Specialiosios paskirties transporto priemonės, tokios kaip greitosios medicinos pagalbos, policijos ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos automobiliai, yra sudėtingi ir brangūs įrenginiai, skirti gelbėti gyvybes ir užtikrinti viešąją tvarką. Jų įsigijimas, įranga ir eksploatacija turi atitikti griežtus reikalavimus, o eismo dalyviai privalo žinoti, kaip tinkamai elgtis jiems kelyje.
Specialiojo transporto įsigijimas ir komplektavimas
„Autobrava Motors“ pardavimo vadovas Arnoldas Ardzevičius teigia, kad patys automobilių gamintojai, pavyzdžiui, „Fiat“, negamina greitosios pagalbos ar policijos automobilių. Jie tiekia nustatytus reikalavimus atitinkančius krovininius mikroautobusus, kurie vėliau kelis mėnesius praleidžia pas įrangos montuotojus.
Papildoma įranga ir montavimas
Policijos transportui reikalingi švyturėliai, racijos, kompiuterio ir daugybės kitų dalykų integravimas. Greitosios pagalbos automobiliuose papildomos įrangos kiekis yra dar didesnis, nes tai iš esmės yra nedidelė mobili ligoninė, kurioje montuojama gaivinimo įranga, įvairūs medikamentai, imobilizavimo priemonės, neštuvai, papildomos kėdės ir daugybė kitų atributų. Komercinės transporto priemonės krovinių skyrius perdaromas nuo A iki Z, kad visa įranga būtų stabiliai pritvirtinta.
Viešųjų pirkimų procesai
Valstybinės įstaigos, tokios kaip Sveikatos apsaugos ministerija ar Policijos departamentas, didelės vertės turtą įsigyja viešųjų pirkimų būdu. Jų specialistai nustato tikslius kriterijus, kuriuos turi atitikti norimos įsigyti prekės ir įranga. Tuomet komercinio transporto pardavėjai, tokie kaip „Autobrava Motors“, vertina, ar gali pasiūlyti reikalavimus atitinkantį automobilį, ir tariasi su papildomos įrangos montuotojais dėl sąmatos. Konkursuose dažniausiai nugalėtojais skelbiami tie tiekėjai, kurie gali pateikti ministerijos reikalaujamą transportą su įranga už geriausią kainą.
Transporto priemonei taikomi kriterijai
Pačiai transporto priemonei taikomų kriterijų sąrašas yra labai ilgas. Aprašomas norimas kėbulo ilgis, plotis, ratų bazė, sėdimų vietų skaičius, variklio galia, pavarų dėžė ir kt. Tačiau kai kurie kriterijai taikomi praktiškai visada:
- Dyzeliniai varikliai: Greitosios medicinos pagalbai skirti automobiliai paprastai turi dyzelinius variklius, nes keliasdešimt tūkstančių kilometrų kasmet įveikiantys modeliai turi būti ekonomiški.
- Priekiniai varantieji ratai: Dėl tos pačios priežasties jie dažniausiai komplektuojami su priekiniais varančiais ratais, kurie yra ekonomiškesni ir pigesni nei visų keturių ratų pavara, be to, jų eksploatacija kainuoja mažiau. Priekinių varančiųjų ratų pravažumas taip pat geresnis nei tų, kurie varomi tik galiniais.
„Dauguma greitosios pagalbos automobilių kelionių vyksta ant asfalto, todėl ir pasirenkama priekinių ratų pavara - ji praktiškiausia“, - paaiškino A. Ardzevičius. Tačiau jis pabrėžė, kad didžiausią įtaką automobilio pravažumui ant sniego ar ledo turi padangos.
„Volvo“ indėlis į specialiojo transporto gamybą
Nuo 1929 metų „Volvo“ bendradarbiauja su policijos pajėgomis visame pasaulyje, o vėliau išplėtė savo sprendimų gamą, kad patenkintų kitų skubiosios pagalbos ir aptarnavimo tarnybų poreikius. „Volvo Cars“ specialiosios paskirties automobilių produktų vadovas Ulfas Rydne teigia: „Kaip patikimas prekių ženklas, kurio pagrindas yra saugumas, didžiuojamės, kad mūsų automobiliai pasitarnauja pagalbos ir specialiosioms tarnyboms.“
Specialiosios paskirties automobilių ypatybės
Visas specialiąsias tarnybas vienija poreikis patikimam ir saugiam automobiliui, galinčiam vežti papildomą specialiąją įrangą. „Volvo“ siūlo sustiprintas važiuokles, iš pradžių sukurtas policijos automobiliams. Ši tvirta konstrukcija, derinama su efektyviu varikliu ir visų varančiųjų ratų pavara, užtikrina, kad net ir esant didelei apkrovai automobilis išliktų stabilus ir lengvai valdomas. Policijos automobiliams skirta važiuoklė siūloma kelių „Volvo“ modelių, įskaitant XC90, XC60, V60 ir EX40, versijose, varomose visais ratais.
