, todėl už jų pažeidimą jūsų nubausti negali. Tačiau šie ženklai dažnai naudojami kartu su įprastais stovėjimą draudžiančiais ženklais, už kurių pažeidimą jau yra baudžiama.

Horizontalusis ženklinimas ir jo reikšmė

Horizontalusis ženklinimas yra itin svarbi transporto infrastruktūros dalis, kuri užtikrina eismo saugumą ir tvarką. Jis apima įvairias linijas, žymėjimus ir simbolius, padedančius vairuotojams, pėstiesiems ir dviratininkams orientuotis keliuose. Dažniausiai naudojamos baltos ir geltonos linijos, kurios žymi eismo juostas, sustojimo zonas, pėsčiųjų perėjas ir kitas svarbias vietas. Tinkamai atliktas horizontalusis ženklinimas ne tik pagerina eismo sklandumą, bet ir žymiai sumažina avarijų riziką. Be to, ženklinimas turi būti gerai matomas ir reguliariai atnaujinamas, kad išlaikytų savo funkcionalumą bet kokiomis oro sąlygomis.

Geltonos linijos ir jų paskirtis

Geltonas ženklinimas palei kelkraščius ir pakraščius yra įprastas vaizdas Lietuvos miestuose. Nors šios linijos atrodo paprastos, jų reikšmė yra labai tiksli: kai kurios geltonos linijos draudžia ir sustoti, ir parkuoti, o kitos leidžia trumpam sustoti, bet draudžia parkuoti. Lietuvoje geltoni horizontalūs ženklai dažnai papildo vertikalius kelio ženklus. Jie tiesiogiai ant važiuojamosios kelio dalies ar kelkraščio nurodo sustojimo ir parkavimo apribojimus. Paprastai tariant, kuo geltona linija ištisinė, tuo griežtesnis apribojimas taikomas.

Ištisinė geltona linija (KET 1.4 punktas)

Geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti arba stovėti. Ši linija gali būti naudojama ir eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Ji naudojama atskirai arba kartu su kelio ženklu „Sustoti draudžiama“ ir nudažoma palei važiuojamosios dalies kraštą (tiek darbų vietoje, tiek bendrojoje važiuojamojoje dalyje) arba gatvės bortelio viršuje. Pagal KET, šią liniją kirsti draudžiama. Jeigu geltona ištisinė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona ištisine linija. Ištisinė geltona linija palei kelkraštį rodo griežtą apribojimą: pažymėtoje atkarpoje negalima nei sustoti, nei parkuoti. Tai reiškia, kad prie tokios linijos negalima laukti, išlipti, taip pat negalima palikti transporto priemonės „dviem minutėms su avariniu šviesoforu“, net jei atrodo, kad tai nekliudys eismui. Ant ištisinių linijų trumpas, prižiūrimas sustojimas yra draudžiamas.

Brūkšninė geltona linija (KET 1.9 punktas)

Geltona brūkšninė linija žymi vietas, kur draudžiama stovėti. Kaip ir ištisinė, ji gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Ji naudojama viena arba kartu su kelio ženklu „Stovėti draudžiama“ ir brėžiama palei važiuojamosios dalies kraštą arba gatvės bortelio viršuje. Pagal KET, šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Jeigu geltona brūkšninė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona brūkšnine linija. Punktyrinė geltona linija paprastai draudžia statyti automobilius (palikti automobilį), tačiau leidžia trumpam sustoti, jei tai netrukdo eismui - pavyzdžiui, išlaipinti ar paimti keleivį arba pakrauti/iškrauti automobilį ten, kur tai saugu ir pagrįsta. Ant punktyrinių linijų greitas, prižiūrimas sustojimas gali būti toleruojamas, jei jis yra saugus ir aiškiai trumpas.

