Antstolio pareiga surašyti baudos išieškojimo negalimumo aktą

Antstoliai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant teismų sprendimų ir kitų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Šiame straipsnyje aptariama antstolio pareiga ir procedūros, susijusios su baudos išieškojimo negalimumo aktu, taip pat išieškojimo ypatumai ir su tuo susijusios vykdymo išlaidos.

Baudų išieškojimas ir priverstinio vykdymo tvarka

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą arba baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Šios baudos priverstinai išieškomos antstolių Civilinio proceso kodekse (CPK) nustatyta tvarka.

Valstybinė mokesčių inspekcija apie baudos priverstinį išieškojimą praneša institucijai, nurodytai ANK 673 straipsnio 1 dalyje. Ši institucija pažeidėjo prašymu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais. Nesumokėta bauda ar jos dalis gali būti pakartotinai perduota antstoliui priverstinai išieškoti, kai pasikeičia baudos pripažinimo beviltiška sąlygos - atsiranda turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas.

Bauda negali būti priverstinai vykdoma, jeigu:

• Valstybinė mokesčių inspekcija sprendimu dėl priverstinio baudos išieškojimo neperdavė jo vykdyti antstoliui per šešis mėnesius nuo ANK 313 straipsnyje nustatyto termino pabaigos.
• Atidėjus nutarimo skirti baudą vykdymą arba išdėsčius nutarimu paskirtos baudos mokėjimą pagal ANK 306 ir 313 straipsnius neperdavė jo vykdyti antstoliui sprendimu dėl priverstinio baudos išieškojimo per šešis mėnesius nuo nutarimo skirti baudą vykdymo atidėjimo ar paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo termino pabaigos arba nuo baudos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo nutraukimo, arba nuo sprendimo dėl mokestinio ginčo įsiteisėjimo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu nepilnametis neturi savo turto ar jo dalies bendrojoje nuosavybėje, bauda išieškoma iš jo tėvų arba globėjų (rūpintojų). Jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) arba kito organo (pareigūno) nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais, ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už šešis eurus baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims.

Vykdymo išlaidų apmokėjimo ypatumai

Civilinio proceso kodekso 610 straipsnis įtvirtina bendrąjį principą, kad visas sprendimo vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, o įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Tačiau Sprendimų vykdymo instrukcijoje gali būti nustatytos išimtys dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo. Šias išimtis svarbu žinoti išieškotojams, vertinant galimas priverstinio skolų išieškojimo sąnaudas.

Kai išieškotojas yra fizinis asmuo, antstolis, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, gali iš viso arba iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo. Vykdymo išlaidų mokėjimas taip pat gali būti atidėtas iki vykdomosios bylos užbaigimo. Tačiau tuo atveju, jeigu išieškotojas atsiima vykdomąjį dokumentą iš antstolio savo iniciatyva, išieškotojas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją privalo sumokėti visas susidariusias vykdymo išlaidas, įskaitant ir tas, nuo kurių jis buvo atleistas ar kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas.

Išieškotojas taip pat privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, jeigu vykdomoji byla nutraukiama jam atsisakius nuo išieškojimo. Šiuo atveju išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos.

Išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos negrąžinamos ir tais atvejais, kai vykdomoji byla nutraukiama dėl skolininko mirties ir kai turtiniai reikalavimai nepereina mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Jei vykdomoji byla nutraukiama reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kurio teisių ar pareigų perėmimas yra negalimas, išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos taip pat neišieškomos iš skolininko ir išieškotojui negrąžinamos.

Jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudaro taikos sutartį, o vykdymo išlaidų klausimas sutartyje nėra aptariamas, visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Kartais antstolių pradėtas vykdomąsias bylas tenka nutraukti kasacinės instancijos teismams panaikinus sprendimus, kurie buvo vykdymo pagrindas. Tokiais atvejais negrąžinamos nei išieškotojo sumokėtos, nei iš skolininko išieškotos sprendimo vykdymo išlaidos.

Tačiau tais atvejais, kai vykdomoji byla nutraukiama pasibaigus išieškojimo senaties terminui, visos išieškotojo sumokėtos sprendimo vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui. Laikomasi principo, kad skolininkui išvengus prievolės įvykdymo išieškotojas dėl to neturėtų patirti nuostolių.

