Nors eismo įvykių numatyti neįmanoma, išskyrus tuos atvejus, kai incidentas sukeliamas tyčia, svarbu žinoti, kaip elgtis jiems nutikus, siekiant išvengti didesnių nemalonumų ar neprognozuojamų pasekmių. LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas paaiškino, ką privalo žinoti kiekvienas vairuotojas, patekęs ar sukėlęs eismo įvykį.
Bendrieji veiksmai įvykus eismo įvykiui
Kiekvienam vairuotojui, patekus į eismo įvykį, svarbu prisiminti pagrindinius veiksmus:
- Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą Kelių eismo taisyklių (KET) nustatyta tvarka.
- Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina.
- Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu.
- Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją.
- Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
- Imtis visų įmanomų priemonių pasekmėms sumažinti: jei reikia, suteikti pirmąją medicininę pagalbą, užtikrinti, kad neišplistų gaisras ir kt.
- Per 3 darbo dienas informuoti aptarnavusį brokerį ir užregistruoti įvykį. Pranešti apie įvykį galima ir tiesiogiai draudimo kompanijai.
- Jei turite KASKO draudimą ar pagalbos kelyje draudimą prie privalomojo draudimo, galite pasinaudoti techninės pagalbos paslauga.
Kada būtina kviesti policiją?
Policiją privaloma kviesti, jei:
- eismo įvykio metu žuvo arba buvo sužaloti žmonės;
- eismo įvykyje dalyvavo daugiau nei dvi transporto priemonės ir nėra aiškus įvykio kaltininkas;
- įvykio vietoje nėra asmens, kurio turtui padaryta žala (pvz., stulpas, šviesoforas, tvora ar kita);
- bent vienas iš įvykio dalyvių yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų;
- nesutariate dėl eismo įvykio aplinkybių, kaltės;
- kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos;
- kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos ar teisės valdyti transporto priemonę;
- atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją.
Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama.
Ką daryti susidūrus su gyvūnu kelyje?
Informuokite policiją apie įvykį numeriu 112. Pareigūnai ir Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai pasirūpins gyvūnu. Vairuotojams draudžiama pasiimti žuvusį gyvūną, tačiau baudos už tokius eismo įvykius skiriamos retai, jei įrodoma, kad susidūrimo išvengti nebuvo galima.
Pasirūpinkite eismo įvykio vietos sutvarkymu, apsaugodami kitus vairuotojus nuo galimos žalos - pašalinkite kliūtis nuo kelio, apžiūrėkite automobilio sugadinimus. Įvertinkite, ar saugu tęsti kelionę (ar nėra skysčių nuotėkio, nepažeisti žibintai ir pan.), jei reikia - pasirūpinkite automobilio transportavimu.
Jeigu turite galiojantį KASKO draudimą, per 3 darbo dienas informuokite jus aptarnavusį brokerį ir užregistruosite įvykį. Pranešti apie įvykį galite ir tiesiogiai draudimo kompanijai.
Ką daryti, jei įvažiavote į duobę, nuvažiavote nuo kelio ar atsitrenkėte į turtą?
Kvieskite policiją, jei įvažiavote į duobę, nuvažiavote nuo kelio ar atsitrenkėte į turtą, arba yra sužeistų ar nesutariama dėl kaltės. Jei automobilis apdraustas KASKO draudimu ir nukentėjo dėl duobių, patartina kviesti policijos pareigūnus ir užregistruoti įvykį. Turėdamas policijos pažymą, draudikas gali kreiptis į kelio savininką ar kelininkus dėl žalos atlyginimo. Taip ne tik atlyginami nuostoliai, bet ir išsaugoma jūsų drausmingumo kategorija.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas
Eismo įvykio deklaracija yra esminė dalis sprendžiant eismo įvykio padarinius. Ji pildoma siekiant oficialiai užfiksuoti įvykio aplinkybes ir dalyvių informaciją.
Kur gauti deklaraciją ir kaip ją pildyti?
Eismo įvykio deklaraciją galite rasti savo transporto priemonėje, draudimo bendrovėje arba atsisiųsti internetu. Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės deklaracijos formos, galima pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją per programėlę draudimoivykiniai.lt. Tuo atveju, kai neturima popierinės formos ir nėra galimybės užpildyti elektroniniu būdu, aplinkybes galima aprašyti ir schemą nubraižyti ant švaraus popieriaus lapo. Jame nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai).
