Europos Komisija (EK) skyrė bendrovei „Google“ dideles baudas už ES antimonopolinių taisyklių pažeidimą. Šios baudos siekė 2,42 mlrd. eurų ir 4,34 mlrd. eurų, priklausomai nuo konkretaus pažeidimo ir tyrimo.
Baudos už piktnaudžiavimą dominavimu kainų palyginimo paslaugų rinkoje
Antradienį EK nubaudė bendrovę „Google“ už ES antimonopolinių taisyklių pažeidimą, skirdama 2,42 milijardo eurų baudą. EK narė, atsakinga už konkurencijos politiką Margaretė Vestager (Margrethe Vestager), teigė, kad „Google“ piktnaudžiavo savo paieškos sistemos dominavimu rinkoje ir paieškos rezultatuose teikė pirmenybę savai kainų palyginimo paslaugai, o konkurentus nustumdavo į žemesnę vietą. Toks „Google“ elgesys pažeidžia ES antimonopolines taisykles, atimdamas iš kitų bendrovių galimybę konkuruoti paslaugų vertingumu ir kurti naujoves.
„Google“ kainų palyginimo paslaugos istorija ir strategija
- Svarbiausias „Google“ produktas yra „Google“ paieškos sistema, teikianti bendrosios paieškos rezultatus vartotojams, kurie už paslaugą moka savo duomenimis. Beveik 90 proc.
- 2004 m. „Google“ pradėjo veikti atskiroje Europos kainų palyginimo paslaugų rinkoje - jos priemonė iš pradžių vadinta „Froogle“, 2008 m. buvo pervadinta į „Google Product Search“, o nuo 2013 m. vadinama „Google Shopping“.
- Kai „Google“ į kainų lyginimo rinkas paleido „Froogle“, jose jau buvo įsitvirtinusių dalyvių.
- Iš dabartinių „Google“ pateiktų įrodymų matyti, jog bendrovė žinojo, kad „Froogle“ rezultatai rinkoje buvo palyginti prasti. Viename 2006 m. dokumente buvo teigiama, kad „Froogle“ „gerokai atsilieka nuo visų konkurentų“.
Kainų palyginimo paslaugų konkurencingumas didžiąja dalimi priklauso nuo vartotojų srauto. Kuo didesnis vartotojų srautas, tuo daugiau jie spusteli reklamų ir sugeneruoja daugiau pajamų. Be to, didesnis vartotojų srautas pritraukia daugiau mažmenininkų, norinčių įtraukti savo produktus į kainų palyginimo priemonės sąrašus. Nuo 2008 m. „Google“ Europos rinkose pradėjo įgyvendinti esminį strategijos pakeitimą, kad įpirštų savo kainų palyginimo paslaugą.
Neteisėta „Google“ praktika
„Google“ savo paieškos rezultatų sąraše varžovų kainų palyginimo paslaugas nustūmė į žemesnę vietą. Varžovų kainų palyginimo priemonės „Google“ paieškos rezultatuose rikiuojamos remiantis „Google“ bendrosios paieškos algoritmais. „Google“ į šiuos algoritmus įtraukė kriterijų, dėl kurių varžovų kainų palyginimo priemonės nustumiamos į žemesnę vietą. Yra įrodymų, kad net geriausiai vertinama varžovų paslauga rodoma vidutiniškai tik ketvirtajame „Google“ paieškos rezultatų puslapyje, o kitos rodomos dar toliau.
Vartotojai daug dažniau spusteli matomesnius rezultatus, t. y. tuos, kurie „Google“ paieškos rezultatų sąraše yra aukščiau. Net jei naudojamasi staliniu kompiuteriu, dešimčiai geriausiai vertinamų bendrosios paieškos rezultatų pirmajame puslapyje kartu tenka maždaug 95 proc. visų bendrosios paieškos rezultatų spustelėjimų (pirmajam rezultatui tenka maždaug 35 proc. visų spustelėjimų). Pirmajam rezultatui antrajame „Google“ bendrosios paieškos rezultatų puslapyje tenka tik maždaug 1 proc. visų spustelėjimų. To negalima paaiškinti vien faktu, kad pirmasis rezultatas yra svarbiausias, nes yra ir įrodymų, kad nustūmus pirmąjį rezultatą į trečią vietą spustelėjimų skaičius sumažėja maždaug 50 proc.