Skolininkas neprivalo atlyginti išieškotojo patirtų vykdymo išlaidų tada, kai išieškotojas pateikia antstoliui vykdomąjį dokumentą be pagrindo, pavyzdžiui, kai asmeniui skirta bauda ar jo turėta skola už paslaugas jau yra sumokėta. Jei žmogus yra jau grąžinęs skolą ir vis dėlto dar gauna antstolio siūlymą ją sumokėti, jis turėtų pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad su kreditoriumi yra atsiskaitęs iki vykdomojo dokumento pateikimo ir jokių papildomų išlaidų nepatirs. Tačiau šiuo atveju labai svarbus dalykas yra prievolės įvykdymo momentas.

Į Antstolių rūmus besikreipiantys žmonės dažnai išsako nepasitenkinimą, kad pavėlavus sumokėti baudą ar skolą vos vieną ar dvi dienas, jiems jau tenka mokėti bylos administravimo mokestį ir faktines vykdymo išlaidas.

Būtinosios vykdymo išlaidos

Pateikdamas antstoliui vykdomąjį dokumentą išieškotojas privalo sumokėti bylos administravimo išlaidas, kitaip vadinamas būtinasias vykdymo išlaidas. Bylos administravimo išlaidų dydis priklauso nuo vykdomajame dokumente nurodytos išieškotinos sumos arba, jeigu dalis šios sumos buvo anksčiau išieškota ar apmokėta, nuo likusios išieškoti sumos, taip pat nuo vykdomojo dokumento kategorijos.

Dažniausiai pasitaikančių vykdomųjų dokumentų, t. y. bylų dėl piniginės skolos išieškojimo, administravimo išlaidos:

Šios išlaidos gali būti indeksuojamos Sprendimų vykdymo instrukcijos 40.1. p. nustatyta tvarka.

Vykdomosiose bylose dėl išlaikymo išieškojimo, kai vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dieną nėra išlaikymo įsiskolinimo, antstoliui apmokamos 12 eurų būtinos vykdymo išlaidos. Jeigu pateikiant vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojamos aukščiau lentelėje nurodytos būtinos vykdymo išlaidos.

Vykdomųjų dokumentų rūšys ir jų gavimas

Norint pradėti priverstinį skolos išieškojimą su antstolio pagalba, privaloma turėti vykdomąjį dokumentą. Ne kiekvienas teismo sprendimas ar nutarimas pats savaime yra vykdomasis dokumentas. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 587 straipsnis nurodo, kas yra vykdomasis dokumentas:

1. Vykdomasis raštas, teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas, nutartis, taip pat arbitražo sprendimas;
2. Teismo įsakymas;
3. Teismo sprendimas ir nutartis - kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais;
4. Teismo nutartys ir institucijų ir pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;
5. Teismo nuosprendžiai dėl juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo;
6. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;
7. Prokuroro sankcijos dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir kiti prokuroro nutarimai tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;
8. Notaro vykdomasis įrašas pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo);
9. Darbo ginčų komisijos sprendimai;
10. Kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.

Kaip gauti vykdomąjį dokumentą?

Vykdomasis raštas

Vykdomasis raštas - tai vykdomasis dokumentas, kuris išduodamas teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarimo, nutarties pagrindu.

Išieškotojui vykdomasis raštas išduodamas:

1. Teismo sprendimui įsiteisėjus - vykdomąjį dokumentą išduoda pirmosios instancijos teismas:

   • Pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą.
   • Be išieškotojo prašymo vykdomasis dokumentas išduodamas:
     • kai konfiskuojamas turtas;
     • kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą;
     • kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala;
     • kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę.

2. Skubaus vykdymo atvejais - teismo sprendimo pagrindu vykdomąjį dokumentą išduoda apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą. Tokiais atvejais vykdomasis dokumentas išduodamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo priėmimo. Išieškotojui vykdomasis dokumentas išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku. Praktikoje kartais pasitaiko atvejų, kai vykdomasis dokumentas dėl įvairių priežasčių negali būti išsiųstas paštu, todėl visuomet vertėtų papildomai pasidomėti dėl vykdomojo dokumento išdavimo proceso arba nuvykti į teismą ir atsiimti vykdomąjį dokumentą asmeniškai.

