Dviračiai ir kitos mikrojudumo priemonės tampa vis populiaresniu transporto pasirinkimu mieste ir užmiestyje. Tačiau siekiant užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą, itin svarbu žinoti ir laikytis Kelių eismo taisyklių (KET). Tai ne tik padės išvengti baudų už pažeidimus, bet ir maksimaliai sumažins galimybę pakliūti į eismo įvykį.
Dviračių transporto priemonių klasifikacija
Susisiekimo ministerija, siekdama prisidėti prie eismo dalyvių švietėjiškos veiklos, parengė atmintinę dviračių transporto priemonių vairuotojams ir nuomos punktams. Šioje atmintinėje dviratės transporto priemonės suskirstytos į paprastą dviratį, elektrinį dviratį ir mopedą, priklausomai nuo maksimaliai išvystomo greičio ir galios.
- Dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami.
- Motorinis dviratis (elektrinis dviratis) - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį. Šiai transporto priemonei nereikalingi specialūs dokumentai, registracija ar techninė apžiūra, jei gamintojo nustatytas greičio apribojimas yra iki 25 km/val. ir galingumas neviršija 1 kW.
- Mopedas - elektrinė dviratė transporto priemonė, kuri gali išvystyti greitį nuo 25 iki 45 km/val., o didžiausioji naudingoji galia yra nuo 1 kW iki 4 kW. Tokios transporto priemonės turi būti įregistruotos, turėti galiojančią techninę apžiūrą ir civilinės atsakomybės draudimą, o jų vairuotojai privalo turėti vairuotojo pažymėjimą su AM kategorija (mopedai ir lengvieji keturračiai, kurių variklio darbinis tūris ne didesnis nei 50 kub. cm).
Atkreiptinas dėmesys, kad pasitaiko atvejų, kai dviračių transporto priemonių nuomos punktai siūlo elektrines dvirates transporto priemones, kurios pagal technines charakteristikas priskiriamos ne elektriniams dviračiams, o mopedams.
Elektrinės mikrojudumo priemonės
Elektrinė mikrojudumo priemonė - vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Elektrinė mikrojudumo priemonė yra ne žaislas, o transporto priemonė, todėl jų vairuotojų teisės ir pareigos yra tokios pačios, kaip kitų vairuotojų.
Saugumo reikalavimai dviračių ir mikrojudumo priemonių vairuotojams
Šalmas ir matomumas
- Važiuoti užsidėjus ir užsisegus šalmą būtina dviračių vairuotojams (keleiviams) iki 18 metų. Vyresniems asmenims šalmas rekomenduojamas, bet nebūtinas.
- Važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračių priekyje turi degti baltas, o gale raudonas žibintas. Taip pat privaloma dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba įjungti žibintus dviračio priekyje ir gale. Šie reikalavimai galioja tik važiuojant keliu.
Kelių eismo taisyklės
Jei planuojate dviračiu važiuoti automobilių keliais, būtina žinoti ir laikytis Kelių eismo taisyklių.
- Dviračiu leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus tuos atvejus, kai reikia sukti į kairę pusę arba apsisukti.
- Planuojant važiuoti keliais, prie dviračio rekomenduojama pritaisyti galinio vaizdo veidrodėlį, taip geriau matysite, kas vyksta už jūsų.
- Sukdami privalote rodyti signalus rankomis. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.
- Dviračiu draudžiama važiuoti apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
- Dviratininkams ir elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojams yra draudžiama kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis. Išimtis - specialios dviračiams skirtos juostos, kertančios važiuojamąją kelio dalį, kurios paprastai nudažomos žalia spalva.
- Elektrine mikrojudumo priemone draudžiama vežti keleivius.
Eismo sąveika su pėsčiaisiais ir automobiliais
- Dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai turėtų būti itin dėmesingi pėstiesiems. Važiuojant kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, privaloma duoti kelią pėstiesiems, neturima jiems trukdyti ar kelti pavojaus. Pro pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, artimu pėsčiojo judėjimo greičiui, t. y. 3-7 km/h, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
- Automobilių vairuotojams reikia atsargiai apvažiuoti dviratininkus, maždaug 1,5 metro atstumu nuo jų.
