Per artimiausią dešimtmetį Lietuvos keliuose turėtų daugėti elektromobilių, atsižvelgiant į valdžios užmojus, kad net pusė automobilių parko turėtų elektra varomus automobilius.
Elektromobilių skvarba ir valstybės užmojai
Kol kas elektromobilių Lietuvoje yra tik vienas procentas nuo visų automobilių parko kiekio. Nors labai tikėtina, kad valdžios užmojų nepavyks įgyvendinti, jei to nepadarysime, gerokai atsiliksime nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Klimato kaita iš tiesų vyksta, ir mes matome jos neigiamus padarinius, todėl, jei nesiimsime priemonių, klimato kaita toliau intensyviai vyks.
Transporto sektoriaus tarša ir senas automobilių parkas
Lietuvoje atkreipiamas dėmesys į transporto sektorių klimato kaitos darbotvarkėje, nes jis yra pats taršiausias. Tai tiesa, nes Lietuvos automobilių parkas yra labai senas. Kuo senesnis automobilis, tuo didesnė tikimybė, kad jis labiau teršia aplinką.
Infrastruktūros iššūkiai ir alternatyvios technologijos
Ne vien elektromobiliai gali mus išgelbėti. Pasaulio mokslininkai bei automobilių gamintojai įžvelgia, kad ateityje transporto priemonėse bus naudojamas vandenilis ir elektra. Tokių automobilių jau yra, tačiau jų pavara elektrinė: vandenilis tik pagamina elektros energiją. Šių automobilių nereikia įkrauti, jų bakai užpildomi vandeniliu.
Įkrovimo stotelių ir vandenilio infrastruktūros trūkumas
Lietuvoje elektromobilių stotelių infrastruktūra dar nėra pakankamai išplitusi. Žmogus, atvažiuodamas užsipilti degalų, praleidžia iki 5-10 minučių prie degalinės. Vairuotojai, atvažiavę prie elektromobilių įkrovimo stotelių, praleidžia kelias valandas. Viena degalinė per dieną gali priimti apie 100 automobilių, o viena įkrovimo stotelė tik 2-3 elektromobilius. Vandenilio automobilių infrastruktūros Lietuvoje kol kas iš viso nėra.
Finansavimo poreikis
Infrastruktūros atnaujinimui reikalingos didelės investicijos. Reikėtų užsienio investicijų arba vyriausybės paramos.
Elektromobilių gamybos tarša ir ekologija
Nors sakoma, kad elektromobiliai yra ekologiškesnė transporto priemonė, neišmetanti šiltnamio dujų, svarbu įvertinti visą jų gyvavimo ciklą. Elektromobilio gamyba reikalauja daugiau energijos, išmeta daugiau CO2 dujų ir kitų teršalų, ypač dėl elektromobilių baterijų gamybos. Baterija yra pakankamai tarši, ir tokio automobilio gamybos tarša yra didesnė už įprastos transporto priemonės. Aišku, eksploatacijos laikotarpiu, kai mes jį naudojame, jis neteršia.
Įkrovimo šaltinių svarba
Svarbu atkreipti dėmesį, kaip tas elektromobilis kraunasi. Atlikti ne vieni tyrimai parodė, kad jei šalyje yra daug akmens anglimi kūrenamų elektrinių, manoma, jog elektromobilis labiau teršia aplinką nei benzininis ar dyzelinis automobilis.
Elektromobilių paaiškinimas: ⚡️ Kaip veikia elektromobiliai? | Žaliojo transporto ateitis atskleista! 🚗
Elektromobilių priežiūra ir specialistai
Elektromobilis ne taip dažnai važiuoja į autoservisą. Jame labai mažai detalių, kurias reikia reguliariai keisti ar prižiūrėti. Lietuvoje tokių specialistų turime ir jie yra ruošiami.
Pasaulinės tendencijos: Kinija ir baterijų kaina
Kinija labai sparčiai plečia elektromobilių gamybą, ir jų ten yra labai daug. Siekis tapti neutralia šalimi yra neblogas, nes jei jie ketina pertvarkyti visas taršias elektrines transporto priemones ir naudoti kitą energiją, greičiausiai branduolinę. Elektromobilis yra daug pranašesnis už paprastą automobilį tuo, kad energijos sąnaudos jam važiuojant yra tris kartus mažesnės.
Elektromobilių kainos ir baterijų įtaka
Didžiausią elektromobilio kainos dalį sudaro baterijos. Medžiagų, kurios naudojamos šiuolaikinėje baterijoje, Žemėje randama nedaug. Didžioji dalis tų išteklių yra Kinijoje, todėl ši šalis gali manipuliuoti ir nustatyti kainas. Be to, ši transporto rūšis neseniai pradėjo vystytis, dar reikia tobulinti valdymą, kad vairuotojams nereikėtų galvoti, kaip spausti akceleratorių ar stabdyti.
Kinijoje pats pigiausias elektromobilis kainuoja apie 10 tūkst. eurų. Tokie modeliai kaip „Dacia Spring“, kurio kaina Prancūzijos rinkoje prasideda nuo 12 tūkst. eurų (be subsidijų - nuo 17 tūkst. eurų) ir kuris bus lėčiausias automobilis rinkoje, vargu ar sulauks didelės paklausos. Tokius automobilius greičiausiai pirks tik miesto entuziastai, kuriems nereikia daug važiuoti.
Elektromobilių baterijų perdirbimas
Šiai dienai, pagal Europos Sąjungos direktyvą, užtenka perdirbti apie 50 procentų baterijos. Sudėtingiausia baterijoje yra elektrolitas, kuris pakankamai sprogus, nuodingas ir taršus, todėl reikia atsargiai dirbti utilizuojant baterijas. Ko neperdirba, atsiduria sąvartyne arba tam tikrose saugojimo aikštelėse.
Sunkusis ir žemės ūkio transportas
Viešasis transportas
Su viešuoju transportu paprasčiau, nes jis važiuoja mieste, dažnai sustoja, todėl gali pasikrauti - jam nereikia didelės baterijos, kad turėtų galimybę visą dieną važinėti.
Krovininis transportas
Su krovininiu transportu yra sudėtingiau, nes dabartinis krovininis automobilis gali nuvažiuoti virš tūkstančio kilometrų su vienu kuro bako užpylimu. Norint, kad elektromobilis tiek nuvažiuotų, jam reikės labai didelio kiekio baterijų, kurios užims trečdalį viso krovinio vietos ir masės. Gamintojai mano, kad krovininis transportas galėtų naudoti vandenilį, nes tada galės nuvažiuoti didesnį atstumą.
Žemės ūkio technika
Su žemės ūkio technika kol kas yra sudėtinga, nes jie nieko negamina. Racionaliausias variantas šiuo laikotarpiu būtų alternatyvūs skystieji ar dujiniai degalai.
Elektromobilių vertinimo kriterijai ir efektyvumas
Elektromobilį reikėtų vertinti pagal energijos sąnaudas, įsibėgėjimą ir nuvažiuojamą atstumą. „Tesla“ - tai automobilis, į kurį buvo įdėta daug darbo ir pinigų. Aišku, žiūrint pagal efektyvumą, tai yra efektyvesnių automobilių. Šioje vietoje „Tesla“ lenkia „Hyundai“ automobilis.
tags: #elektrinis #automobilis #tusia