Pagal kiekvieną teismo sprendimą išduodamas vienas vykdomasis dokumentas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą, jeigu:

1. Teismo sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose;
2. Teismo sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai;
3. Teismo sprendimas priimtas keliems atsakovams;
4. Nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų.

Jeigu vykdomasis dokumentas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo dokumento dublikatas. Prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Vykdomojo dokumento dublikatas išduodamas tokia pat tvarka kaip ir pats vykdomasis dokumentas, tik jo titulinio lapo dešinėje viršutinėje dalyje įrašoma „dublikatas“.

Teismo įsakymas

Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra pats paprasčiausias, greičiausias ir pigiausias skolos išieškojimo teisminiu keliu instrumentas. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paprastai pateikiamas teismui pagal skolininko gyvenamąją vietą. Kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo reikia mokėti tik ketvirtadalį įprastai mokamo žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 6p.), o įsiteisėjęs teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas, t.y. jį galima pateikti antstoliui vykdyti. Teismo įsakymas įsiteisėja po 20 dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu teismas skolininkui įteikia teismo įsakymą ir per minėtą 20 dienų terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl skolos, teismo įsakymas įsiteisėja ir teismas išduoda įsiteisėjusį teismo įsakymą (vykdomąjį dokumentą), kurio pagrindu antstolis gali išieškoti skolą iš skolininko. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris dienas išsiunčiamas išieškotojui.

Kiti vykdomieji dokumentai

Kiti vykdomieji dokumentai - tai nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Šiuose vykdomuosiuose dokumentuose būna nurodyta kokio įstatymo pagrindu jie privalo būti priverstinai įvykdyti.

Laikinosios apsaugos priemonės

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 144 str. nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikinosios apsaugos priemonės yra apibrėžiamos kaip civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-225/2009).

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne tik iškėlus bylą teisme, bet ir nepareiškus ieškinio. Todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti nurodomas ieškinyje, priešieškinyje, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo arba paduodamas kartu su ieškiniu arba gali būti paduodamas atskirai jau iškėlus bylą teisme, bei jos teisminio nagrinėjimo metu. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti išsprendžiamas per 3 dienas nuo jo gavimo teisme dienos. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nekviečiant šalių į posėdį.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismui tenkinus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 (keturiolika) dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos (CPK 147 str. 3 d.). Taigi, norint, jog laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų realų sprendimo įvykdymą, būtina nedelsti ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo per 14 dienų pateikti antstoliui vykdyti.

Jeigu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones teismas nėra nurodęs, kurį turtą areštuoti pirmiau, antstolis savarankiškai pasirenka areštuojamą turtą, laikydamasis įstatymo nustatytos eilės. Gana dažnai teismas savo sprendime nurodo konkretų turtą, į kurį reikia nukreipti laikinus apribojimus. Todėl nesutinkant su laikinųjų apsaugos priemonių nukreipimu į vieną turtą ir pageidaujant, kad būtų areštuojamas kitas, dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo taip pat reikėtų kreiptis į teismą, o ne į antstolį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. B., Z. B., A. B. v. antstolio padėjėjas A. N., byla Nr. 3K-3-332/2008).

Vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui tvarka

Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą antstoliui, pateikia prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Prašyme aptariamas vykdymo išlaidų apmokėjimas: kada ir kokias vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas.

Jeigu vykdyti pateikiamas notaro išduotas vykdomasis raštas dėl hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo, išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas prašyme taip pat privalo nurodyti savo pasirinkimą dėl hipoteka ar įkeitimu įkeisto daikto pardavimo viešose (n) varžytynėse ar perdavimo išieškotojui administruoti, jeigu skolininkas per raginime nustatytą terminą neįvykdys hipoteka ar įkeitimu užtikrinto įsipareigojimo.

Antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Priėmus vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietoje.

Tais atvejais, kai antstolis vykdo elektroninį vykdomąjį dokumentą, raštą apie raginimo siuntimą ar teikimą skolininkui, taip pat kitus CPK 614 straipsnyje nurodytus vykdomajame dokumente darytinus įrašus, užbaigdamas vykdomąją bylą antstolis padaro patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo.

Reikalingi dokumentai:

• Vykdomasis dokumentas (originalas);
• Pasirašytas prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti;
• Vykdomosios bylos administracinių išlaidų apmokėjimo kvitas (gali būti ir kopija).

