Europinis ožekšnis (lot. Euonymus europaeus) Lietuvoje natūraliai paplitęs, itin dekoratyvus vasaržalis krūmas arba nedidelis medelis. Geriausiai atpažįstamas dėl savo unikalių rudeninių vaisių ir ryškių spalvų.
Pagrindinės europinio ožekšnio savybės
Išvaizda ir augimo ypatybės
- Aukštis: Užauga iki 3-6 metrų aukščio, kartais net iki 5-7 m.
- Šakos: Žalios, dažnai keturbriaunės. Ūgliai žali, su keturiomis kamščio briaunelėmis, kurios ryškios jaunuose, vešliuose ūgliuose.
- Lapai: 2‒11 cm ilgio, ovališki arba pailgai elipsiški, smulkiai pjūkliški, apatinėje pusėje pagysliais plaukuoti. Lapai elipsiški, 3-8 cm ilgio ir 1-3 cm pločio, tamsiai žali.
- Dekoratyvumas: Rudenį lapai nusidažo įvairiais raudonais bei purpuriniais atspalviais. Apie rugpjūčio mėnesio pabaigą lapai įgauną tamsiai raudoną spalvą ir maždaug po mėnesio nukrenta. Vasaros metu lapai būna sodriai žali, o rudenį prieš nukrisdami tampa šviesiai žaliais ir gelsvais (ypač veislės 'Albus').
- Žiedai: Žiedai susitelkę dvistypiuose žiedynuose po 3‒15, keturianariai, 8‒12 mm skersmens, dviejų tipų: ilgapiesteliniai su trumpais kuokeliais ir neišaugusiomis dulkinėmis ir trumpapiesteliniai su normaliais kuokeliais ir neišaugusia piestele. Vainiklapiai gelsvai arba žalsvai balti. Žiedai pilkšvi ar gelsvi, 8-12 mm skersmens, nėra išvaizdūs.
- Žydėjimas: Žydi antroje gegužės mėnesio pusėje arba birželio mėnesio pradžioje.
Vaisiai ir jų savybės
Vaisiai yra ryškiai rožinės keturskiautės dėžutės, kurios atsiveria parodydamos oranžinius sėklamakščius. Tai pagrindinis augalo akcentas rudenį. Dėžutės 10‒13 mm pločio, ketvirtadaliu mažesnio už plotį ilgio, su keturiais išsipūtusiais lizdais; prinokusios tampa ryškiai rožinės. Prinoksta rugpjūčio‒rugsėjo mėn. Plyšus dėžutėms, keletą savaičių sėklos laikosi pakibusios, kol jų paukščiai nesulesa arba jos savaime nenukrenta. Prinokusios sėklos pakimba ant plonų pasaitėlių ir taip kaba kelias savaites, kol nukrenta arba yra sulesamos paukščių.
SVARBU: Visos augalo dalys, o ypač vaisiai, yra nuodingi žmonėms, tačiau juos mielai lesa paukščiai. Aktyvių medžiagų yra vaisiuose, žievėje ir lapuose. Nuo jų dažniausiai apsinuodija vaikai, užvalgę spalvingų vaisių, arba ožkos, užvalgiusios ožekšnio lapų. Simptomai pasirodo po 12 valandų. Dažniausiai sukelia virškinimo problemas, širdies ritmo pokyčius ir galvos svaigimus.
Auginimas ir priežiūra
- Vieta: Europinis ožekšnis mėgsta saulėtas vietas arba dalinį pavėsį. Augant pilname pavėsyje, rudeninė lapų spalva būna ne tokia intensyvi.
- Dirvožemis: Nereiklus, tačiau geriausiai veši purioje, derlingoje ir neužmirkusioje dirvoje. Atsparus užterštam miestų orui, nereiklus dirvožemio derlingumui, pakenčia užtamsinimą.
Paplitimas ir ekologija
Europinis ožekšnis auga visoje Lietuvoje; gausesnis ir dažnesnis Vidurio žemumoje ir šiaurvakariniuose rajonuose. Lapuočių ir mišriuose miškuose sudaro traką. Paplitęs krūmynuose, upių šlaituose. E. europaeus savaiminis Europoje.
