Aušinimo skysčio lygio svyravimai ir variklio perkaitimo priežastys

Vasarą, kai temperatūros lauke smarkiai pakyla, sunkvežimių varikliai dažnai susiduria su aukštos temperatūros reiškiniais. Variklio perkaitimas reiškia, kad variklio temperatūra viršija maksimalios darbinės temperatūros diapazoną (80-90 laipsnių Celsijaus), o kartais netgi galite pastebėti, kaip verda radiatorius.

Normali variklio darbinė temperatūra ir jos svyravimai

Vidaus degimo varikliai veikia dėka dideliu greičiu slankiojančių stūmoklių. Nors naudojama alyva mažina trintį, likusi trintis ir nuolatinis degimas cilindruose įkaitina variklį. Aušinimo skystis jį vėsina, palaikydamas optimalią temperatūrą. Vidutinė statistinė benzininio variklio darbinės temperatūros norma yra 85-110º C, o šiuolaikinio dyzelinio variklio - 80-90º C.

Vairuotojai gali stebėti aušinimo skysčio temperatūrą prietaisų skydelyje. Įprastai, normali variklio įšilimo temperatūra yra 90°C. Svyravimas tarp 85°C ir 100°C galimas dėl aplinkos temperatūros ir vairavimo stiliaus. Tačiau, jeigu aušinimo skysčio temperatūra nepasiekia arba perkopia minėtas normas - tai gali signalizuoti apie problemą.

Dažniausios aušinimo sistemos gedimų priežastys

Yra daugybė priežasčių, dėl kurių aušinimo sistemos temperatūra gali pakilti virš normos. Štai keletas dažniausių:

1. Nepakankamas aušinimo skystis

Aušinimo skystis, dar žinomas kaip antifrizas, yra šilumos nešiklis aušinimo cirkuliacinėje sistemoje. Jei jo kiekis sistemoje sumažėja dėl nuotėkio ar išgaravimo, šilumos išsiskyrimas sumažėja, variklis kaupia per daug šilumos ir taip perkaista.

Požymiai:

• Po automobiliu atsiranda spalvoti skysčio lašai (paprastai žalsvi, oranžiniai ar rožiniai).
• Greitai mažėja aušinimo skysčio lygis.
• Salone pradeda jaustis saldus aušinimo skysčio kvapas.
• Variklio temperatūros svyravimai, dažnai kylantys aukštai.
• Prietaisų skydelyje užsidega įspėjamoji lemputė.
• Iš po variklio gaubto sklinda garai.
• Silpna salono šildymo sistema.
• Neįprastas variklio veikimas (netolygus, triukšmingas).

Diagnostika ir trikčių šalinimo metodai:

Pirmiausia patikrinkite, ar aušinimo sistemos išorinė dalis nesandari. Jei pastebite vandens nuotėkį, jį būtina nedelsiant pašalinti. Tai gali būti įtrūkusios žarnos, susidėvėję sandarikliai ar pažeistas radiatorius.

Jei vandens nuotėkio nėra, patikrinkite aušinimo skysčio lygį išsiplėtimo bake. Jo lygis turėtų būti tarp „MIN“ ir „MAX“ žymų, kai variklis atvėsęs. Jei aušinimo skysčio trūksta, tai dažniausiai reiškia, kad jis nebuvo laiku papildytas. Tokiu atveju reikia papildyti aušinimo skystį.

Jei neįmanoma įpilti aušinimo skysčio, įjunkite salono šildymą (viryklę), kad sumažintumėte perkaitimo tikimybę. Kraštutiniais atvejais galima papildyti paprastu arba distiliuotu vandeniu, tačiau po to aušinimo sistemą būtina praplauti ir užpilti šviežiu antifrizu.

2. Ventiliatoriaus diržas per laisvas ir slidus

Aušinimo sistemos efektyvumas priklauso nuo ventiliatoriaus greičio. Jei ventiliatoriaus pavaros diržas yra per laisvas ir slidus, sumažėja energijos perdavimo efektyvumas. Tai lemia ne tik ventiliatoriaus, bet ir vandens siurblio greičio sumažėjimą, dėl ko blogėja aušinimo skysčio cirkuliacija ir šiluma negali būti greitai pašalinta.

Diagnostikos ir trikčių šalinimo metodas:

Kai variklis neveikia, rankiniu būdu pasukite ventiliatoriaus mentes. Jei ventiliatorių galima lengvai pasukti, diržas yra per laisvas. Diržą reikia atitinkamai sureguliuoti, padidinant jo įtempimą. Standartinis patikrinimo metodas yra nuspausti diržą tarp generatoriaus ir ventiliatoriaus skriemulio 29-49N (3-5kg) jėga - deformacija turėtų būti 10-20 mm.

