Automobilių saugumas yra nuolatinio tobulinimo sritis, kurioje Europos Sąjunga aktyviai siekia sumažinti eismo įvykių skaičių ir jų pasekmes. Šiandieniniai automobiliai pasižymi gausybe technologijų, kurios užtikrina keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos bei reglamentai nustato griežtus reikalavimus, kurie apima ne tik aktyviąsias ir pasyviąsias saugumo sistemas, bet ir automobilių gyvavimo ciklo žiediškumo principus, perdirbimą bei atliekų tvarkymą.
Automobilių saugumo sistemos: aktyvusis ir pasyvusis saugumas
Automobilių saugumas tradiciškai skirstomas į dvi pagrindines kategorijas: aktyvųjį ir pasyvųjį saugumą.
Aktyvusis saugumas
Aktyvusis saugumas - tai automobilio savybės ir technologijos, kurios padeda išvengti avarijos. Šios sistemos veikia dar prieš susidūrimą, siekdamos užtikrinti saugesnį vairavimą, geresnį automobilio valdymą ir stabilumą. Paprastai tai yra techninės priemonės, tokios kaip stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), elektroninė stabilumo sistema (EBD), antipraslydimo sistema (ASR). Be to, aktyvusis saugumas priklauso ir nuo vairuotojo veiksmų, tinkamos savijautos, dėmesio ir budrumo kelyje.
Tobulėjant elektronikai, automobilių pramonė pradėjo vis labiau orientuotis į aktyviojo saugumo sistemas. Dabar jų sąrašas gerokai išsiplėtė ir apima:
- Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS): neleidžia ratams slysti stipriai stabdant, tad galima kontroliuoti automobilio judėjimo kryptį.
- Elektroninė stabilumo kontrolė (ESP, ASC, DSC ir t.t.): padeda ištiesinti automobilio trajektoriją šiam pradėjus slysti.
- Stabdžių jėgos paskirstymo sistema (EBD): sulygina skirtingų ratų stabdymo jėgą ir padeda išvengti slydimo staigiai stabdant.
- Aktyvi kruizo kontrolė (ACC): išlaiko atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės.
- Autonominis stabdymas: kone revoliucija, kalbant apie automobilių galimybes vairuoti savarankiškai, gali sumažinti eismo įvykių skaičių iki 24 procentų.
- Aklosios zonos informacinė sistema: vairuotoją įspėja apie susidūrimo su greta transporto priemonės esančiais pėsčiaisiais ir (arba) dviratininkais pavojų.
- ASR (transmisijos antibuksavimo kontrolės sistema): apsaugo nuo varančiųjų ratų slydimo pradedant važiuoti, važiuojant kelio danga su mažesniu sukibimu.
- Juostų palaikymo ir nuokrypio iš eismo juostos sistemos: padeda išvengti skaudžiausių avarijų kaktomuša.
- Adaptyvieji matriciniai LED žibintai: leidžia nakčia visą laiką važiuoti įjungus tolimąsias šviesas ir iš anksto pamatyti galimą pavojų.
Pasyvusis saugumas
Pasyvusis saugumas - tai automobilio savybės ir įranga, skirta sumažinti avarijos pasekmes. Šios priemonės suveikia susidūrimo metu arba po jo, siekiant apsaugoti žmones automobilyje ir išorėje. Tai apima saugos diržus, saugos pagalves, galvos atramas, kėbulo deformavimo zonas, kurios sugeria smūgį, bei kitus elementus, kurie mažina sužalojimų riziką.
Pirmiausia automobilių gamintojai sutelkė dėmesį į pasyvųjį saugumą. Inžinieriams įgyjant vis daugiau patirties ir tobulėjant gamybos technologijoms, transporto priemonių sandara gerokai pakito. Po avarijos šiuolaikinės mašinos susilanksto lyg armonikėlės: tokia konstrukcija leidžia sugerti kuo didesnę smūgio jėgą, kad vairuotojas ir keleiviai ją pajustų kuo silpniau.
Saugos diržų užsegimo priminimas ir motociklininko šalmai taip pat yra pasyviojo saugumo elementai. Nors ilgą laiką automobilių saugumo etalonu buvo tituluojamas „Volvo“, dabar ir kiti gamintojai siūlo pažangias pasyviojo saugumo technologijas.