Geltonas zigzagas (KET 1.27 punktas)

Geltona linija pažymėtas zigzagas žymi kelio vietą (pusę), kur per visą zigzago ilgį uždrausta sustoti (stovėti). Šis ženklinimas brėžiamas važiuojamojoje dalyje palei jos kraštą.

Geltonas tinklas ("korys") sankryžose (KET 3 priedas 1.32p.)

Kai kuriose miesto sankryžose galima pastebėti geltonomis linijomis pažymėtą plotą, vadinamąjį „korį“. Į šią pažymėtą zoną įvažiuoti draudžiama, nebent išvažiavimas iš sankryžos yra laisvas. Sustojus sankryžoje, gali tekti palaukti net užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Tuo metu pasikeitus šviesoforo signalams kertamajame kelyje įsijungia žalias šviesoforo signalas - eismas tampa blokuojamas ir kitiems vairuotojams. Jei automobilis stovi sankryžoje kirtęs „Stop“ liniją, tai jau yra pažeidimas. Šis reikalavimas netaikomas vairuotojams, kurie sankryžoje suka į kairę.

Stovėjimo aikštelės ženklinimas ir KET aiškinimas

Automobilių statymas aikštelėse prie geltonos linijos, rodančios, kad čia palikti automobilio nevalia, yra dažnas reiškinys. Šios linijos dažniausiai nupiešiamos siauresnėse vietose - tam, kad kiti vairuotojai galėtų laisvai išvažiuoti iš savo stovėjimo vietų, tačiau nemažai vairuotojų vis dar nepaiso KET ir prioritetą teikia asmeniniam patogumui.

Ginčytinos situacijos ir išimtys

Marius Pareščius, verslininkas ir kibernetinio saugumo ekspertas, susidūręs su geltona linija, nubrėžta viduryje stovėjimo aikštelės, suabejojo, ar toks ženklinimas apskritai galimas. Jis minėtą žymėjimą - geltonos spalvos zigzagą per stovėjimo aikštelės, esančios Tauro kalno Vilniuje papėdėje, vidurį - pavadino netinkamu. Pasak M. Pareščiaus, kelio ženklai tokio naudojimą numato kelio važiuojamosios dalies pakraštyje: „Toks žymėjimas skirtas gatvėms, ne aikštelėms“.

Vienas komentuojančių socialiniuose tinkluose svarstė: „Ginčytina situacija, nes visi žymėjimai turi savo taisykles ir toks žymėjimas niekur neapibrėžtas. Pagal Kelių eismo taisykles (KET) jis turi būti braižomas prie kelkraščio, o ne stovėjimo aikštelės viduryje.“

Vilniaus miesto savivaldybės pozicija

Tomas Kamaitis, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vadovas, akcentavo, kad minėtas ženklinimas nėra jokia naujiena Vilniaus gatvėse: „Toks ženklinimas KET numatytas jau prieš dešimtmetį. Be to, nuotraukoje matomas ženklinimas atliktas pagal KET reikalavimus.“ T. Kamaitis pabrėžė, kad taip ženklinamos vietos tose automobilių stovėjimo aikštelėse, kuriose pastebėta, jog automobiliai pastatomi taip, kad dažnai kliudo išvažiuoti kitiems aikštelėje stovintiems automobiliams.

Kalbėdamas apie KET reikalavimus, T. Kamaitis pabrėžė, kad nebūtinai važiuojamosios dalies buvimą apsprendžia subraižytos eismo juostos. Anot jo, įprastai natūraliai suprantama, kur yra stovėjimo vietos, o kur - važiuojamoji aikštelės dalis. „Šituo atvešiu ženklinimas yra važiuojamojoje aikštelės dalyje“, - pabrėžė T. Kamaitis, atkreipdamas dėmesį, kad kai kuriose aikštelėse taip pat nėra linijų, skiriančių eismo juostas, tačiau važiuojamoji dalis suženklinama nurodant, kuria kryptimi reikia važiuoti.