Piktnaudžiavimas dominavimu rinkoje
Komisija padarė išvadą, kad „Google“ dominuoja bendrosios interneto paieškos rinkose visoje Europos ekonominėje erdvėje (EEE), t. y. 31 EEE šalyje. Jame konstatuota, kad nuo 2008 m. „Google“ dominavo bendrosios interneto paieškos rinkose visose EEE šalyse, išskyrus Čekiją - joje „Google“ dominavo nuo 2011 m. Šis vertinimas grindžiamas tuo, kad „Google“ paieškos sistemai visose EEE šalyse priklauso labai didelė rinkos dalis, dažniausiai viršijanti 90 proc. Tokia rinkos dalis jai nuolat priklausė bent nuo 2008 m., t. y. Komisijos nagrinėjamu laikotarpiu.
Be to, esama didelių kliūčių patekti į šias rinkas, iš dalies dėl tinklo poveikio: kuo daugiau vartotojų naudojasi paieškos sistema, tuo patrauklesnė ji tampa reklamuotojams. Sugeneruotas pelnas tuomet gali būti panaudotas tam, kad būtų pritraukta dar daugiau vartotojų.
„Google“ piktnaudžiavo šiuo dominavimu rinkoje, suteikdama savo kainų palyginimo paslaugai neteisėtą pranašumą. Matomiausioje savo paieškos rezultatų sąrašo vietoje ji rodydavo tik savo kainų palyginimo paslaugą, o varžovų paslaugas nustumdavo į žemesnę vietą. Šią praktiką „Google“ taikė visose 13 EEE šalių, kuriose teikė savo kainų palyginimo paslaugą, 2008 m. sausio mėn. pradėjo nuo Vokietijos ir Jungtinės Karalystės. Vėliau, 2010 m. spalio mėn., šią praktiką ėmė taikyti Prancūzijoje, 2011 m. gegužės mėn. - Italijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje, 2013 m. vasario mėn. - Čekijoje, o 2013 m. lapkričio mėn. - Lenkijoje, Danijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje ir Airijoje.
Neteisėta „Google“ praktika labai paveikė pačios „Google“ kainų palyginimo paslaugos ir jos varžovų paslaugų konkurenciją. Varžovų kainų palyginimo paslaugų vartotojų srautas smarkiai sumažėdavo, nes „Google“ nustumdavo jas į žemesnę vietą. Pavyzdžiui, Komisija rado konkrečių įrodymų, kad lankytojų srautas į tam tikras varžovų interneto svetaines Jungtinėje Karalystėje sumažėjo 85 proc., Vokietijoje - iki 92 proc., o Prancūzijoje - 80 proc. Šio staigaus sumažėjimo negalima paaiškinti kitais veiksniais.
EK sprendimas ir „Google“ atsakymas
Komisija, skirdama 2 424 495 000 eurų baudą, atsižvelgė į pažeidimo trukmę ir sunkumą. „Google“ dabar privalo per 90 dienų nutraukti šią praktiką, kitaip jai teks mokėti iki 5 proc. „Google“ patronuojančiosios bendrovės „Alphabet“ vidutinės dienos pasaulinės apyvartos siekiančias baudas. „Google“ neigia kaltinimus ir ketina pateikti apeliacinį skundą.
Pirmąjį ginčo byloje dėl paslaugos „Google Shopping“ raundą „Google“ pralaimėjo - 2021 m. ES generalinis teismas paliko galioti Komisijos išvadas ir sprendimą dėl baudos. Po to „Google“ pateikė apeliaciją aukštesniosios instancijos ES teisingumo teismui, teigdama, kad Briuselis bando perlenkti lazdą ir nesupranta, kaip veikia konkurencija tarp įmonių. Generalinė advokatė Juliane Kokott savo išvadą turėtų pristatyti 8.30 val. Grinvičo laiku. Teismo sprendimas šioje byloje turėtų būti priimtas po kelių mėnesių. Jis gali nuspręsti palikti galioti arba panaikinti visą žemesniosios instancijos teismo sprendimą ar jo dalį.
