Automobilio generatoriaus ir starterio pajungimas

Automobilio elektros sistemoje generatorius ir starteris atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas, užtikrindami variklio užvedimą ir nuolatinį elektros energijos tiekimą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime automobilio generatoriaus ir starterio pajungimo schemas, veikimo principus, priežiūrą ir dažniausiai pasitaikančius gedimus, padėsiančius suprasti šių komponentų svarbą ir teisingą eksploatavimą.

Automobilio generatorius: veikimas ir pajungimas

Automobilio generatorius yra įrenginys, kuris mechaninę energiją, gaunamą iš variklio, paverčia elektros energija. Jis atlieka keletą pagrindinių funkcijų: generuoja elektros energiją, reikalingą automobilio elektros sistemoms (žibintams, radijui, ventiliatoriui ir kt.) veikti, ir palaiko akumuliatoriaus įkrovą, užtikrindamas, kad automobilis galėtų būti užvestas.

Pagrindiniai generatoriaus komponentai

Norint suprasti generatoriaus pajungimo schemą, svarbu žinoti pagrindinius jo komponentus:

• Statorius: Fiksuota generatoriaus dalis, sudaryta iš apvijų, kuriose indukuojama elektros srovė.
• Rotorius: Besisukanti generatoriaus dalis, kurią suka variklio diržas. Rotorius sukuria magnetinį lauką, kuris indukuoja srovę statoriuje.
• Diodų tiltas: Konvertuoja kintamąją srovę (AC), generuojamą statoriuje, į nuolatinę srovę (DC), kuri yra reikalinga automobilio elektros sistemoms ir akumuliatoriui.
• Įtampos reguliatorius: Palaiko pastovią išėjimo įtampą, nepriklausomai nuo variklio sūkių skaičiaus ar apkrovos. Moderniuose generatoriuose šis reguliatorius yra įmontuojamas jo viduje.
• Gnybtai (Jungtys): Generatorius turi kelis gnybtus, skirtus prijungti prie automobilio elektros sistemos. Dažniausiai pasitaikantys gnybtai yra B+, D+, D-, W ir kt.

Generatoriaus pajungimo schemos

Yra kelios skirtingos generatoriaus pajungimo schemos, priklausomai nuo generatoriaus tipo ir automobilio elektros sistemos. Tačiau pagrindiniai principai yra panašūs.

Standartinė generatoriaus pajungimo schema

• B+ (Akumuliatorius): Šis gnybtas yra prijungtas tiesiai prie akumuliatoriaus teigiamo (+) poliaus. Tai yra pagrindinis generatoriaus išėjimas, per kurį tiekiama elektros energija automobiliui ir įkraunamas akumuliatorius. Paprastai prie šio gnybto jungiamas storas laidas.
• D+ (Žadinimas/Indikatorius): Šis gnybtas yra prijungtas prie įspėjamojo akumuliatoriaus įkrovimo lemputės prietaisų skydelyje. Kai variklis neužvestas, per šį gnybtą teka srovė, įžiebianti lemputę. Užvedus variklį, generatorius pradeda generuoti įtampą, kuri panaikina įspėjamąją lemputę. Šis gnybtas taip pat naudojamas generatoriaus žadinimui.
• D- (Žemė): Šis gnybtas yra prijungtas prie automobilio kėbulo (žemės). Tai yra generatoriaus neigiamas (-) polius.

Generatoriaus pajungimo schema su išoriniu įtampos reguliatoriumi

Kai kurie senesni automobiliai naudoja generatorius su išoriniu įtampos reguliatoriumi. Šiuo atveju, generatorius turi papildomus gnybtus, skirtus prijungti prie reguliatoriaus.