T. Kamaitis taip pat pabrėžė, kad savivaldybė tokį patį ženklinimą naudoja daugiabučių kiemuose, užtikrindama, kad esant reikalui iki jo galėtų privažiuoti ugniagesiai. Taip pat ir viešojo transporto stotelėse, kurios dažnai užstatomos lengvaisiais automobiliais.

Draudžiamieji kelio ženklai ir jų galiojimo zonos

Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos (įskaitant sankryžos plotą) ar važiuojamųjų dalių sankirtos (įskaitant sankirtos plotą) už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, kelio ženklais „Lygiareikšmių kelių sankryža“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Eismas ratu“, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, - iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“.

Draudžiamieji ženklai, susiję su sustojimu ir stovėjimu

• 332. Sustoti draudžiama: Draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.
• 333. Stovėti draudžiama: Draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru. Jeigu naudojamas kartu su 1.9 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.
• 334. Stovėti draudžiama nelyginėmis dienomis: Draudžiama transporto priemonėms stovėti nelyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas. Kai kelio ženklai Nr. 334 ir 335 naudojami skirtingose kelio pusėse, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turi būti perstatomos tarp 19 ir 24 valandos ir tuo laiku gali stovėti bet kurioje kelio pusėje.
• 335. Stovėti draudžiama lyginėmis dienomis: Draudžiama transporto priemonėms stovėti lyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra toks kelio ženklas. Kai kelio ženklai Nr. 334 ir 335 naudojami skirtingose kelio pusėse, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turi būti perstatomos tarp 19 ir 24 valandos ir tuo laiku gali stovėti bet kurioje kelio pusėje.
• 336. Apribojimų pabaiga: Pažymi vietą, nuo kurios baigiasi kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335 galiojimo zona.
• 540. Zona, kurioje draudžiama stovėti: Nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas, - visą parą transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu.
• 543. Zonos, kurioje draudžiama stovėti, pabaiga: Pažymi vietą, nuo kurios negalioja kelio ženklo „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ reikalavimai.

Informaciniai ir papildomi ženklai

• 528. Stovėjimo vieta: Transporto priemonių stovėjimo vieta.
• 529. Stovėjimo ribotą laiką vieta: Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta.
• 530. Stovėjimo nurodytu laiku vieta: Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik nurodytu laiku, išskyrus skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtas transporto priemones.
• 531. Rezervuota stovėjimo vieta: Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais. Ne elektroniniai leidimai tvirtinami už priekinio stiklo.
• 532. Stovėjimo vieta ir maršrutinis transportas: Stovėjimo vieta, prie kurios yra maršrutinio transporto stotelė. Palikus stovėti transporto priemonę, toliau galima važiuoti maršrutiniu transportu.
• 541. Stovėjimo zona: Transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo. Kai nurodytas laikas, kelio ženklas galioja tik tuo laiku.
• 544. Stovėjimo zonos pabaiga: Pažymi vietą, nuo kurios negalioja kelio ženklo „Stovėjimo zona“ reikalavimai.
• 805-811. Galiojimo zona: Nurodo pavojingo kelio ruožo arba kitų kelio ženklų galiojimo zonos ilgį (į priekį, atgal, į dešinę, į kairę, į abi puses).
• 812-814. Galiojimo kryptis: Nurodo kelio ženklų, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis.
• 822. Ne darbo dienos: Nurodo, kad kelio ženklas galioja tik šeštadieniais, sekmadieniais, švenčių ir ne darbo dienomis.
• 823. Darbo dienos: Nurodo, kad kelio ženklas galioja nuo pirmadienio iki penktadienio įskaitytinai, išskyrus švenčių ir ne darbo dienas.
• 824. Savaitės dienos: Nurodo savaitės dienas, kurias galioja kelio ženklas.
• 825. Savaitės diena: Nurodo savaitės dieną, kurią galioja kelio ženklas.
• 826. Galiojimo laikas: Nurodo, kad kelio ženklas galioja kasdien, nurodytomis valandomis.
• 827. Galiojimo laikas ne darbo dienomis: Nurodo laiką ne darbo dienomis, kada galioja kelio ženklas.
• 828. Galiojimo laikas darbo dienomis: Nurodo laiką darbo dienomis, kada galioja kelio ženklas.
• 829. Galiojimo laikas savaitės dienomis: Nurodo dienas ir laiką, kada galioja kelio ženklas.
• 830-838. Stovėjimo būdas: Nurodo leidžiamą stovėjimo būdą ir transporto priemonių tipus.
• 839. Stovėti išjungus variklį: Stovėjimo vietoje stovėti leidžiama tik išjungus variklį.
• 840. Mokamos paslaugos: Nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti.
• 846. Asmenys su negalia: Nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik Taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.
• 847. Išskyrus asmenis su negalia: Nurodo, kad kelio ženklai negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms.
• 854. Elektromobiliai: Nurodo, kad stovėjimo vieta skirta elektromobiliams stovėti tik jų įkrovimo metu.
• 855. Išskyrus elektromobilius: Nurodo, kad kelio ženklai negalioja elektromobiliams.