Baudos už „Android“ dominavimo įtvirtinimą
Už ES antimonopolinių taisyklių pažeidimą bendrovei „Google“ Komisija skyrė 4.34 mlrd. eurų baudą. Už konkurencijos politiką atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager sakė, kad „Google“ sistemą „Android“ panaudojo kaip priemonę savo paieškos sistemos dominavimui įtvirtinti. Dėl tokios praktikos iš konkurentų atimta galimybė kurti naujoves ir konkuruoti paslaugų vertingumu, o iš Europos vartotojų - galimybė pajusti veiksmingos konkurencijos svarbioje judriojo ryšio srityje naudą.
Didžiąją savo pajamų dalį „Google“ gauna per savo pagrindinį produktą „Google“ paieškos sistemą. Bendrovė labai anksti suprato, kad perėjimas nuo stalinių kompiuterių prie mobiliojo interneto bus esminis pasikeitimas.
„Android“ ekosistema ir „Google“ dominavimas
- 2005 m. „Google“ įsigijo pradinį mobiliosios operacinės sistemos „Android“ kūrėją ir nuo tada tą sistemą tebeplėtoja.
- Šiuo metu „Android“ naudojama apie 80 proc. visų Europoje ir pasaulyje parduodamų išmaniųjų mobiliųjų įrenginių.
- Sukūrusi naują „Android“ versiją, pirminį jos kodą „Google“ skelbia internete. Iš principo tai sudaro sąlygas nepriklausomoms įmonėms šį kodą atsisiųsti ir modifikuoti, kad sukurtų „Android“ atmainas.
- Atvirai prieinamas „Android“ pirminis kodas apima išmaniosios mobiliosios operacinės sistemos bazines ypatybes, bet ne „Google“ nuosavybines „Android“ programėles ir paslaugas.
- Įrenginių gamintojai, norintys gauti „Google“ nuosavybinių „Android“ programėlių ir paslaugų, su „Google“ turi sudaryti sutartis, kuriose „Google“ nustato tam tikrus apribojimus.
„Google“ dominuoja nacionalinėse bendrosios paieškos internete rinkose visoje Europos ekonominėje erdvėje (EEE), t. y. 31-oje EEE valstybėje narėje. Bendrovei „Google“ priklauso daugiau kaip 90 proc. rinkos daugelyje EEE valstybių narių. Į šias rinkas patekti labai sunku.
Kontroliuodama sistemą „Android“ „Google“ dominuoja pasaulinėje licencinių mobiliųjų operacinių sistemų rinkoje (išskyrus Kiniją) - jos rinkos dalis sudaro daugiau negu 95 proc. Į šią rinką patekti labai sunku, iš dalies dėl tinklo poveikio: kuo daugiau naudotojų naudojasi išmaniąja mobiliąja operacine sistema, tuo daugiau kūrėjų kuria programėles tai sistemai, o tai savo ruožtu pritraukia daugiau naudotojų.
„Google“ dominuoja pasaulinėje mobiliajai operacinei sistemai „Android“ skirtų programėlių parduotuvių rinkoje (išskyrus Kiniją). „Android“ įrenginiuose daugiau kaip 90 proc. programėlių atsisiunčiama per „Google“ programėlių parduotuvę „Play Store“. Esama didelių kliūčių patekti ir į šią rinką.
Trys konkretūs sutartiniai apribojimai
Komisijos sprendimas yra susijęs su trijų konkrečių rūšių sutartiniais apribojimais, kuriuos „Google“ taikė įrenginių gamintojams ir judriojo ryšio tinklų operatoriams ir kurie sudarė sąlygas bendrovei „Google“ sistemą „Android“ panaudoti kaip priemonę savo paieškos sistemos dominavimui įtvirtinti:
- Mobiliųjų programėlių ir paslaugų siūlymas kaip komplektas: „Google“ mobiliąsias programėles ir paslaugas įrenginių gamintojams siūlo kaip komplektą, kurį sudaro „Google Play Store“, programėlė „Google Search“ ir interneto naršyklė „Google Chrome“. Taip „Google“ užtikrino, kad jos programėlė „Google Search“ ir naršyklė „Google Chrome“ būtų iš anksto įdiegtos praktiškai visuose EEE parduodamuose įrenginiuose. Išankstinis įdiegimas gali skatinti išlaikyti status quo, nes naudotojai, kurių įrenginiuose paieškos ir interneto naršymo programėlės yra įdiegtos iš anksto, yra linkę jas ir naudoti. Komisija nustatė, kad „Google“ argumentai dėl komplekto būtinos investicijų grąžos į „Android“ nėra pakankamai pagrįsti.