Europinio ožekšnio panaudojimas
Šio krūmo mediena labai kieta, skali, naudojama skietams, batų vinims, namų ūkio padargams, piešimo angliams. Šaknų žievėje yra iki 20 % gutaperčios, sėklose - iki 45 % lėtai džiūstančio aliejaus. Sugrūstomis sėklomis kartais gydomi niežai. Auginamas miestų želdiniuose, parkuose; Biržų ir Pasvalio rajonuose pasitaiko darželiuose. Tinka gyvatvorėms.
Ožekšnio genties pavadinimo kilmė
Genties autorius, Karlas Linėjus, pirmasis Ožekšnio gentį pavadino 'Evonymus', tačiau vėliau buvo suteikta kita gimininga pavadinimo transkripcija - 'Euonymus', kuri naudojama iki šiol. Manoma, ankstesnis pavadinimas buvo suteiktas mitologinės 'Evonyme' dievybės vardu - motinos furijos (dėl nuodingų ožekšnio savybių). Fùrijos, romėnų mitologijoje - trys keršto ir bausmės deivės, persekiojusios ir baudusios nusikaltėlius. Vergilijus mini tris furijas: Alekto (nepaliaujama), Megaera (šlykšti) ir Tisifonė (keršijanti žudikui).
Furijos geriausiai žinomos dėl Oresto persekiojimo už savo motinos nužudymą. Literatūros šaltiniuose minima, jog Apolonas liepė Orestui nužudyti tėvo Agamemnono žudiką, o jo žudikas buvo jo motina. Graikų mitologijoje teigiama, kad erinijos (romėnų atitikmuo furijos) gimė iš Urano kraujo, kai Kronas jį kastravo. Furijų išvaizda vaizduojama siaubingai ir atstumiančiai. Jų galvas supo gyvatės, o akys pasruvusios krauju. Kartais jos vaizduojamos su šikšnosparnio ar paukščio sparnais, ar šuns kūnu. Tačiau dažniausiai jos vaizduojamos su juodomis žėrinčiomis akimis, sparnais ir dėvinčiomis juodas sukneles.
Europinio ožekšnio veislės
- 'Albus': Vaisių dėžutė balta, o sėklos oranžinės.
- 'Atrorubens': Lapija apvalesnė, pats krūmas 3-8 metrų aukščio.
- 'Red cascade': Gavo apdovanojimą iš Didžiosios Britanijos Karališkosios sodininkystės bendruomenės (British Royal Horticultural Society) kaip vertingas sodo augalas (Award of Garden Merit).
Panašūs ožekšnio augalai: Karpotasis ožekšnis
Į europinį ožekšnį panašus karpotasis ožekšnis (Euonymus verrucosus Scop.) - apie 2 m aukščio krūmas, retai išauga medeliu. Tai 1,5 - 3 m aukščio krūmas, rečiau 3 - 6 metrų medis. Natūraliai auga Lietuvos miškuose, šlaituose. Auginamas kaip dekoratyvinis augalas sodybose ir parkuose.
Karpotojo ožekšnio savybės
- Ūgliai: Šiurkštūs, aplipę tankiomis rudomis karpelėmis.
- Lapai: 1,5‒9 cm ilgio, pailgai ovališki, smulkiai dantyti, ploni, pliki arba tik apatinėje pusėje pagysliais plaukuoti.
- Žiedai: Susitelkę į žiedynus po 3‒7, keturianariai, 6‒10 mm skersmens. Vainiklapiai žalsvai rudi. Žydi gegužės mėnesio pabaigoje‒birželio mėnesio pradžioje.
- Vaisiai: Dėžutės keturlizdės, ties pertvaromis giliai persmaugtos, 7‒10 mm pločio ir maždaug 2 mm mažesnio ilgio, prinokusios tampa šviesiai geltonos arba rausvos. Prinoksta rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Dėžutėms plyšus, sėklos pakimba ant siūlelių. Dera negausiai.
Paplitimas ir panaudojimas
Karpotasis ožekšnis auga didesnėje šalies dalyje, išskyrus vakarinius rajonus. Dažnas lapuočių miškų arba mišrių pušynų su eglėmis ir lapuočiais trake, paupių šlaitų krūmynuose. Euonymus verrucosus savaiminis Europoje. Šio augalo šaknų žievėje yra iki 33 % gutaperčios, dėl to anksčiau buvo auginamas plantacijose. Sėklose yra iki 54 % lėtai džiūstančio aliejaus. Tinka natūralaus kraštovaizdžio želdiniams ir gyvatvorėms.