Ženklinimo derinimas su vertikaliais ženklais

Geltonos linijos ir vertikalūs ženklai veikia kartu, sudarydami vientisą eismo reguliavimo sistemą. Jei „P“ ženklas (parkavimo ženklas) sukuria paskirtą vietą, tos vietos taisyklės gali panaikinti nuolatinį apribojimą už jos ribų. Ir atvirkščiai, jei sustoti draudžiamas ženklas galioja tam tikromis valandomis, jo tvarkaraštis gali padaryti punktyrinę liniją faktiškai veikiančią kaip sustoti draudžiama zoną tuo laikotarpiu.

Miestai kartais derina geltonų linijų ruožus su gatvių valymu ar sniego valymu. Tokiais atvejais papildomi ženklai gali apriboti sustojimą tam tikromis valandomis, kad galėtų pravažiuoti šlavimo mašinos ar valytuvai.

Eismo kultūra ir atsakingumas stovėjimo aikštelėse

Lietuvių parkavimo ypatumus galima daryti išvadą, kad nors situacija kasmet ir gerėja, nemažai vairuotojų nepaiso KET ir prioritetą teikia asmeniniam patogumui, taip apsunkindami gyvenimą kitiems. Klasika galima vadinti norą privažiuoti prie prekybos centro durų ir ten išleisti keleivius - įjungiamas avarinis signalas, tarsi jis būtų leidimas tokiam veiksmui. Šį vairuotojų įprotį puikiai iliustruoja ir padėtis sostinės Gedimino prospekte, kur gali susidaryti įspūdis, kad įjungtas avarinis signalas leidžia nepaisyti stovėti draudžiančių kelio ženklų. Į klasikos kategoriją pakliūva ir automobilių statymas aikštelėse prie geltonos linijos, rodančios, kad čia palikti automobilio nevalia, ir kuri dažniausiai nupiešiama siauresnėse vietose - tam, kad kiti vairuotojai galėtų laisvai išvažiuoti iš savo stovėjimo vietų.

Vairuotojams derėtų nepamiršti, kad visose stovėjimo aikštelėse leidžiamas greitis yra 20 km/val., tačiau konkurencija dėl vietos aikštelėse visada lemia sumaištį, skubą, ir tai neturi nieko bendro su kultūringu vairavimu.