- Finansinės paskatos už išskirtinį „Google Search“ įdiegimą: „Google“ teikė nemažas finansines paskatas kai kuriems didžiausiems įrenginių gamintojams, taip pat judriojo ryšio tinklų operatoriams su sąlyga, kad jie visuose savo „Android“ įrenginiuose iš anksto įdiegs tik „Google Search“. Komisijos tyrimas parodė, kad konkuruojanti paieškos sistema nebūtų galėjusi kompensuoti „Google“ mokamų pajamų praradimo ir vis tiek gauti pelno. Komisija nustatė, kad „Google“ elgesys buvo neteisėtas 2011-2014 m. Nuo 2013 m. „Google“ pradėjo palaipsniui šio reikalavimo nebetaikyti.
- Draudimas naudoti alternatyvias „Android“ versijas: „Google“ įrenginių gamintojams neleido naudoti jokių kitų „Google“ nepatvirtintų alternatyvių „Android“ versijų („Android“ atmainų). Kad galėtų savo įrenginiuose iš anksto įdiegti „Google“ nuosavybines programėles, įskaitant „Play Store“ ir „Google Search“, gamintojai turėjo įsipareigoti nekurti ir neparduoti jokių įrenginių, kuriuose naudojamos „Android“ atmainos. Dėl šios praktikos sumažėjo galimybių kurti ir parduoti įrenginius, kuriuose naudojamos „Android“ atmainos. Be to, taip elgdamasi, „Google“ iš konkurentų atėmė svarbią galimybę teikti programėles ir paslaugas. Komisija padarė išvadą, kad „Google“ argumentai, jog šie apribojimai buvo būtini, kad būtų užkirstas kelias „Android“ ekosistemos suskaidymui, nėra pakankamai pagrįsti.
Poveikis konkurencijai ir tolesnės naujovės
Dėl „Google“ praktikos iš konkuruojančių paieškos sistemų atimta galimybė konkuruoti paslaugų vertingumu. Užsiimant siejimo praktika užtikrinta, kad „Google“ paieškos sistema ir naršyklė būtų iš anksto įdiegtos praktiškai visuose „Google“ „Android“ įrenginiuose, o išskirtinumo mokėjimais labai sumažintos paskatos iš anksto įdiegti konkuruojančias paieškos sistemas.
„Google“ taip pat trukdė kurti „Android“ atmainas - tai galėjo atverti galimybes duomenų srautui keliauti į konkuruojančias paieškos sistemas. Galiausiai „Google“ praktika padarė žalą konkurencijai ir tolesnių naujovių kūrimui ne tik paieškos internete, bet ir visame mobiliųjų paslaugų sektoriuje, nes ji neleido kitoms interneto naršyklėms veiksmingai konkuruoti su iš anksto įdiegta naršykle „Google Chrome“.
EK reikalavimai ir potencialios pasekmės
Komisijos sprendime reikalaujama, kad per 90 dienų nuo sprendimo priėmimo „Google“ nutrauktų neteisėtą praktiką ir nesiimtų jokių priemonių, kurių objektas ar poveikis būtų toks pats ar lygiavertis. Jei „Google“ Komisijos sprendimo nesilaikys, jai teks mokėti nuobaudas už reikalavimų nesilaikymą iki 5 proc. „Google“ patronuojančiosios bendrovės „Alphabet“ vidutinės dienos pasaulinės apyvartos. Galiausiai „Google“ taip pat gali tekti atlyginti civilinę žalą, dėl kurios į valstybių narių teismus gali kreiptis bet kuris pilietis ar įmonė, paveikti tokio antikonkurencinio elgesio.
Bendras poveikis ir tolesni tyrimai
Iki šiol „Google“ iš viso skirta net aštuonis milijardus eurų siekiančių baudų. Šiuo metu jos atžvilgiu atliekamas dar vienas Briuselio 2021 m. pradėtas tyrimas, kurio tikslas - išsiaiškinti, ar ji nepiktnaudžiavo savo padėtimi savo pačios internetinės reklamos rodymo technologijų naudai - be kita ko, ir platformoje „YouTube“. Priklausomai nuo tyrimo rezultatų, bendrovei „Google“ gali būti skirta dar viena didžiulė bauda bei galėtų tekti pakeisti savo naudojamą praktiką.