Elektrifikacijos tendencijos
Nors įkraunami hibridai arba benzinu varomi automobiliai skubiosios pagalbos tarnybų reikmėms dažnai yra tinkamesnis pasirinkimas nei elektromobiliai dėl veikimo nuotolio ir įkrovimo infrastruktūros, daugybė pagalbos ir specialiųjų tarnybų vis aktyviau svarsto galimybes elektrifikuoti savo automobilių parkus. Kompaktiškus visiškai elektrinius automobilius, tokius kaip „Volvo EX30“, jau dabar numatoma naudoti kaip palydos tarnybų transporto priemones oro uostuose.
Greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilių parko atnaujinimas
Sveikatos apsaugos ministerija aktyviai atnaujina GMP automobilių parką. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas teigė, kad „Greitosios medicinos pagalba yra pirmoji linija žmonių gyvybių gelbėjime, todėl būtina užtikrinti, kad ši paslauga būtų teikiama naudojant modernią, patikimą techniką.“
Nauji automobiliai ir jų savybės
Nuo šiol nauji GMP automobiliai turės efektyvesnę geltonai mėlyną spalvinę gamą, kuri ryškiai matoma dienos metu ir turi daugiau šviesą atspindinčių elementų, taip pat yra geriau matoma naktį. Šis dizainas atitinka pasaulyje ir Europoje keliamus reikalavimus. Komplektacija iš esmės nesikeičia, tačiau vietoje krepšių įrangai sudėti naudojamos kuprinės, nes tai yra ergonomiškiau, saugiau ir sveikiau nešioti ant dviejų pečių. Taip pat planuojama įsigyti mėlynas, tamsiai mėlynas, galbūt juodas su geltonos spalvos atšvaitais aprangas, derančias prie naujo automobilių dizaino.
Finansavimas ir ateities planai
15 naujų transporto priemonių kainavo apie milijoną eurų ir buvo paskirstytos per visus penkis regionus, pakeičiant seniausius, vidutiniškai 323 tūkst. 194 kilometrų ridą turinčius automobilius. Pakeisti automobiliai bus laikomi GMP tarnybos rezerve. Tikimasi, kad dar apie 200 tokių automobilių pasieks GMP tarnybą per artimiausius dvejus metus, o jų įsigijimą finansuos Europos Sąjungos lėšos. Iš viso reformos kontekste daugiau nei 50 mln. eurų skiriama infrastruktūrai, automobilių parko atnaujinimui ir informacinėms technologijoms. I. Kajokaitės duomenimis, šiuo metu GMP tarnyba turi 218 greitosios pagalbos automobilių, o naujieji 15 sudarys apie 6-7 proc. transporto priemonių parko. Planuojama iki 2029-2030 metų palaipsniui pakeisti absoliučiai visus automobilius.
Reakcijos laiko gerinimas
Greitosios pagalbos reakcijos laikai gerėja. Su naujais automobiliais ir pasikeitusia darbo organizavimo tvarka, pernai liepą įsteigus 12 naujų GMP pastočių, siekiama juos dar labiau gerinti. Mieste greitoji pagalba turėtų atvykti per 15 minučių, regione - per 25 minutes. Šiuo metu toks atvykimo laikas pasiekiamas devyniais iš dešimties atvejų, tačiau „tolimoje perspektyvoje tie laikai gali būti dar ambicingesni“. Šiuo metu naudojamų GMP automobilių amžiaus vidurkis yra septyneri metai, o pradėjus eksploatuoti naujus 15 automobilių, amžiaus vidurkis taps 6,25 metų.
Specialiojo transporto eismo taisyklės ir iššūkiai kelyje
Specialusis transportas - tai specialios paskirties automobiliai, turintys mėlynus ir raudonus (arba tik mėlynus) švyturėlius ir specialiuosius garso signalus. Tai ne tik policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos automobiliai, bet ir karo policijos, muitinės, laisvės atėmimo vietos, dujų įmonių avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Vidaus reikalų statutinių įstaigų, prokuratūrų, Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos automobiliai.