Budinčiosios saugumo sistemos
Yra ir trečia kategorija - budinčiosios sistemos, kurios suveikia tik tuomet, kai pavojaus lygis pasiekia kritinę ribą. Pirmieji jas diegti pradėjo „Mercedes-Benz“ gamintojai: 2003 metais jie pristatė „Pre-Safe“ technologiją. 2005-aisiais ji startavo su stabdžių slėgio didinimo sistema, kuri, pastebėjus pavojų priekyje, iš anksto paruošia stabdžius, kad, vairuotojui vos prisilietus prie pedalo, automobilis galėtų stabdyti maksimalia jėga. Vėliau buvo įrengti saugos diržų įtempikliai ir įrengta automatinė langų uždarymo sistema.
Šiandien tokiomis technologijomis gali pasigirti ir šeimyniniai „Škoda“ modeliai. Pavyzdžiui, naujasis „Škoda Superb“ turi „Crew Protect Assist“ sistemą, kuri, kai vairuotojas nereaguoja į avarijos perspėjimo signalus, o greitis yra per didelis, kad automatinis avarinis stabdymas padėtų išvengti smūgio, automatiškai užveria visus langus, stoglangį, įtempia saugos diržus.
Įvykus avarijai, įsijungia „eCall“ sistema: ji automatiškai paskambina gelbėjimo tarnyboms ir perduoda automobilio koordinates. „eCall“ yra privaloma visuose Europos Sąjungoje parduodamuose modeliuose nuo 2018 metų balandžio 1-osios.
„Superb“ taip pat apsaugo vairuotoją, jei jam sutrinka sveikata. Daugumoje naujų automobilių įdiegtos vairuotojo nuovargio stebėsenos sistemos, o jei „Škoda“ vairuojantis žmogus staiga tampa neveiklus ir nereaguoja į mašinos perspėjimus perimti vairavimą, „Emergency Assist“ perima kontrolę ir palengva sustabdo transporto priemonę toje pačioje eismo juostoje, įjungia avarinį signalą, atrakina dureles ir aktyvuoja „eCall“ pagalbos skambutį.
„Euro NCAP“ ir saugumo standartai
Automobilius nuolat išsamiai tikrinanti „Euro NCAP“ organizacija yra neabejotinas orientyras plačioje transporto priemonių jūroje. Ši organizacija kelia griežtus reikalavimus ir imituoja daugybę realiai keliuose atsitikusių avarijų, siekdama įvertinti pažeidžiamumą ir suteikti vertingos informacijos pirkėjams, kelti bendrą saugumo lygį.
„Euro NCAP“ reguliariai atnaujina savo bandymų protokolus dėl dviejų priežasčių: pirma, būtina atspindėti saugos technologijų pažangą; antra, išspręsti kylančias saugos problemas. Daugelis vairuotojų žino, kokios technologijos pritaikytos jų automobilyje, bei kokius įvertinimus jis yra gavęs per „Euro NCAP“ bandymus.
ES direktyvos ir reglamentai dėl automobilių saugumo
Išsivysčiusių šalių politikai įpareigoja automobilių gamintojus į parduodamus modelius montuoti vis daugiau saugumo sistemų. Dabar jos ne tik užtikrina gerą apsaugą ištikus avarijai, bet ir padeda išvengti nelaimingų atsitikimų. Nemaža dalis saugumo sistemų Europos Sąjungoje yra privalomos - be šių sistemų automobiliai negalėtų būti parduodami.
Direktyva 2014/45/ES dėl periodinės techninės apžiūros
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros siekia pagerinti kelių eismo saugą nustatant minimalius reikalavimus Europos Sąjungoje (ES). Šios taisyklės taikomos nuo 2018 m. gegužės 20 d.
Taikymo sritis ir periodiškumas
Šis teisės aktas taikomas nurodytų kategorijų transporto priemonėms, kurių greitis yra didesnis nei 25 km/val.:
- Keleivinėms ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms (M1 ir N1 kategorijoms): tikrinamos po ketverių metų nuo pirmojo užregistravimo, o vėliau kas dvejus metus.
