Bendrovė „Ford“ kasmetiniuose „AutomotiveINNOVATIONS“ apdovanojimuose buvo paskelbta „Novatoriškiausiu 2023 m. masiniu gamintoju“. Šiuos apdovanojimus teikė Vokietijoje įsikūręs Automobilių pramonės vadybos centras ir audito bendrovė „PricewaterhouseCoopers GmbH“, kurie įvertino 29 pasaulinių automobilių grupių, atstovaujančių daugiau nei 80 prekių ženklų, inovacijas. Iš viso skiriant 2023 m. apdovanojimus buvo apsvarstytos 1088 naujovės. „Pirmą kartą nuo 2014 metų „Ford“ vėl tapo novatoriškiausiu masiniu gamintoju. Aukštas inovatyvių stiprybių balansas svarbiausiose technologijų srityse buvo vienas šios įmonės sėkmės veiksnių.“ Apdovanojimai buvo įteikti liepos 13 d.
Inovacijos, pelniusios „Ford“ apdovanojimus
„Ford“ savo elektromobilyje „Mustang Mach-E“ pristatė pažangią 2-ojo lygio pagalbos vairuotojui sistemą „BlueCruise“ su laisvų rankų funkcija. Patogesniam automobilių valdymui greitkeliuose skirta sistema leidžia tam tikrose kelio atkarpose nuimti rankas nuo vairo, kai elektromobilis rieda su aktyvuota kruizo kontrole.
„Automobilių ryšių paslaugų“ kategorijoje pergalę bendrovei nuskynė išskirtinė naujovė - „Ford Focus“ automobiliuose naudojamoje informacijos ir pramogų sistemoje SYNC 4 įdiegta skaitmeninės debesijos pagrindu veikianti navigacija.
„Ford“ istorija ir inovacijos
„Per mūsų 120 metų istoriją nuolat kūrėme naujoves, gamindami automobilius ir technologijas pagal klientų poreikius.“ Automobilių pramonės vadybos centras yra nepriklausomas automobilių pramonės ir mobilumo tyrimų bei strateginių konsultacijų institutas, įkurtas Bergisch Gladbacho taikomųjų mokslų universitete Vokietijoje. Apdovanojimai „AutomotiveINNOVATIONS“ įvertina automobilių inžinerijos naujoves, o vertinimo komisija, vadovaujama centro direktoriaus prof. dr.
Automobilis, automobilizacija ir automobilių pramonė XX a. pradžioje tapo dar vienu modernybės simboliu, žadinusiu inžinierių, menininkų ir beveik visų kūrėjų vaizduotę. Greitis, judėjimas, lėkimas - automobiliai, kaip ir lėktuvai, buvo matyti kaip futuristiniai naujosios eros valdovai. Automobilių pramonė ne šiaip tapo XX a. Pradžioje pavyzdiniai „Ford“ fabrikai Detroite (JAV) turėjo įtakos ne tik pramonės šakos modernizacijai, bet ir pramonės architektūros pokyčiams.
Henris Fordas: Berniukas, kuris nekentė arklių - JAV istorija - 1 dalis - Papildoma istorija
„Ford“ ekspansija Europoje ir Lietuvoje
Beveik visi Europos automobilių gamintojai lankėsi JAV ir „Ford“ gamyklose, sparčiai diegė naujuosius metodus savo įmonėse. Tačiau ir „Fordas“ neapleido Europos - vykdė pasaulinę ekspansiją ir steigė fabrikus arčiau pageidaujamų rinkų. Pirmasis „Ford“ automobilių surinkimo fabrikas Europoje buvo pastatytas Mančesteryje, antrasis - 1919 m. Kopenhagoje. Jis susilaukė didžiulio populiarumo - jame buvo surinkinėjamas populiarusis „Ford T“ modelis - tad 1924 m. fabrikas buvo išplėstas. Šis Kopenhagos filialas dar bus svarbus mezgant „Ford“ ryšius su Lietuva. Pietų Europos rinkai skirti fabrikai buvo pastatyti Kadise (Ispanija), Trieste (1922) ir Paryžiaus priemiestyje Asnières-sur-Seine (1925).
Klestėjimo apogėjų „Fordas“ pasiekė bolševikinėje Rusijoje - skirtinga ideologija netrukdė sovietams pasinaudoti efektyvia amerikiečių sukurta pramonine sistema. 1920 m. į rusų kalbą buvo išversta Henry Fordo autobiografija „Mano gyvenimas ir darbai“, sovietų inžinieriai ėmė lankytis „Ford“ gamyklose Amerikoje, o vienas iš brolių Kahnų Rusijoje įsteigė projektavimo biurą, kuriame rengė apie 4500 architektų, inžinierių bei technikų plačiajai Rusijos rinkai. 1928-1932 m. Rusijoje pagal „Ford“ modelį buvo pradėta statyti daugiau kaip 500 traktorių fabrikų. 1932 m. buvo pradėtas statyti ir Gorkio automobilių fabrikas.