Probleminės vietos ir baudos už atsainumą

Daugiausiai problemų kyla šalia prekybos centrų esančiose automobilių stovėjimo, požeminėse aikštelėse ir daugiabučių kiemuose. Čia įprastai būna didelė mašinų koncentracija, todėl ir įvairūs incidentai įvyksta išties dažnai. Vairuotojai savo automobilius kartais palieka ir nepaisydami kelio ženklinimo. Nors aikštelėse parkavimo vietos būna pažymėtos, atsiranda tokių asmenų, kurie savo automobilius pastato per kelias vietas, „apsižergdami“ nupaišytas linijas ar išvis skersai. O jeigu vienas vairuotojas automobilį pastato ne į savo vietą, tai ir kitas vairuotojas priverstas taip daryti. Dėl to vienoje vietoje automobiliai stovi didesniais tarpais, kitur tenka labiau susispausti. Galiausiai kažkas įspraudžia savo transporto priemonę taip, kad kitas vairuotojas ir keleiviai negali laisvai patekti į savo automobilį.

Prekybos centrų ar požeminėse stovėjimo aikštelėse paprastai įvyksta techniniai eismo įvykiai: dažniausiai nukenčia automobilių buferiai ir veidrodėliai, transporto priemonės apibraižomos, kartais - vos matomai. Todėl pasitaiko, kad vairuotojai į tai iš viso numoja ranka ir nuvažiuoja savo keliais. „Visuomenėje vis dar vyrauja įsitikinimas, kad eismo įvykiu laikomas tik dviejų transporto priemonių susidūrimas ar tuomet, kai nukenčia žmonės. Tačiau eismo įvykio deklaracijos taip pat negalima pamiršti apgadinus sieną ar atitvarus, nes tai trečiajai šaliai priklausantis turtas, kuriai padarytą žalą reikia atlyginti“, - perspėja Rimvydas Pocius, ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas.

Todėl nusprendus negaišti laiko dėl menkų žalų ir nepildyti eismo įvykio deklaracijos, vėliau gali tekti susidurti su gerokai kišenes patuštinsiančiomis baudomis. Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jei padaryta mažesnė nei 750 eurų žala, numatyta nuo 600 eurų siekianti bauda. Tačiau jeigu žala didesnė, bauda gali siekti ir 1 500 eurų. O jeigu eismo įvykį sukelia teisės vairuoti neturintis asmuo, bauda gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.

Dešiniosios rankos taisyklė ir jos taikymas

Prekybos centrų stovėjimo aikštelėse, daugiabučių kiemuose ir panašiose vietose turėtų besąlygiškai veikti kiekvienam vairuotojui žinomas kertinis kelių eismo taisyklių principas - dešiniosios rankos taisyklė. Deja, ji dažnai neveikia, nes daugelis ją tiesiog pamiršta. Tą patį galima pasakyti ir apie eismą siaurose individualių namų kvartalų gatvelėse, nedidelėse gyvenvietėse, kur sankryžose dažnai nestatomi jokie ženklai, o tai reiškia, kad jos lygiareikšmės. Ar tikrai vairuotojai jas taip traktuoja? Toli gražu ne - jei sankryžoje susikerta platesnė ir siauresnės gatvės, kažkodėl platesnė automatiškai laikoma pagrindiniu keliu, nors nėra jokių tai nurodančių ženklų.

Dešiniosios rankos taisyklė visada galioja ten, kur nėra kelio ženklų ir šviesoforų, o mes kertame lygiareikšmę vienodos dangos sankryžą. Tik tais atvejais, kai nėra kelio ženklų, bet susikertantys keliai yra nevienodos dangos (pavyzdžiui, vienas kelias asfaltuotas, o jį kertantis - žvyrkelis), mes jau turime sankryžą, kurioje pirmumą turės važiuojantys asfaltuota danga. Dešiniosios rankos taisyklė labai svarbi, kai eismas sankryžoje nereguliuojamas kelio ženklais ir šviesoforais. Tokiose situacijose pirmumo teisę turi transporto priemonė, kuri mums yra iš dešinės. Taisyklė paprasta, tereikia ją tvirtai įsikalti į galvą. Ji - neatsiejama vairavimo kultūros dalis, todėl turime atidžiai stebėti kelią ir leisti dešinėje esantiems automobiliams saugiai užbaigti manevrą, nepaisant to, ar jie važiuoja tiesiai, ar atlieka posūkį. Jei visi laikytųsi dešinės rankos taisyklės, jokių dviprasmiškumų nekiltų.