• B+ (Akumuliatorius): Kaip ir standartinėje schemoje, šis gnybtas yra prijungtas prie akumuliatoriaus teigiamo (+) poliaus.
• F (Laukas): Šis gnybtas yra prijungtas prie išorinio įtampos reguliatoriaus. Reguliatorius kontroliuoja srovę, tiekiamą į generatoriaus rotorių, taip reguliuodamas išėjimo įtampą.
• E (Žemė): Šis gnybtas yra prijungtas prie automobilio kėbulo (žemės).
• IGN (Uždegimas): Šis gnybtas yra prijungtas prie uždegimo grandinės. Kai uždegimas įjungtas, reguliatorius pradeda veikti.

Generatoriaus pajungimo schema su valdymo bloku (ECU)

Šiuolaikiniuose automobiliuose generatoriaus veikimą dažnai kontroliuoja variklio valdymo blokas (ECU). Šiuo atveju, generatorius turi gnybtą, skirtą prijungti prie ECU.

• B+ (Akumuliatorius): Šis gnybtas yra prijungtas prie akumuliatoriaus teigiamo (+) poliaus.
• COM (Komunikacija): Šis gnybtas yra prijungtas prie ECU. ECU naudojamas reguliuoti generatoriaus išėjimo įtampą ir stebėti jo veikimą.
• L (Lemputė): Šis gnybtas yra prijungtas prie įspėjamojo akumuliatoriaus įkrovimo lemputės prietaisų skydelyje.

Žingsnis po žingsnio instrukcijos: kaip teisingai prijungti genereratorių

Prieš pradedant prijungti generatorių, svarbu laikytis saugos priemonių: atjunkite akumuliatoriaus neigiamą (-) gnybtą, naudokite tinkamus įrankius ir visada vadovaukitės konkretaus generatoriaus ir automobilio elektros sistemos schema.

1. Identifikuokite gnybtus: Atidžiai apžiūrėkite generatoriaus gnybtus ir identifikuokite juos pagal žymėjimus (B+, D+, D-, F, E, COM, L ir kt.).
2. Prijunkite B+ gnybtą: Prijunkite storą laidą nuo B+ gnybto prie akumuliatoriaus teigiamo (+) poliaus. Įsitikinkite, kad jungtis yra tvirta ir saugi.
3. Prijunkite D+ (arba L) gnybtą: Prijunkite laidą nuo D+ (arba L) gnybto prie įspėjamojo akumuliatoriaus įkrovimo lemputės prietaisų skydelyje.
4. Prijunkite D- (arba E) gnybtą: Prijunkite laidą nuo D- (arba E) gnybto prie automobilio kėbulo (žemės).
5. Prijunkite F (jei yra) gnybtą: Jei generatorius turi F gnybtą, prijunkite jį prie išorinio įtampos reguliatoriaus.
6. Prijunkite COM (jei yra) gnybtą: Jei generatorius turi COM gnybtą, prijunkite jį prie variklio valdymo bloko (ECU).
7. Patikrinkite jungtis: Įsitikinkite, kad visos jungtys yra tvirtos ir saugios.
8. Prijunkite akumuliatorių: Prijunkite akumuliatoriaus neigiamą (-) gnybtą.
9. Patikrinkite veikimą: Užveskite variklį ir patikrinkite, ar įspėjamoji akumuliatoriaus įkrovimo lemputė užgęsta. Naudokite multimetrą, kad patikrintumėte generatoriaus išėjimo įtampą. Ji turėtų būti apie 13.8-14.4 voltų.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos ir kaip jų išvengti

Prijungiant generatorių, svarbu vengti šių dažniausiai pasitaikančių klaidų:

• Netinkamas poliškumas: Prijungus B+ gnybtą prie akumuliatoriaus neigiamo (-) poliaus, o D- gnybtą prie teigiamo (+) poliaus, galite sugadinti generatorių ir automobilio elektros sistemą. Visada atidžiai patikrinkite poliškumą prieš prijungdami laidus.
• Laisvos jungtys: Laisvos jungtys gali sukelti įtampos kritimus, perkaitimą ir galiausiai sugadinti generatorių. Įsitikinkite, kad visos jungtys yra tvirtos ir saugios.
• Netinkamas laidų dydis: Naudojant per plonus laidus, jie gali perkaisti ir sukelti gaisrą. Naudokite tinkamo dydžio laidus, atsižvelgiant į generatoriaus srovės stiprumą.
• Ignoruojant schemą: Ignoruojant generatoriaus schemą, galite prijungti laidus neteisingai ir sugadinti generatorių ar automobilio elektros sistemą. Visada vadovaukitės schema.
• Neatjungiant akumuliatoriaus: Neatjungus akumuliatoriaus prieš pradedant darbus, galite sukelti trumpąjį jungimą ir elektros smūgį.