„Ford“ atstovai Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje
Simboliška, kad kompanijos „Ford“ atstovai Lietuvoje ir automobilių gamybos pradininkai buvo Amerikos lietuviai - Amerikos lietuvių akcinė prekybos bendrovė (Amlit), 1919 m. įsteigta Bostone, o savo veiklą Kaune pradėjusi 1920 m. Šiauliuose bendrovė įsteigė savo skyrių, kuris taip pat iš pradžių rūpinosi autotransporto plėtra.
1921 m. gruodį „Amlit“ Kaune įsigijo sklypą Maironio ir Kęstučio gatvių sankryžoje, kuriame pasistatydino garažą ir degalinę. 1923 m. buvo pastatyta automobilių remonto dirbtuvė su parduotuve. Žymus to meto architektas Vladimiras Dubeneckis 1920-1923 m. dirbo bendrovės statybos skyriuje - jis ir suprojektavo originalų remonto dirbtuvių pastatą - modernią gelžbetoninio rėmo halės konstrukciją su giliu rūsiu. Gatvės fasadą architektas tradiciškai išsprendė itin dekoratyviomis priemonėmis. Dubeneckio architektūriniai ieškojimai atsispindi keliuose fasado variantuose - viename fasadas dekoruotas puskolonėmis ir tuo metu architekto pamėgtu neobarokiniu frontonu, kitame - santūresnis, artimesnis vokiškam modernizuotam klasicizmui sprendimas su originaliu portalu.
Šiame pastate įsikūrė bendrovės kontora, vyko automobilių „Ford“ ir „Lincoln“, traktorių „Fordson“, automobilių detalių prekyba. 1929 m. dirbtuvė praplėsta, ten jau ne tik remontavo automobilius ir traktorius (buvo įrengti dažymo ir vulkanizacijos cechai), bet ir ant „Ford“ važiuoklės gamino medinius autobusų korpusus (tai žymieji lietuviški autobusai „Amlit“, kurių per metus pagamindavo apie 25), o nuo 1928 m. gamino dviračius „Amlit“, pritaikytus Lietuvos provincijos keliams. Nuo 1930 m. „Amlit“ atstovavo Lietuvoje ir „Chevrolet“ kompaniją.
„Amlit“ pastatų plėtra ir modernizacija
Tolesnė bendrovės pastatų plėtra vyko sklypo ribose - 1929 m. gautas leidimas teritorijoje su dirbtuve, garažu, kalve, pašiūre ir gyvenamuoju namu kampe (prie gatvių sankryžos) pastatyti dviejų aukštų gelžbetoninės konstrukcijos garažą pagal architekto Arno Funko projektą. Tiesa, 1929 m. buvo pastatytas tik pirmasis aukštas ir kurį laiką, iki beveik 1935-ųjų (kol buvo pastatytas antrasis), „Amlit“ moderniai parkavo automobilius ant garažo stogo, beveik kaip FIAT gamykloje. Gana ankstyvas Kauno architektūroje buvo ir modernistinis fasado sprendimas - 1929 m. tokio stiliaus pastatų Kaune dar nebūta, tad Arną Funką (1898-1957), neseniai baigusį architektūros mokslus Berlyne, galima laikyti funkcionalizmo pradininku Lietuvoje. Galbūt funkcionalistinę estetiką padiktavo techninė objekto paskirtis.
Net ir nebaigtas garažas buvo didžiausias Kaune, užėmė 1000 kv. m. plotą, jame tilpo 80 automobilių, jis apibūdintas kaip šviesus, šiltas, modernus, su visais reikalingais patogumais - kontrolinėmis duobėmis, vandens įrenginiais mašinoms plauti, oro pompomis. Ketvirto dešimtmečio pradžioje dirbtuvėje nuolat dirbo 95 darbuotojai, buvo planuojama priimti daugiau, o atlyginimai buvo vieni geriausių mieste.
Automobilių gamybos mastai Lietuvoje
„Amlit“ nebuvo vienintelė automobilių gamybos vieta - ant naujų automobilių „Ford T“ važiuoklių autobusų kėbulus Kaune gamino automobilių remonto dirbtuvė „Baltika“ ir A. Vainausko kėbulų dirbtuvės, Alytuje - K. Baliukevičiaus baldų ir statybos dirbtuvės, Juodupėje - Oskaro Trėjaus dirbtuvės ir kt. 1929 m. veikė 17 įmonių, kurios gamino mašinas ir susisiekimo priemones, jose dirbo 677 darbuotojai, o 1939 m. šios įmonės pagamino produkcijos už 7 automobiliai (priklauso, 2026 m.). Taigi „Amlit“ buvo didžiausia ir laikyta moderniausia.