Eismo įvykio vietoje popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją. Popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (dažna klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas).
Jeigu užpildote deklaraciją pats, vieną deklaracijos kopiją pasilikite sau, o kitą atiduokite kitam eismo įvykio dalyviui. Jei esate eismo įvykio kaltininkas, per 3 dienas turite pateikti ją draudikui. Jei esate nukentėjusysis, turite kreiptis į savo arba į draudimo įmonę, kurioje apdraustas įvykio kaltininkas.
Jei eismo įvykyje dalyvavo 2 ir daugiau transporto priemonių, reikia pildyti atskiras deklaracijų formas kiekvienam nukentėjusiajam. Kiekvienoje deklaracijos formoje turėtų būti nurodytas eismo įvykio kaltininkas ir nukentėjusi transporto priemonė.
Jei eismo įvykis įvyko užsienyje, pildykite „European Accident Statement“ deklaraciją (jei įvykis įvyko Europoje). Deklaracijos blankuose vartojama vietinė šalies kalba, todėl gausite vokišką eismo įvykio deklaracijos formą, jei įvykis įvyko Vokietijoje. Būtina pasitikslinti, kur kokią informaciją įrašyti.
Dažnos klaidos pildant deklaraciją:
- nukentėjęs pasirašo dviejose vietose (14 ir 15 laukeliuose), nors turi pasirašyti tik 15 laukelyje;
- eismo įvykio dalyviai visai nepasirašo deklaracijos;
- neužpildoma įvykio aplinkybių skiltis (12 laukelis);
- užpildžius 12 skilties 1 arba 2 langelius, būtinai reikia išbraukti nereikalingą aplinkybę (pvz.,
stovint / sustabdžius ); - abu dalyviai nenurodo savo elektroninio pašto, kartais net ir telefono - tai ypač svarbi informacija, norint operatyviai susisiekti dėl išmokos mokėjimo;
- vienas eismo įvykio dalyvis pasiima abi deklaracijos kopijas.
Ką daryti su užpildyta deklaracija?
Apie eismo įvykį, už kurį esate atsakingas (arba kai neaišku, kas dėl jo kaltas), savo draudikui turite pranešti per 3 darbo dienas, o nukentėjusysis per tą patį laikotarpį eismo įvykio deklaraciją turi pateikti kaltininką apdraudusiam draudikui. Draudimo bendrovei apie eismo įvykį privaloma pranešti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po įvykio, raštu, telefonu ar el. paštu (priklausomai nuo draudimo kompanijos reikalavimų).
Jei esate tikras dėl savo kaltės, 14 punkte įrašykite: „Aš dėl įvykio kaltas“. Užfiksuokite kito dalyvio duomenis: transporto priemonės modelį, markę, valstybinį numerį, draudimo poliso numerį.
Atsakomybė ir žalos atlyginimas
Netikėtai nutikus eismo nelaimei, vairuotojai kartais prisimena, kad baigėsi jų draudimas. Svarbu žinoti, kas tokiu atveju gresia ir kokios yra draudikų pareigos.
Atsakomybė nedraustam automobiliui
„Regitros“ duomenimis, pernai net 18 proc. Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu. Jei nukentėjęs asmuo eismo įvykio metu buvo nedraustas, jis vis tiek turi teisę kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę, ir nukentėjusio asmens patirta žala atlyginama.
Tuo atveju, jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama LR Transporto priemonių draudikų biuro vardu. Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį, atsakingą už žalos padarymą, ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirta žala atlyginama visais atvejais, tik atsižvelgiama į paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį dėl sukelto eismo įvykio ir pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos.
Lietuvoje, jei kaltininko transporto priemonė nedrausta, žalą atlygins Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.
Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Šveicarijoje, jei nedrausta EEE valstybėje registruota transporto priemonė, žalą atlygins Biuras. Jei nedrausta transporto priemonė, registruota šalyse, pripažįstančiose draudimą pagal numerį (pvz., Andora, JK), klausimus spręs eismo įvykio šalies Biuras.