- M1 kategorijos transporto priemonėms, naudojamoms kaip taksi arba greitosios medicinos pagalbos automobiliai, autobusams ir mikroautobusams (M2, M3), sunkiosioms transporto priemonėms (N2, N3) ir sunkioms priekaboms (O3, O4): tikrinamos po metų nuo pirmojo užregistravimo, o vėliau kasmet.
- Greitaeigiams traktoriams, kurių projektinis greitis yra didesnis nei 40 km/h (T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b ir T4.3b) ir kurie naudojami komercinėms reikmėms: tikrinami po ketverių metų nuo pirmojo užregistravimo, o vėliau kas dvejus metus.
Nuo 2022 m. bus tikrinamos dviratinės arba triratinės transporto priemonės (L kategorija), kurių degimo variklio tūris didesnis kaip 125 cm³, nebent iš eismo saugos statistikos per pastaruosius penkerius metus matyti, kad tą patį eismo saugos lygį galima pasiekti alternatyviomis priemonėmis.
Techninė apžiūra tam tikromis aplinkybėmis ir išimtys
Tam tikromis aplinkybėmis gali būti reikalaujama, kad transporto priemonėms apžiūra būtų atlikta iki nurodytų datų:
- Po eismo įvykio.
- Jei pasikeitė registracijos liudijimo turėtojas.
- Pasiekus 160 000 km ridą.
- Tais atvejais, kai daromas didelis neigiamas poveikis kelių eismo saugai.
Šiems transporto priemonių tipams gali būti taikoma techninės apžiūros išimtis:
- Istorinės vertės transporto priemonėms.
- Diplomatinėms transporto priemonėms.
- Transporto priemonėms, kurias naudoja ginkluotosios pajėgos, policija, muitinė, ugniagesių tarnybos arba kurios naudojamos tik žemės ūkio ir miškininkystės tikslais.
- Transporto priemonėms, kurios naudojamos tik mažose salose.
Techninės apžiūros centrai ir defektų vertinimas
Kiekviena ES valstybė narė turi turėti patvirtintus ir reikalavimus atitinkančius techninės apžiūros centrus, o kontrolieriai turi atitikti kompetencijos kriterijus ir neturi patekti į jokį interesų konfliktą. Defektai skirstomi į nedidelius, didelius ar pavojingus, o dėl nedidelių trūkumų nėra laikoma, kad techninė apžiūra nepraeita. Jeigu trūkumai yra pavojingi, leidimas viešuose keliuose naudoti transporto priemonę gali būti sustabdytas, kol jie bus pašalinti.
Informacijos apsikeitimas ir ridos klastotės
Jei transporto priemonė jau registruota kitoje ES valstybėje narėje, perregistravimo atveju jos pažyma turi būti pripažįstama kitose valstybėse narėse, net kai pasikeičia transporto priemonės savininkas. Nuo 2021 m. techninės apžiūros centrai turės pradėti dalytis susijusia informacija su savo valstybės narės nacionaline institucija.
Reikia ištirti Europos elektroninės transporto priemonių informacijos sistemos sukūrimo galimybes, sąnaudas ir naudą. Kontrolieriai turi turėti ankstesnės apžiūros duomenis, kad galėtų nustatyti ridos skaitiklio duomenų klastotę (manipuliavimą prietaisu, naudojamu nuvažiuotam atstumui matuoti). Klaidingas transporto priemonės ridos skaitiklio duomenų nurodymas yra laikomas nusižengimu, už kurį baudžiama.
Žiedinės ekonomikos principai automobilių sektoriuje
Europos Sąjungoje baigėsi derybos dėl automobilių žiediško dizaino ir atliekų tvarkymo reglamento, kuris palies visą automobilių sektorių - nuo gamybos iki atliekų tvarkymo. Šis reglamentas yra glaudžiai susijęs su platesne ES žiedinės ekonomikos strategija.
Pagrindiniai reglamento tikslai
Reglamentas siekia kelių pagrindinių tikslų:
- Aplinkosauginis: mažinti CO₂ emisijas ir bendrą automobilių poveikį aplinkai.