Papildomi patarimai

• Patikrinkite diržo įtempimą: Generatoriaus diržas turi būti tinkamai įtemptas. Per silpnai įtemptas diržas gali slysti ir sumažinti generatoriaus efektyvumą. Per stipriai įtemptas diržas gali pažeisti generatoriaus guolius.
• Patikrinkite generatoriaus būklę: Prieš prijungdami generatorių, patikrinkite jo būklę. Ar nėra pažeidimų, korozijos ar kitų problemų. Jei generatorius yra pažeistas, jį reikia pakeisti.
• Naudokite apsauginius akinius: Dirbant su elektros sistemomis, visada naudokite apsauginius akinius, kad apsaugotumėte akis nuo kibirkščių ir kitų pavojų.
• Pasikonsultuokite su specialistu: Jei nesate tikri, kaip prijungti generatorių, pasikonsultuokite su kvalifikuotu automobilių elektriku.

Automobilio starteris: veikimas ir pajungimas

Automobilių variklių paleidimui naudojami elektriniai starteriai. Jie yra atsakingi už variklio paleidimą, teikiantys reikalingą energiją pradėti judėjimą. Dažniausiai variklis sukamas už ant smagračio uždėto krumpliuoto vainiko, su kuriuo sukabinamas starterio pavaros krumpliaratis. Paleidimui reikalingą elektros energiją tiekia akumuliatorių baterija. Starterių maitinimo įtampa esti 12 V arba 24V.

Automobilių paleidimo sistemos paskirtis

Automobilių paleidimo sistemos paskirtis - sukti vidaus degimo variklio alkūninį veleną reikalingu mažiausiu paleidimo sūkių dažniu. Mažiausias Oto variklių paleidimo sūkių dažnis lygus 60-100 min⁻¹, dyzelinio variklio - 80-200 min⁻¹ (priklausomai nuo degiojo mišinio ruošimo būdo ir nuo to, ar yra palengvinimo įtaisai, ar jų nėra).

Veikimo principas

Starterį sudaro nuolatinės srovės variklis, pavara ir įjungimo relė. Elektros variklis sukuria sukimo momentą, o pavara sujungia elektros variklį su paleidžiamu varikliu. Elektros variklis ir pavara įjungiami elektromagnetiniu jungikliu (rėle). Užsivedus varikliui, smagračio krumpliuotas vainikas labai įsuka starterio pavaros krumpliaratį. Kad to neatsitiktų, rotorius su pavaros krumpliaračiu sujungiamas laisvos eigos mova, perduodančia sukimo momentą viena kryptimi.

Elektrinio starterio sandara

Elektrinio starterio komponentai yra šie:

1. Žadinimo apvija
2. Poliai
3. Kontaktai
4. Kontaktų diskai
5. Korpusas
6. Įtraukimo apvija
7. Laikymo apvija
8. Inkaras
9. Spyruoklė
10. Svirtis
11. Krumpliaratis
12. Laisvos eigos mova
13. Spyruoklė
14. Mova
15. Rotorius
16. Komutatorius
17. Šepečiai