3. Termostato gedimas

Termostatas reguliuoja aušinimo skysčio cirkuliaciją tarp variklio ir radiatoriaus. Kai variklis šaltas, jis nutraukia pagrindinį cirkuliacijos kelią, kad variklis greičiau sušiltų. Kai pasiekiama darbinė temperatūra, termostatas sujungia pagrindinį cirkuliacijos kelią. Jei termostatas pažeistas ir negali atsidaryti, aušinimo skysčio cirkuliacija blogėja, šiluma negali būti perduota į radiatorių, ir variklis perkaista.

Simptomai:

• Temperatūros rodyklė pakyla aukščiau normos ir nekrenta.
• Variklis perkaista net esant šaltam orui.
• Kartais, priešingai, variklis per lėtai sušyla ir ilgai lieka šaltas (termmostatas užstrigęs atviroje padėtyje).

Patikrinimo ir trikčių šalinimo būdas:

Nuimkite termostatą ir įdėkite jį į karštą vandenį. Kai temperatūra pasiekia apie 70 laipsnių, pagrindinis vožtuvas turi pradėti atsidaryti, o pilnai atsidaryti - 80-86 laipsnių. Jei termostatas neatitinka šių reikalavimų, jį reikia suremontuoti arba pakeisti nauju.

4. Aušinimo sistemos užteršimas

Varikliai, kurie buvo naudojami ilgą laiką, yra linkę į pernelyg didelį nuosėdų susidarymą variklio bloke ir radiatoriuje. Tai blogina šilumos išsklaidymą.

Pašalinimo būdas:

Atlikite variklio bloko ir radiatoriaus cheminį valymą. Dažniausiai naudojami valymo tirpalai yra 8% kaustinės sodos tirpalas, 10% natrio karbonato tirpalas arba 2,5% druskos rūgšties tirpalas. Valymo metu termostatas turi būti nuimtas. Po valymo sistemą reikia kruopščiai praplauti švariu vandeniu.

5. Uždelstas degalų įpurškimo laikas

Jei degalų įpurškimo kampas yra per mažas, didelė degimo proceso dalis vyksta plėtimosi takto metu. Tai padidina tūrį virš stūmoklio ir liepsnos bei cilindro sienelės sąlyčio plotą, todėl didėja šilumos sugertis. Dėl to mažėja šiluminis efektyvumas, kyla išmetamųjų dujų temperatūra, o aušinimo skysčiui perduodama daugiau šilumos, todėl variklis perkaista.

Diagnostikos ir gedimų šalinimo metodas:

Jei varikliui trūksta galios, girdimas duslus triukšmas, aukšta aušinimo skysčio temperatūra ir neįprastai aukšta išmetimo vamzdžio temperatūra, tai gali rodyti mažą degalų įpurškimo kampą.

6. Aušinimo sistemos nesandarumas

Viena dažniausių priežasčių yra aušinimo sistemos nesandarumas. Įtrūkę vamzdeliai, susidėvėję sandarikliai arba rūdžių paveiktas radiatorius gali sukelti skysčio praradimą. Taip pat gali atsirasti oro burbuliukai aušinimo sistemoje, kurie sutrikdo tinkamą skysčio cirkuliaciją.

Sprendimas:

• Patikrinkite žarneles ir sujungimus - jei jos įtrūkusios, jas reikės pakeisti.
• Jei nuotėkis atsirado dėl radiatoriaus įtrūkimo, gali padėti hermetikas, tačiau geriau radiatorių pakeisti.
• Jei problema kyla dėl vandens siurblio, jį reikės remontuoti arba keisti.
• Atlikite aušinimo sistemos nuorinimą (atsukite nuorinimo varžtą ir leiskite orui išeiti).

7. Vandens pompos (siurblio) gedimas

Vandens pompa užtikrina aušinimo skysčio cirkuliaciją. Jei ji sugenda, skystis nepatenka į radiatorių, todėl variklis gali perkaisti.

Simptomai:

• Girdimas girgždantis arba ūžiantis garsas iš variklio priekinės dalies.
• Pastebimas aušinimo skysčio nuotėkis prie variklio diržų.
• Staigiai kyla temperatūra, o radiatorius išlieka šaltas.

Sprendimas:

Jei siurblys stringa ar leidžia skystį, jį būtina pakeisti nauju.

8. Užsikimšęs arba pažeistas radiatorius

Eksploatacijos metu prie radiatoriaus gali prilipti purvas, pūkai ir kitos šiukšlės. Taip pat radiatorius gali užsikimšti dėl kalkių, rūdžių ar nešvarumų, trukdančių skysčiui cirkuliuoti.

Simptomai:

• Automobilis nuolat kaista, net ir važiuojant greičiuose.
• Radiatorius gali būti nelygaus karščio - viena dalis karšta, kita šalta.

Sprendimas:

Pabandykite išplauti radiatorių su specialiu aušinimo sistemos valikliu. Jei radiatorius kiauras arba per daug užsikimšęs, teks jį keisti.

9. Aušinimo skysčio kokybės problemos

Senas ar prastos kokybės aušinimo skystis gali sudaryti nuosėdas, kurios užkemša radiatorių ir termostatus.