- Žaliavų išlaikymas: kuo daugiau naudingų žaliavų išlaikyti Europos Sąjungos viduje. Medžiagos, iš kurių pagaminti automobiliai, turėtų būti grąžinamos į gamybos ciklą pačioje ES, stiprinant perdirbimo sektorių.
- Kova su nelegaliu ardymu: spręsti problemą, kai kasmet apie 3 mln. transporto priemonių Europos Sąjungoje „dingsta“ - paskelbiamos netinkamomis naudoti, tačiau neaišku, kur faktiškai nukeliauja.
Tai neišvengiama, nes susiduriame su dviem susijusiomis problemomis - atliekų kiekiu ir žaliavų trūkumu. Europa gamina vis daugiau technologijų, kurioms reikalingos medžiagos, kurių pati neturi. Tai ypač matyti elektronikos, atsinaujinančių energijos išteklių ir retųjų žemės elementų srityje, kur apie 90 proc. tiekimo šiandien kontroliuoja Kinija. Turime pasirinkimą: arba nuolat būti priklausomi, arba stiprinti žiedinę ekonomiką ir grąžinti medžiagas į gamybos ciklą. Automobilių sektorius čia tampa viena pirmųjų kregždžių - mokomės veikti kuo labiau uždarame cikle, neeksportuoti atliekų perdirbimui į trečiąsias šalis, o kurti pridėtinę vertę Europos viduje.
Priemonės automobilių pramonei
Dauguma priemonių pirmiausia palies automobilių gamintojus:
- Perdirbtų medžiagų naudojimas: nustatyti reikalavimai, kiek perdirbtų medžiagų turi būti naudojama automobiliuose. Kol kas turime nustatytus tikslus plastikui, o vėliau Europos Komisija pateiks analogiškus reikalavimus plienui, aliuminiui, variui ir kitiems metalams. Tai reiškia, kad gamintojai jau dizaino stadijoje turės galvoti apie tai, kaip automobilis bus išardomas ir perdirbamas, kad medžiagos galėtų grįžti į gamybos ciklą.
- Lengvesnis išardymas: reikalavimas gaminti automobilius taip, kad juos būtų lengviau išardyti. Reglamente aiškiai apibrėžta, kurios dalys ir kaip turi būti išimamos jų nepažeidžiant. Gamintojai taip pat turės dalintis visa technine informacija su rinkos dalyviais, o atliekų tvarkytojai bus įpareigoti išimti tam tikras detales.
- Gamintojų ir importuotojų atsakomybė: pagal išplėstinės gamintojo atsakomybės principą jie turės kompensuoti atliekų tvarkytojų patiriamus kaštus. Jei automobilio ardymas ir detalių pardavimas atsiperka - puiku. Tačiau jei lieka dalys, kurių niekam nereikia ir kurios tampa finansine našta, šios išlaidos turės būti padengiamos gamintojų.
Reglamente patikslinta, kada transporto priemonė laikoma eksploatuoti netinkama. Nors dėl šios dalies vyko ypač daug diskusijų, išlaikytas savininko pasirinkimas ir lankstumas. Tai reiškia, kad net jei ekonomiškai remontas ne visada apsimoka, savininkas turėtų teisę priimti sprendimą pats. Mūsų regionui ir verslams, dirbantiems su automobilių ardymu, tai netgi atveria galimybių, nes automobilių, kurie bus pripažinti netinkamais naudoti ir turės būti sutvarkyti ES viduje, daugės, o tai reiškia daugiau darbo ir daugiau pajamų.
Reglamento poveikis tarptautiniu mastu
Reglamentas galios visiems automobiliams, parduodamiems ES rinkoje - nesvarbu, ar tai būtų Europos, Japonijos, JAV ar Kinijos gamintojai. Jei nori parduoti automobilį Europos Sąjungoje, turėsi atitikti šiuos reikalavimus. Tai leidžia išvengti nelygiaverčių konkurencinių sąlygų ir kartu skatina žiediškumo principus globaliu mastu. Gamintojai visame pasaulyje planuoja savo gamybos linijas atsižvelgdami į šį reglamentą, todėl žiedinės ekonomikos idėja tokiu būdu sklis gerokai plačiau nei tik ES ribose.