Elektros variklį sudaro statorius, kuriame yra poliai ir jiems įmagnetinti skirta žadinimo apvija su apvijomis ir komutatoriumi, šepečiai srovei tiekti į rotoriaus apvijas. Dažniausiai naudojami keturi šepečiai, poromis prijungti prie akumuliatorių baterijos teigiamų ir neigiamų polių. Komutatorius nuolat reikiamu momentu keičia rotoriaus apvijomis tekančios srovės poliškumą, tuo tarpu statoriaus polių poliškumas nesikeičia. Vienvardžiai statoriaus ir rotoriaus poliai vienas kitą stumia, sukurdami sukimo momentą. Rotoriaus sukimosi kryptis priklauso nuo žadinimo srauto ir rotoriaus apvija tekančios srovės krypties. Pakeitus kurio nors vieno iš jų kryptį, rotoriaus sukimosi kryptis pasikeičia. Sukantis rotoriui, jo apvijose indukuojasi elektrovaros jėga, veikianti prieš akumuliatorių baterijos elektrovaros jėgą. Didėjant rotoriaus sūkių dažniui, jo apvijose indukuojama elektrovaros jėga didėja, o srovė ir starterio sukimo momentas mažėja. Didėjant apkrovai ir mažėjant sūkių dažniui, elektrovaros jėga mažėja, o srovės stiprumas didėja. Taip automatiškai reguliuojamas starterio sukimo momentas, priklausomai nuo apkrovos.

Starterių įjungimo relės

Starterių įjungimui naudojamos elektromagnetinės relės. Jomis galima mažomis valdymo srovėmis įjungti dideles sroves, kurių dydis lengvųjų automobilių starteriuose siekia 1000 A, o sunkvežimių - 2600 A. Valdymo srovių įjungimui pakanka mechaninio jungiklio. Įjungimo rėlė atlieka dvi funkcijas: pastumia starterio krumpliaratį, kad jis susikabintų su paleidžiamo variklio smagračio krumpliuotu vainiku, ir įjungia starterio elektros variklį.

Įjungimo rėlę sudaro korpusas su elektromagneto širdimi, inkaras, apvijos ir elektros kontaktai. Įjungus starterio jungiklį, apvijomis tekančios srovės sukurtos magnetinio lauko jėgos įtraukia inkarą. Inkaras vienu galu per svirtį pastumia krumpliaratį, o kitu galu prispaudžia diską prie kontaktų, įjungdamas starterio elektros variklį. Įjungimo metu reikalingos didesnės magnetinės jėgos, todėl srovė teka per abi apvijas. Kai starteris įjungtas, įtraukimo apvija užtrumpina. Inkarui laikyti įjungtoje padėtyje pakanka laikymo apvijos sukuriamų magnetinių jėgų. Išjungus starterį, spyruoklė grąžina inkarą į pradinę padėtį.

Starterio pavara

Starterio pavara įjungimo rėlės inkaro judesį ir elektros variklio sukimosi judesį perduoda krumpliaračiui. Ją sudaro krumpliaratis, laisvos eigos mova bei įjungimo mechanizmas. Inkaras per svirtį, movą ir spyruoklę stumia krumpliaratį, kuris lėtai sukdamasis slenka rotoriaus veleno didelio žingsnio sraigtinėmis išdrožomis. Taip palengvinamas jo sukabinimas su smagračio krumpliuotu vainiku. Naudojamos keleto tipų laisvos eigos movos: ritininės, plokštelinės, krumplinės.

Įjungiant elektromagnetas per tuščiavidurį rotorių stumia visą pavarą su krumpliaratačiu ašine kryptimi. Kad krumpliaračiai lengviau susikabintų, velenas kartu lengvai sukamas. Jiems susikabinus, įjungiama visa starterio srovė. Pradėjus suktis rotoriui, sukimo judesys per diskus perduodamas varomajai įvorei, kuri besisukdama išdrožomis pasislenka ašine kryptimi kartu suspausdama diskus. Diskų suspaudimo jėga padidėja tiek, kad trinties tarp plokštelių jėgos galėtų perduoti paleidžiamo variklio sukimui reikalingą momentą. Ši mova kartu veikia kaip apsauginė, ribodama rotoriaus krumpliaračiui perduodamą sukimo momentą.