Apskritai automobilizacijos (tuo metu vadintos motorizacija) mastas Lietuvoje nebuvo didelis. Nors 1930 m. gegužės 31 d. priimtas Automobilių įstatymas, įpareigojantis turėti valstybinį registracijos numerį ir apdrausti automobilius. Nuo 1934 m. autobusus gamino ir Kauno savivaldybės autobusų garažo dirbtuvė Šančiuose (ant Mercedes Benz, MAN ir Saurer važiuoklių).
Nepavykęs didelio „Ford“ fabriko projektas Kaune
Grįžtant prie automobilių gamybos reikia pastebėti, kad nors „Amlit“ dirbtuvė ir buvo moderniausia to meto Kaune, jos negalima būtų pavadinti tikru fabriku, nes gamybos apimtys buvo nedidelės, naudota nemažai rankų darbo. Tokią idėją puoselėjo JAV lietuvis, mokslinės vadybos specialistas Vytautas A. Graičiūnas. 1926 m. atvykęs su žmona Une Babickaite į Kauną, Graičiūnas įsidarbino Jono Vailokaičio metalo apdirbimo fabrike ir pasiūlė Kauno Metalo fabriką paversti „Ford“ automobilių surinkimo gamyklos filialu. Graičiūnas žadėjo įtikinti „detroitiečių Fordų kompaniją per savo draugą Fordą jun., kad jie susitartų su Lietuvos vyriausybe ir įkurtų čia, Lietuvoj, montavimo centrą visai Rytų Europai. Kiek čia darbininkų reiktų. Kiek sumažėtų emigracija. Kiek padidėtų pinigo apyvarta valstybėje.“ Graičiūnas neblefavo, jis iš tiesų Čikagoje studijavo pramonės inžineriją kartu su Henry Fordo sūnumi. Nusivylęs Graičiūnas išvyko ir 1927 m. pradėjo dirbti Lietuvai giminingose įmonėse Rygoje.
Idėją steigti stambų automobilių fabriką ketvirtame dešimtmetyje atgaivino „Amlit“, nutarusi užsiimti būtent Ford automobilių surinkimu Lietuvoje. Patirtį planuota perimti iš „Ford“ fabriko Kopenhagoje, su kuriuo bendrovė palaikė ryšius, siuntė savo specialistus į stažuotes. Su Kopenhagos specialistais dirbo ir architektas Landsbergis, kuriam 1939 m. patikėta parengti „Ford“ automobilių montavimo halės projektą. Vieta įmonei numatyta Vilijampolėje, Varnių gatvėje prie Neries. Konstrukciją prašyta apskaičiuoti numatant antrojo aukšto užstatymą ateityje. Tuo metu bendrovė apskritai kompleksiškai pertvarkė savo veiklą - 1939 m. „Amlit“ tapo „Lietuvos Ford-Motor kompanija, A.B.“ (Lietuvos Ford-Motor Company, AB). Garažas ir dirbtuvė buvo iš esmės remontuojami, atsikratoma seno laužo, planuojama, kurias operacijas perkelti į naująjį „Ford“ fabriką Vilijampolėje. Sename sklype planuota griauti daugiau senų pastatų ir statyti naują automobilių servisą (taip ir rašyta Service).
Fabriką Vilijampolėje planuota pradėti 1939 m. gegužės 15 d. „Ford“ automobilių montavimo halės architektūrinis sprendimas lakoniškas, fasadų ritmą formuoja tik funkcionalūs platūs fabrikinio tipo langai, tačiau jame yra ir to meto architekto kūrybai būdingų klasikinių detalių. Tokias stiliaus priemones galima pastebėti ir neįgyvendintame Landsbergio 1939 m. Rėkyvos elektrinės projekte. Be gamybinių patalpų - centrinės surinkimo halės ir krano salės bei katilinės - buvo numatyta ir nemažai darbininkų buičiai bei poilsiui skirtų patalpų: tualetai, rūbinė, dušinė, virtuvėlė ir valgykla. Taip pat būtinos administracinės patalpos: portjė kambarys, raštinė, inžinieriaus kambarys ir meistro kambarys su stiklinėmis sienomis, atsuktomis į surinkimo salę.