Eismo saugos institucijos vaidmuo
Eismo saugos institucija yra biudžetinė įstaiga prie Susisiekimo ministerijos, finansuojama iš valstybės biudžeto. Ji vadovaujasi 2018 m. vasario 16 d. Europos Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/761, kuriuo nustatomi nacionalinių saugos institucijų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 išdavusių bendrąjį saugos sertifikatą arba saugos leidimą, vykdomos priežiūros bendrieji saugos būdai.
Tais atvejais, kai geležinkelių posistemiui ar jo daliai netaikomos TSS ir kai dar nėra parengtų geležinkelių posistemių techninių taisyklių arba nesudaryti tarptautiniai susitarimai, eismo saugos institucija turi teisę vienašališkai pripažinti atitikties sertifikatus, išduotus Europos Sąjungos valstybių narių notifikuotųjų įstaigų ar kitų oficialiai pripažintų bandymų laboratorijų, sertifikavimo ar kontrolės įstaigų.
Eismo saugos institucija turi teisę neatlygintinai gauti reikalingą informaciją ir dokumentus iš geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir visų asmenų, kuriems taikomi šio įstatymo reikalavimai. Vykdydama eismo saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją ir teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūrą, ji veikia skaidriai ir nešališkai.
Eismo saugos institucijos veikla grindžiama viešumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais. Atlikdama jai pavestas funkcijas, eismo saugos institucija privalo užtikrinti, kad visi su eismo saugos institucijos atliekamomis funkcijomis susiję asmenys turėtų galimybę pateikti savo paaiškinimus, ir pateikti savo priimamų sprendimų motyvus.
Eismo saugos institucija kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki gruodžio 31 d., parengia su geležinkelių infrastruktūros valdytojais, geležinkelio įmonėmis (vežėjais) suderina ir savo interneto svetainėje paskelbia kitų metų eismo saugos planą, kuriame nustatomos priemonės bendriesiems eismo saugos tikslams pasiekti. Geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai) iki kiekvienų kalendorinių metų gegužės 31 d. pateikia eismo saugos institucijai praėjusių metų eismo saugos ataskaitą. Eismo saugos institucija kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d., savo interneto svetainėje skelbia praėjusių metų metinę eismo saugos ataskaitą ir pateikia ją Agentūrai.
Naujosios „Scania“ saugos funkcijos ir „Vizija - nulis“
Nuo 2024 m. liepos mėn. BSR bus pradėtas taikyti įgyvendinant ES iniciatyvą „Vizija - nulis“, kuria siekiama iki 2050 m. Europos keliuose įvykstančiose avarijose žuvusių arba sunkiai sužalotų žmonių skaičių sumažinti iki nulio. Pagal 2022 m. liepos mėn. visos parduodamos naujos „Scania“ sunkvežimiai ir autobusai atitiks visus reikalavimus. Daugelis reikalaujamų pagalbinių saugos technologijų jau kuris laikas diegiamos „Scania“ transporto priemonėse.
2021 m. Europos Sąjungos valstybių keliuose įvyko beveik 20 000 mirtinų eismo nelaimių, kuriose žuvo žmonės, taigi saugumas yra pirmaeilės svarbos klausimas. Maždaug 14 % šių eismo nelaimių buvo susijusios su sunkiosiomis transporto priemonėmis. Iki 90 % visų avarijų buvo susijusios su žmogaus klaida.
„Scania“ jau siūlo daugelį iš aštuonių privalomų saugos funkcijų, tai yra jos pastangų skatinti perėjimą prie tvarios transporto sistemos, pagrįstos išmaniosiomis saugumo keliuose technologijomis, dalis. Be žmogiškųjų aspektų, kurie yra patys svarbiausi, kelių eismo įvykiai taip pat labai paveikia visą transporto įmonės eksploatacijos ekonomiją. Keli sunkvežimių ir autobusų gamintojai (įskaitant „Scania“) jau pasinaudojo perėjimo prie skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybes ir pristatė pažangias vairuotojo pagalbos sistemas (ADAS), kad vairuotojams būtų lengviau dirbti pasaulio miestų gatvėse ir greitkeliuose, kuriuose eismas darosi vis intensyvesnis.
tags: #europos #parlamento #ir #tarybos #direktyva #automobiliu