Užsivedus varikliui, starterio krumpliaratis pradeda suktis greičiau už rotorių. Varomoji įvorė sraigtinėmis išdrožomis nustumia iki atraminio žiedo, spyruoklė visiškai atsilaisvina, ir diskai nebeperduoda sukimo momento rotoriui.

Elektros variklio žadinimo būdai

Priklausomai nuo rotoriaus ir žadinimo apvijų sujungimo, yra lygiagretaus, nuoseklaus ir mišraus žadinimo elektros varikliai.

• Lygiagretaus žadinimo varikliai: žadinimo apvija prijungta lygiagrečiai rotoriaus apvijai. Jei variklis maitinamas pastovia įtampa, žadinimas ir sūkių dažnis beveik nepriklauso nuo sukimo momento. Todėl tokie varikliai starteriuose nenaudojami.
• Nuoseklaus žadinimo varikliai: žadinimo ir rotoriaus apvijos sujungtos nuosekliai. Juose visa srovė teka žadinimo ir rotoriaus apvijomis. Paleidžiant variklį, inkaro apvijomis teka labai didelė srovė, sukuriamas stiprus magnetinis laukas, todėl gaunamas didelis paleidimo sukimo momentas, kuris didėja sūkių dažniui, staigiai mažėjant. Dėl šios savybės jie naudojami starteriuose.
• Mišraus žadinimo varikliai: dalis žadinimo apvijų prijungiama nuosekliai, dalis lygiagrečiai rotoriaus apvijoms. Šiuo atveju sumažėja rotoriaus srovė ir žadinimo apvijos magnetinis srautas, todėl sukuriamas mažesnis sukimo momentas. Be to, rotoriaus sukimosi dažnis, mažėjant apkrovai, didėja lėčiau, kadangi lygiagrečiai prijungtas žadinimo apvijos sukuriamas magnetinis srautas nepriklauso nuo starterio apkrovos srovės.

Starterių tipai

Starterių tipai skiriasi jų krumpliaračio sujungimo su smagračio krumpliuotuoju vainiku būdais. Vieno ar kito vainiko būdo taikymas priklauso nuo reikalingos starterio galios bei sujungimo ir atjungimo patikimumo. Lengvųjų automobilių paleidimo sistemose dažniausiai būna starteriai turintys sraigtinį-svirtinį įjungimo mechanizmą.

Starteris su sraigtiniu-svirtiniu įjungimo mechanizmu

Starteris turintis sraigtinį-svirtinį įjungimo mechanizmą, gaminamas su tarpine pavara arba be jos ir su nuoseklaus arba nuolatinio žadinimo varikliu. Starterio pavaros krumpliaratis su ritine vienakrypte mova gali slankioti ašine kryptimi rotoriaus veleno didelio žingsnio sraigtinėmis išdrožomis. Ant movos varančiosios įvorės uždėtas kreipiamasis žiedas, galintis pasislinkti ašine kryptimi, ir spyruoklė. Žiedas sukabintas su įjungimo svirties, kurią pasuka įjungimo rėlė, šakute. Įjungimo rėlė patikimai sujungia starterio pavaros krumpliaratį su smagračio krumpliuotuoju vainiku ir juos atjungia. Sujungimo procesas susideda iš dviejų starterio krumpliaračio judesių: slenkamojo ir sukamojo.