Kada būtina duoti kelią
Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Jei specialusis transportas važiuoja su įjungtais švyturėliais, bet be specialiųjų garso signalų, jis pirmenybės neturi. Specialiojo transporto vairuotojai, naudodamiesi Kelių eismo taisyklių 186 punktu, visada turi įvertinti, ar šalia esantis vairuotojas spės laiku sureaguoti ir pasitrauks iš kelio. Jie gali pažeisti taisykles, tačiau tik tuo atveju, jei tai nepakenks eismo saugumui.
Kaip teisingai praleisti specialųjį transportą
Vairavimo instruktorius K. Povilaitis akcentuoja svarbias taisykles:
- Dvipusio eismo keliuose (iki 4 eismo juostų): Privaloma sustoti ir ta pačia kryptimi važiuojantiems automobiliams, ir priešpriešais važiuojantiems vairuotojams. Sustoti reikėtų kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o, jei įmanoma - ir kelkraštyje.
- Kelyje su skiriamąja juosta: Sustoti privalu tik ta pačia kryptimi važiuojantiems vairuotojams, tačiau važiuojantiems priešinga kryptimi išlieka sąlyga duoti kelią.
- Dvipusio eismo kelyje (daugiau nei 4 eismo juostos): Sustoti neprivalo nei ta pačia, nei priešinga krypti važiuojantys automobiliai. Vienintelė sąlyga - duoti kelią traukiantis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
Pasitaiko atvejų, kai siaurame dviejų tos pačios krypties eismo juostų kelyje automobiliai, traukdamiesi į dešinę, tik apsunkintų pravažiavimą. Todėl kartais antra eismo juosta važiuojančiam automobiliui yra logiškiau trauktis į kairę pusę. Tai vadinama „eglutės principu“, kai tarp dviejų eismo juostų yra sukuriamas tarpas, kuriuo specialusis transportas gali pravažiuoti. Tačiau vairuotojai visais atvejais turėtų vadovautis numatytomis kelių eismo taisyklėmis, stebėti kitų transporto priemonių judėjimo trajektoriją ir būtinai klausyti įspėjamųjų signalų, siunčiamų iš specialiosios transporto priemonės. Esant reikalui, važiuojantieji šioje priemonėje per garsiakalbį vairuotojams primins, į kurią pusę jiems reikėtų pasitraukti.
Iššūkiai ir baudos
Nuo šiol nepraleidusiems specialaus transporto priemonių su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garsiniu signalu ar jų lydimų automobilių vairuotojams gresia nuo 90 iki 140 eurų bauda. Taip pat nuo dviejų iki keturių mėnesių laikotarpiui gali būti atimta teisė vairuoti. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai didžiausiu iššūkiu ir problema išskiria per vėlai sureaguojančius vairuotojus. Dažniausios to priežastys - garsiai klausoma muzika, užgožianti garsinius signalus, ir nepakankamas aplinkos per veidrodėlius stebėjimas. Per vėlai pastebėję skubančias transporto priemones, vairuotojai ne tik apsunkina jų pravažiavimą, bet ir gali sukelti rimtą pavojų kitiems eismo dalyviams. K. Povilaitis retoriškai klausia: „Vairuotojai turėtų suprasti, kad kiekviena minutė ar net sekundė minėtam automobiliui yra aukso vertės, nes nuo jo priklauso žmonių gyvybės. Tad vairuotojams, kurie nepraleidžia šių transporto priemonių, patarčiau gerai pagalvoti, o kas būtų, jei būtent jūs, jūsų šeimos nariai ar draugai būtų tame greitosios automobilyje ar lauktų atskubančios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos?“
Bendrieji pagalbos telefono numeriai
Lietuvoje, kaip ir visose ES šalyse, veikia bendrasis pagalbos telefono numeris 112, kuriuo galima susisiekti su visomis skubios pagalbos tarnybomis: policija, greitąja medicinos pagalba ir ugniagesiais. Taip pat egzistuoja karštoji pranešimų apie dingusius vaikus linija 116 000, veikianti visose ES šalyse ir teikianti paramą dingusių vaikų šeimoms.
tags: #gaisrine #policijos #ir #greitosiod #automobiliai