„Reikia nepamiršti, kad dešinės rankos taisyklė negalioja pajudant iš stovėjimo vietos. Todėl prieš pradedant judėti privalu įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, visada praleisti kitus eismo dalyvius ir parodyti įspėjamąjį posūkio signalą“, - primena R. Pocius. Be to, dešiniosios rankos taisyklė taip pat negalioja esant kelio ženklams ir kelio dangos ženklinimui. Jei požeminėse stovėjimo aikštelėse ant kelio dangos iš baltų trikampių sudaryta linija, būtina prie jos sustoti. Būtent ji nurodo šalutinio kelio susikirtimą su pagrindiniu.

Atsargumas išvažiuojant atbuline eiga ir statant automobilį

Nors KET aiškiai nurodo, jog važiuodamas atbulas vairuotojas visuomet privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tačiau kai kurie vairuotojai šią taisyklę ignoruoja. Išvažiuodami iš savo vietos jie neretai skuba, pamiršta apsidairyti ir pažiūrėti į veidrodėlius, nepagalvoja apie galimas skubėjimo pasekmes. Gerai, jei automobilio galiniame buferyje yra atstumo davikliai, fiksuojantys iš šono atvažiuojančius automobilius, o jei tokių nėra ir jei mažesnis automobilis stovi tarp dviejų didesnių - padėtis tikrai ne iš lengvųjų.

Padėtį apsunkina ir tai, kad dažnas vairuotojas automobilių statymo aikštelėse juda ne leistinu 20 km/val. o bent dvigubai greičiau, tarsi ten būtų gatvė. Tokios situacijose reikėtų vadovautis ne tik KET taisyklėmis, bet ir elgtis pagal nerašytas kultūringo vairavimo taisykles - tiesiog leisti kitam vairuotojui pabaigti atlikti manevrą: sustoti, jeigu užsidegė kito automobilio balti, atbulinės eigos, žibintai ir išleisti jį iš stovėjimo vietos. Juk tikriausiai patys ne kartą esate buvę tokioje padėtyje ir žinote, kad tai nelengva. Tad sustokite, nepaisant to, kad turite pirmumą.

Automobilio statymas taip pat reikalauja ne tik gerų vairavimo įgūdžių, bet ir vairuotojų kultūros. Prekybos centrų aikštelėse rekomenduojama automobilį statyti galu tam, kad išvažiuojant jūsų regėjimo laukas būtų geresnis, o manevras - saugesnis. Tačiau labai dažnai statantys mašiną galu galvoja tik apie savo manevrą ir nieko daugiau: staiga automobilis, nerodydamas jokių ženklų (pagal KET, ir stovėjimo aikštelėse reikia rodyti posūkius, juos reikia rodyti ir važiuojant atbuline eiga) pasukamas skersai, o po akimirksnio jau pradeda judėti atbulomis. Bet juk galima lukterėti, pažvelgti į veidrodėlius, praleisti kitus automobilius ir tik tada manevruoti. Nors standartinių ir vienodų situacijų nebūna, tačiau tokiu atveju statantis automobilį ir laukiantis, kol kelias judėti pirmyn vėl bus laisvas, turėtų vadovautis abipuse pagarba. Neretai tenka ilgokai palaukti, kol galu statančiajam iš kokio penkto karto pavyksta įgrūsti savo automobilį. Žinoma, prieš atlikdamas manevrą jis galėjo jus praleisti, tačiau reikėtų suprasti ir jį - nepataikęs iš pirmo karto, jis ima jaudintis ir nervintis. Todėl pagarba ir supratingumas čia būtini.

tags: #geltona #linija #stovejimo #aikstelej