Įjungus paleidimo jungiklį, įtraukiamas įjungimo rėlės inkaras ir pasukama įjungimo svirtis nugalint grąžinimo spyruoklės jėgą. Žadinimo ir rotoriaus apvijomis srovė dar netiekiama. Pasisukdama įjungimo svirtis pastumia varančiąją vienakryptę movą krumpliaratį smagračio krumpliuotojo vainiko link. Įvorė, slinkdama veleno didelio žingsnio išdrožomis, kartu lėtai sukasi. Sukamasis judesys palengvina krumpliaračių sukabinimą. Jei krumpliaračiai sukabinami nekliudomai, kontaktų tiltelis įjungia žadinimo ir rotoriaus apvijų srovę. Starteris sukamas. Jei įjungimo metu starterio krumpliaračio krumplis atsiremia į krumpliuotojo vainiko krumplį, įjungimo svirtis su kreipiamuoju žiedu suspausdami spyruoklę juda toliau, kol kontaktų tiltelis įjungia srovę. Rotorius, o kartu ir krumpliaratis, pradedami sukti. Pasisukus krumpliaračiui, jo dantis atsisuka ties krumpliuotojo vainiko tarpkrumpliu, ir suspausta spyruoklė juos sukabina. Starteris per krumpliaratį ir smagračio krumpliuotąjį vainiką suka alkūninį veleną. Užsivedus varikliui, starterio krumpliaratį suka variklis. Ritininė vienakryptė mova neleidžia rotoriui suktis kartu, nes rotoriaus veleną atjungia nuo starterio krumpliaračio. Ritininė vienakryptė mova apsaugo rotoriaus apvijas ir kolektorių, kad jų nesugadintų didelis sūkių dažnis. Tačiau starterio krumpliaratis lieka sukabintas tol, kol neišjungiamas paleidimo jungiklis ir taip nenutraukiama įjungimo rėlės srovė. Krumpliaratį atkabina įveržta įjungimo rėlės inkaro grąžinimo spyruoklė.

Starteris su sraigtiniu-svirtiniu įjungimo mechanizmu ir tarpine pavara

Nuolatinio žadinimo starterio su tarpine pavara sandara ir veikimo principas yra tokie pat, kaip ir starterio be tarpinės pavaros, išskyrus tarpinę pavarą. Esant tarpinei pavarai ir nuolatiniam žadinimui, lyginant su starteriu be tarpinės pavaros, gaunami iki 40 % mažesni matmenys ir masė, esant tai pačiai starterio galiai. Tarpinę pavarą sudaro planetinė pavara, įstatyta tarp rotoriaus ir rotoriaus veleno. Centrinis krumpliaratis kietai sujungtas su rotoriumi. Vainikinis krumpliaratis įtvirtintas polių korpuse. Ant planetinės pavaros vediklio veleno užmautas krumpliaratis su ritine vienakrypte mova.

Iš rotoriaus krumpliaračiui jėga perduodama centriniu krumpliaračiu, satelitais, vediklio velenu ir vienakrypte mova. Starterio su tarpine pavara rotorius sukasi didesnių sūkių dažniu ir sukuria mažesnį sukibimo momentą, negu starterio be tarpinės pavaros. Sūkių dažnį sumažina planetinė pavara, kartu padidindama sukimo momentą.

Generatoriaus ir starterio priežiūra bei diagnostika

Teisinga generatoriaus ir starterio priežiūra prailgina jų tarnavimo laiką ir užtikrina patikimą automobilio užvedimą, ypač šaltuoju metų laiku. Dėl žemesnės oro temperatūros daugumos automobilių variklius sunku užvesti, todėl padidėja starterių darbo krūvis. Vairuotojai dažnai nežino, kad automobilio starteris yra trumpalaikio veikimo elektros mašina, o variklio užvedimo procesas negali būti ilgesnis nei 10 - 20 sekundžių. Bandant po kelias dešimtis kartų užvesti netvarkingą variklį, sutrumpėja starterio tarnavimo laikas arba tai tampa sudėtingų gedimų priežastimi.

Priežiūros darbai

Prie paleidimo sistemos priežiūros darbų priklauso:

• Pagrindinės bei valdymo grandinių laidų ir jungčių tikrinimas.
• Anglinių šepetėlių ir jų laikiklių būklės tikrinimas (ant jų neturi būti alyvos, riebalų ir dulkių).
• Kolektoriaus paviršiaus tikrinimas (turi būti lygus, be alyvos ar dulkių). Rifliuotus ir neapvalius kolektorius reikia aptekinti. Aptekinus kolektorių, jo skersmuo neturi būti mažesnis už mažiausią leistiną. Paskui reikia išpjaustyti kolektoriaus izoliaciją ir kolektorių švariai aptekinti.
• Guolių tepimas nereikalingas.
• Kad ilgai veiktų starterio krumpliaratis ir krumpliuotasis vainikas, juos retkarčiais reikia sutepti.