Kas gali pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui ir kokiu būdu?

Vykdomasis dokumentas (vykdomasis raštas, vykdomasis įrašas, teismo įsakymas ar nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kt.) gali būti pateiktas išieškotojo arba išieškotojo atstovo (būtini atstovavimą pagrindžiantys dokumentai). Jeigu turite vykdomąjį dokumentą, galite atvykti tiesiai į antstolių kontorą, kur bus suteikta išsami informacija apie pateikimo vykdyti tvarką, galėsite užpildyti prašymą bei gauti administracinių išlaidų apmokėjimo rekvizitus arba galite nurodytus dokumentus su aukščiau nurodytais priedais atsiųsti registruotu laišku.

Išieškotojas turi teisę pasirinkti, kuriam antstoliui pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Vykdomasis dokumentas gali būti pateiktas antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko gyvenamoji ar veiklos (darbo) vieta arba yra skolininko turto. Pateikiant vykdomąjį dokumentą yra mokamas Sprendimu vykdymo instrukcijoje nustatytas privalomas administravimo mokestis. Bylos administravimo išlaidų (mokesčio) paskirtis - padengti antstolio vykdomo išieškojimo sąnaudas. Jos yra išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui. Visos išieškotojo apmokėtos vykdymo išlaidos pirmiausia išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui. Atleidimą nuo būtinųjų vykdymo išlaidų reglamentuoja Sprendimų vykdymo išlaidos. Svarbu: išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui administravimo išlaidas, išskyrus Instrukcijoje nustatytas išimtis.

Antstolio veiksmai ir išieškotojo teisės bei pareigos

Priėmus vykdomąjį dokumentą antstolis įsipareigoja laiku ir tinkamai atlikti vykdymo veiksmus bei imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant skolininko teisių ir kuo operatyviau įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstolis yra įgaliotas apylinkės teismo, kurio teritorijoje dirba, ir suteikia platų teisinių paslaugų spektrą. LR Sprendimų vykdymo instrukcija nustato antstolio darbo įkainius.

Vykdymo procese išieškotojo procesinės teisės:

• Dalyvauti atliekant priverstinio vykdymo veiksmus;
• Susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga;
• Gauti pažymas apie vykdymo eigą;
• Sudaryti taikos sutartis;
• Ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą;
• Apskųsti antstolio veiksmus;
• Reikšti prašymus, nušalinimus;
• Atsisakyti išieškojimo;
• Kitos Civilio proceso kodekse numatytos teisės.

Išieškotojo procesinės pareigos:

• Bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu;
• Domėtis vykdymo eiga;
• Nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą;
• Nedelsdamas raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir nauja išieškotojo gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai išieškotojui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta;
• Vykdyti kitas Civilinio proceso kodekse numatytas pareigas.

Mokesčių administratoriaus galimybės

Mokesčių mokėtojas gali prašyti mokesčių administratoriaus atidėti (iki vienerių metų) arba išdėstyti mokestinių nepriemokų ir baudų už administracinį nusižengimą mokėjimo terminus. Mokestinės nepriemokos išdėstymas galimas ne daugiau kaip 5 metams nuo prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos, bet ne anksčiau nei nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos. Baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas gali būti išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje numatyto baudos sumokėjimo termino dienos.

Sprendimas atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką ar baudą už administracinį nusižengimą mokėjimą (FR0285) priimamas per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų prašymui nagrinėti reikiamų dokumentų pateikimo dienos. Mokestinės paskolos sutartis (FR0284) turi būti sudaryta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo. Dokumentai priimami elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo Mano VMI sritį.

Teismo praktika ir atsakomybė

Teisme nagrinėta situacija: skolininkas A skolingas B, o B skolingas kitiems kreditoriams. Antstolio patvarkymu skolininkas A įpareigotas sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau skolą grąžino tiesiogiai skolininkui B, kuris pinigų kreditoriams neperduoda, o kitų lėšų ir turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas, neturi. Iki tol kasacinio teismo praktikoje aiškinant ir taikant CPK 617 straipsnį nagrinėta, kad bankroto bylos skolininkui iškėlimas atveria kelią taikyti civilinę atsakomybę asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos.

tags: #antstolio #pareiga #surasyti #baudos #isieskojimo #negalimumo