Simptomai:

• Aušinimo skystis tapo drumstas, rudas arba tirštas.
• Susidaro nuosėdos ant radiatoriaus ar išsiplėtimo bakelio sienelių.

Sprendimas:

• Pakeiskite aušinimo skystį kas 2-5 metus (priklausomai nuo gamintojo rekomendacijų).
• Naudokite tik gamintojo rekomenduotą aušinimo skystį.

Ką daryti, jei temperatūra pakilo aukščiau normos?

Jei pastebite, kad temperatūros indikatorius kyla iki raudonos zonos, sustokite saugioje vietoje ir išjunkite variklį. Niekada neatidarykite aušinimo sistemos dangtelio iš karto - skystis gali būti labai karštas ir sukelti nudegimus. Kai variklis atvėsta, patikrinkite aušinimo skysčio rezervuarą. Jei nesate tikri dėl problemos priežasties arba ji kartojasi, kuo greičiau kreipkitės į autoservisą.

Aušinimo skysčio pasirinkimas ir keitimas

Prieš pasirenkant aušinimo skystį, reikia perskaityti automobilio instrukciją. Kai kurie gamintojai rekomenduoja naudoti tam tikrų prekės ženklų aušinimo koncentratus, kuriuos reikia praskiesti demineralizuotu vandeniu. Jei nenorite naudoti gamintojo rekomenduojamo skysčio, rinkitės geriausios kokybės universalų skystį.

Standartinius universalius skysčius reikia keisti kas du metus. Kai kurie skysčiai skirti ilgesniam eksploatavimo laikui (pvz., iki penkerių metų).

Aušinimo skysčio lygio kontrolė turėtų būti atliekama kuo dažniau. Šiuolaikiniuose automobiliuose yra įspėjamosios prietaisų skydo lemputės, informuojančios apie per mažą skysčio kiekį.

Pagrindinės priežastys, kodėl dingsta antifrizas

Antifrizas gali dingti dėl įvairių priežasčių, dažnai susijusių su aušinimo sistemos ar variklio komponentų gedimais.

• Aušinimo sistemos nesandarumas: Įtrūkę vamzdeliai, susidėvėję sandarikliai arba rūdžių paveiktas radiatorius gali sukelti skysčio praradimą.
• Pažeista variklio sandara: Kai variklio galvutės tarpinė praranda savo funkcionalumą, antifrizas gali patekti į cilindrus arba alyvos sistemą.
• Netinkamai veikiantys sistemos komponentai: Problemos su termostatu, vandens siurbliu ar aušinimo bakelio dangteliu gali sutrikdyti antifrizo cirkuliaciją.
• Atlaisvėjusios sistemos jungtys: Laikui bėgant jungtys tarp aušinimo sistemos komponentų gali susilpnėti.
• Susidėvėjusios aušinimo žarnos: Guminės žarnos, sujungiančios aušinimo sistemos komponentus, yra jautrios temperatūrų pokyčiams ir cheminiam poveikiui.
• Radiatoriaus pažeidimai: Radiatoriaus įtrūkimai ar rūdys yra dažna problema.
• Netinkamai uždarytas bakelis arba dangtelis: Antifrizo bakelio dangtelis yra esminė aušinimo sistemos dalis, kuri palaiko tinkamą slėgį sistemoje.
• Vandens siurblio gedimas: Vandens siurblys užtikrina, kad antifrizas cirkuliuotų per aušinimo sistemą.
• Antifrizo perkaitimas ir išgaravimas: Netinkamas antifrizo mišinys arba užsikimšęs radiatorius gali lemti skysčio virimą.
• Nuotėkis EGR aušintuve: Jei antifrizas patenka į EGR sistemą, jis gali būti sudeginamas kartu su išmetamosiomis dujomis.

Pagrindiniai antifrizo dingimo požymiai

• Staigus aušinimo skysčio lygio kritimas.
• Skysčio dėmės po automobiliu (žalias, rožinis ar oranžinis skystis).
• Baltų dūmų atsiradimas iš išmetimo vamzdžio (rodo, kad antifrizas patenka į cilindrus).
• Alyvos spalvos pokyčiai arba skysčio maišymasis su alyva (pieno spalvos ar tiršta alyva).
• Variklio temperatūros pakilimas.
• Nesandarus aušinimo sistemos dangtelis.

Kaip spręsti antifrizo dingimo problemą?

Norint išspręsti antifrizo dingimo problemą, svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį ir būklę. Jei pastebite greitą skysčio nuostolį, kreipkitės į patikimą autoservisą. Gedimų šalinimas priklauso nuo konkretaus atvejo ir gali apimti sugedusių komponentų keitimą, sistemos plovimą ar variklio galvutės tarpinės keitimą.

Taip pat svarbu imtis prevencinių priemonių: reguliari automobilio techninė priežiūra, susidėvėjusių aušinimo sistemos dalių keitimas, kokybiško antifrizo naudojimas ir tinkamas jo maišymas su vandeniu pagal gamintojo rekomendacijas.

tags: #kodel #variklis #pasiles #iki #darbines #temperaturos