Elektrinis tikrinimas

Įstatyto starterio elektrinis tikrinimas apsiriboja starterio srovės stiprinimu ir įtampos matavimu esant trumpojo jungimo režimui. Jis yra tada, kai starteris įjungtas, bet krumpliaratis negali suktis. Kad būtų galima tai pasiekti, įjungiama aukščiausia pavara, stovėjimo ir darbiniai stabdžiai. Paskui ne ilgiau kaip 3s įjungiamas starteris. Voltampermetru išmatuojama įtampa tarp 30 gnybto ir masės bei srovės stiprumas pagrindinėje grandinėje. Jei išmatuotos vertės neatitinka nurodytų gamintojo, starterį reikia išimti.

Stendinė diagnostika

Išimtą starterį galima tiksliau patikrinti starterių tikrinimo stendu. Šis tikrinimas apima:

• Tikrinimą esant tuščiajai eigai.
• Tikrinimą esant trumpojo sujungimo režimui.
• Tikrinimą esant apkrovai.

Išmatuotos vertės palyginamos su gamintojo nurodytomis vertėmis. Jei nukrypimai gerokai per dideli, starterį reikia keisti arba remontuoti. Diagnostikos įranga leidžia labai tiksliai ir neužimant daug laiko (~60 min.) surasti agregatų gedimus.

Dažniausi gedimai

Kaip ir bet koks kitas įrenginys, su laiku starteris ir generatorius gali susidurti su išnaudojimu ir reikalauti remonto. Dažniausiai pasitaikantys generatoriaus ir starterio gedimai:

• Išsikrovęs akumuliatorius: Jei akumuliatorius nuolat išsikrauna, tai gali būti generatoriaus gedimas.
• Įspėjamoji lemputė: Jei įspėjamoji akumuliatoriaus įkrovimo lemputė nuolat dega, tai gali reikšti generatoriaus gedimą.
• Žema išėjimo įtampa: Jei generatoriaus išėjimo įtampa yra per žema, tai gali būti diodų tilto arba įtampos reguliatoriaus gedimas.
• Triukšmas: Jei generatorius skleidžia neįprastą triukšmą, tai gali būti guolių gedimas.
• Neveikiantis solenoidas: Solenoidas - tai įrenginys, atsakingas už srovės perdavimą nuo akumuliatoriaus į starterį.
• Šepetėlių nusidėvėjimas: Šepetėliai yra starterio dalis, kuri kontaktuoja su komutatoriumi, užtikrindama elektrinį ryšį.
• Starterio apvijų išdegimas: dėl neteisingo starterio veikimo (įvorių susidėvėjimo, ilgai veikiant apkrovos metu, perdegimo).

Remontas

Sugedus starteriui ar generatoriui, pirmiausia atliekama diagnostika, apimanti visų detalių tikrinimą. Po to atliekamas remontas: sugedusių dalių keitimas, valymas, guolių ir tarpiklių keitimas, restauravimas. Remontas paprastai trunka ne ilgiau kaip dvi valandas, išskyrus rimtesnius gedimus, kurie gali užtrukti ilgiau. Pirmosios 20 darbo valandų yra labai svarbios, tuo metu variklis prisitrina, todėl neperkraukite agregato tuo laikotarpiu. Įrenginiai, turintys elektros variklius, paleidimo metu naudoja net iki 2-jų kartų daugiau galios. Įsidėmėkite tai. Atsiminkite, kad įjungti įrenginius reikia hierarchijos tvarka: galingesnius pradžioje, vėliau silpnesnius.

tags: #elektros #generatoriaus #starterio #pajungimas