Draudikų pareigos ir žalos atlyginimas
Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Kai eismo įvykio metu apgadinamas automobilis ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę, nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginta žala ar kitos patirtos išlaidos:
- Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas (jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei sugadintas automobilis remontuojamas ne draudimo bendrovės rekomenduotoje remonto įmonėje, nukentėjusysis apie tai turi pranešti draudimo bendrovei.
- Jei nustatoma, kad sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą. Žala yra automobilio rinkos kaina draudiminio įvykio dieną, sumažinta jos įrangos liekanų po draudiminio įvykio verte. Liekanų vertė apskaičiuojama pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją. Po draudiminio įvykio transporto priemonės liekanos lieka automobilio savininkui.
- Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
- Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
- Nukentėjusio asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
- Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas. Toks netekimas apskaičiuojamas automobiliams, ne senesniems kaip 60 mėnesių, skaičiuojant automobilio senumą nuo pirmos registracijos dienos iki eismo įvykio dienos.
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Jeigu išmoka mokama priėmus sprendimą baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, ji turi būti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos.
Draudimo įmonė derina su nukentėjusiaisiais žalos atlyginimo būdą, taigi jūs galite, bet neprivalote sutikti su draudimo įmonės rekomenduojama remonto įmone. Jei pradedate remontuoti automobilį iki išmokos mokėjimo, turėtumėte iš anksto raštu suderinti su draudimo bendrove remonto įmonę, turto remonto būdą ir sąlygas.
Kas atsakingas už automobilio pašalinimą iš įvykio vietos?
Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (eismo įvykio metu buvo sužalotas, greitosios medicininės pagalbos buvo išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus, galinčio pasirūpinti sugadintos transporto priemonės pašalinimu iš eismo įvykio vietos, transportavimu), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę.
Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.
Jei vairuotojas sužeistas - kas pildo dokumentus ir lieka atsakingas už automobilį?
Jei eismo įvykio metu sužalojamas eismo įvykio dalyvis, policija registruoja tokį įvykį ir eismo įvykio fiksavimo, protokolavimo veiksmus atlieka policijos pareigūnai.
Kitų draudimo įvykių atlyginimas
Draudimas apima ne tik eismo įvykius. Taip pat gali būti atlyginami nuostoliai, patirti dėl gaisro, vagystės, vandalizmo, užliejimo ar gamtos jėgų.
- Už pavogtus daiktus atlyginama daiktų atkūrimo verte, t.y. kompensuojama suma, reikalinga analogiškam daiktui įsigyti.
- Užliejimo atveju nuostoliai neatlyginami, jei vanduo, sniegas, purvas patenka į apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus (stogą, išorines sienas, langus, duris), išskyrus tuos atvejus, kai šios angos atsirado dėl stichijos ir yra nuostolių, padarytų pastatams. Taip pat, jei pastatas nebaigtas statyti ar jame vyksta kapitalinis remontas. Stichinės nelaimės atveju nuostoliai atlyginami tik tuo atveju, jei jie kilo dėl netikėto įvykio ir ne dėl paties apsidraudusiojo kaltės.
- Jeigu jūsų turtą nuniokojo vandalai, žala neatlyginama, jei pastatas ar jo dalis buvo sugadinta iš išorės, nebandant įsibrauti į vidų, taip pat jei vienintelis nuostolis - stiklo dūžis, nebent buvote papildomai nuo jo apsidraudę.
Svarbūs patarimai
Visi eismo įvykio dalyviai turi imtis jiems prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą. Būtina nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą eismo įvykio metu sugadinta turtą. Jei fotografuojamos transporto priemonės, nuotraukose turėtų matytis tiek šių transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi).
Eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtiną civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti. Policijos pažymoje, jei ji būtina, turi būti tiksli informacija apie įvykį.
Nepradėkite remontuoti transporto priemonės, būsto, kito turto ar naikinti sugadintų daiktų, kol draudimo bendrovės atstovai nebus apžiūrėję įvykio vietos.
Dviratininko padarytus nuostolius draudimo kompanija atlygintų tik tada, jei jis būtų apsidraudęs asmens civilinės atsakomybės draudimo rūšimi.
Visada kreipkitės į policiją, jei įvykis atsitiko užsienyje, nes užsienio šalių taisyklės gali skirtis.
tags: #auto #ivykis #regitroj #kas #atsakingas