Iš statybos darbų rangovo konkurso sąlygų galima susidaryti išsamų vaizdą apie ketvirto dešimtmečio pabaigoje moderniems pramonės statiniams keliamus reikalavimus: nurodyta, kad pamatai, cokolis ir dalis sienų turi būti betoniniai, o kolonų padai, kolonos, sijos, perdangos plokštės - gelžbetoniniai. Kitos sienos - mūrinės. Stogų danga - aukščiausios rūšies ruberoido. Langai daromi metaliniai, „fabriko tipo“, įstiklinami 2-2,5 mm storio stiklu. Dviejų metrų aukščio dušų kabinų pertvaros taip pat betoninės, vėliau apklijuojamos glazūruotomis plytelėmis. Išorinės ir vidinės sienos tinkuojamos ir du kartus dažomos kalkiniais dažais, lubos balinamos.
Kadangi nėra užfiksuota faktų apie tokio fabriko veikimą Kaune, aiškėja, kad šis progresyvus projektas nebuvo įgyvendintas. Iš dviejų Landsbergio archyve likusių susirašinėjimo su p. Th. Rosthoffu iš Kopenhagos „Ford Motor Company“ laiškų galima aptakiai spręsti, kad „Amlit“ vilkino sprendimą dėl statybos. Projekto eiga buvo nepatenkintas ir pats architektas, ketino iš jo pasitraukti, nes nebuvo aišku, kada prasidės statybos. Rugpjūtį į Kauną planavo atvykti atstovai iš Kopenhagos, į tai savo atsakyme Rosthoffui architektas pranešė, kad gamyklos likimas (ar bus statoma, ar ne) spręsis 1939 m. rugpjūčio 1 dieną. Dabar jau aišku, kad sprendimas buvo neigiamas.
Žvelgiant į bendrovės „Amlit“ pastatų kompleksus (pastatytąjį ir nepastatytą), akys aprėpia ištisą prieškario moderniosios architektūros ir konstrukcinių sprendimų raidą - architektų individualaus braižo skirtumus, vyraujančias madas, stilistinio lūžio momentą, technologines galimybes ir ekonominių sunkumų rezultatus.
Henris Fordas: Berniukas, kuris nekentė arklių - JAV istorija - 1 dalis - Papildoma istorija
Dabartiniai „Ford“ atstovai Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje veikia oficialūs „Ford“ atstovai, teikiantys įvairias paslaugas. Esame vienintelis oficialus FORD Trucks atstovas Jūsų paslaugoms Lietuvoje. Savo veiklą grindžiame aukščiausiais reikalavimais kokybės kontrolei, sertifikuotai įrangai bei profesionalių specialistų paruošimui. Mums svarbu klientus aptarnauti greitai ir kokybiškai, o savo veiklą vykdyti sąžiningai, skaidriai ir atsakingai. Mūsų komercinio transporto remonto verslo modelis įpareigoja mus nuodugniai įsigilinti į kiekvieno kliento veiklos specifiką ir poreikius. Teikiame paslaugas įvairiems krovininio transporto valdytojams - tiek krovinių pervežimo kompanijoms, tiek didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios pramonės įmonėms, Lietuvos kariuomenei. Kiekvieno mūsų kliento poreikiai labai skirtingi. Siekiame veiklą vykdyti maksimaliai atsakingai ir skaidriai, prisidėti prie bendruomenės, kurios nariais esame, gerovės. „FFG Flensburger Fahrzeugbau Gesellschaft mbH“ - ilgametis „Autokurto“ partneris Lietuvos kariuomenės organizuojamuose konkursuose bei kituose projektuose teikiant technikos modernizavimo, aptarnavimo, remonto bei dalių tiekimo sprendimus.
Oficialūs „Ford“ atstovų kontaktai ir paslaugos
- Oficialus FORD atstovas Panevėžyje: J. Janonio g. 4.
- Originalių detalių tiekimo tarpinis logistikos sandėlis: Pilviškių g. 18.
- Maksauto, UAB (įmonės kodas 134061769): Gedimino g. 10.
- Hardman, UAB: Esame visureigių ir komercinių automobilių perdarymo profesionalai. Montuojame ir prekiaujame tik geriausių gamintojų produktais. Kirtimų g. 6.
- MELGA autoservisų tinklas: teikia automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugas, prekiauja lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir motociklų padangomis, ratlankiais, akumuliatoriais, alyva ir kitomis automobilių detalėmis. Minsko pl. 33.
Visų markių automobilių atsarginių dalių tiekimas tiesiai iš gamintojo. Mūsų tikslas - aprūpinti servisus originaliomis kokybiškomis gamintojų atsarginėmis dalimis geriausiu kainos-kokybės santykiu.