- Šviesoforais reguliuojamose sankryžose ir pėsčiųjų perėjose problemą išsprendžia aiški pirmumo teisės ir važiavimo tvarka. Nereguliuojamuose eismo srautų susikirtimuose problemos išlieka ir net auga, daugėjant greičiau už įprastą pėsčiųjų srautą judančių dviračių transporto priemonių.
- Viena labiausiai nepaisomų Kelių eismo taisyklių nuostata įpareigoja vairuotojus, įvažiuojančius į šalia esančias teritorijas arba išvažiuojančius iš jų, praleisti pėsčiuosius, kurių judėjimo kryptį kerta. Kirsdami išvažiavimą iš tokios teritorijos, pirmumą turi dviratininkai.
Dažniausi eismo įvykiai ir pavojingos situacijos
Dviratininkai dažnai pakliūna į eismo įvykius dėl neatidumo ir taisyklių nepaisymo. Svarbu atkreipti dėmesį į šias dažnas situacijas:
- Smūgis į pravertas automobilio dureles. Dviratininkai nepastebi sustojusio automobilio ir atsitrenkia į staiga atidarytas dureles.
- Važiavimas dviračiu prieš eismą. Važiuodami automobilių keliu, dviratininkai privalo judėti ta pačia kryptimi, kaip ir automobiliai.
- Kliūties lenkimas. Jei važiuojant dviračiu, priešakyje staigiai išniro kliūtis, jokiu būdu staigiai neapvažiuokite jos iš kairės. Taip jus gali nutrenkti automobilis. Tai darykite tik apsižvalgę ir įsitikinę, kad jus praleidžia.
- Važiavimas per perėją. Pagal KET, važiuoti per pėsčiųjų perėją - draudžiama.
- Sustojimas nematomoje zonoje. Dviratininkai dažnai sustoja prie perėjos šalia automobilių ir taip jų vairuotojams yra sunkiai matomi ir tampa avarinių situacijų aukomis.
Ar aš saugus kelyje? #06 Pagrindinės eismo taisyklės dviratininkams
Dviračių ir paspirtukų vagysčių prevencija
Šiltuoju metų laiku dviračiai ir paspirtukai tampa pirmuoju pasirinkimu, kaip judėti mieste ar užmiestyje. Tačiau kartu su didėjančiu mikrojudumo priemonių naudojimu auga ir vagysčių rizika. Tyrimai atskleidžia, jog gyventojai labiausiai pasikliauja tradicinėmis apsaugos priemonėmis - įvairių tipų spynomis bei specialiomis parkavimo vietomis. Ekspertai teigia, kad tik kelių apsaugos priemonių derinys ir nuolatinis budrumas leidžia veiksmingai sumažinti vagystės riziką.
Prevencinės priemonės
- Fizinės apsaugos priemonės:
- Naudoti tvirtas spynas (pvz., „U“ formos rėmo ir tvirtą grandinės tipo spyną). Rekomenduojama naudoti dviejų skirtingų tipų spynas.
- Tvirtinti spynas per rėmą prie stacionaraus, nejudančio objekto, pavyzdžiui, metalinės dviračių stovėjimo konstrukcijos.
- Vengti spynų tvirtinimo tik prie ratų ar lengvai pažeidžiamų tvorų, ženklų ar turėklų.
- Palikti dviračius ir paspirtukus tik specialiai tam pritaikytose viešose vietose.
- Vengti palikti dviratį ar paspirtuką šalia įstaigų ir parduotuvių.
- Sisteminės apsaugos priemonės:
- Registravimas policijos registre. Tokiu būdu savo turtą renkasi saugoti tik 4 proc. gyventojų, tačiau tai reikšmingai padidina galimybę atgauti pavogtą turtą.
- GPS sekimo įrenginiai. Elektriniams paspirtukams, kurie pasižymi kompaktiškumu, mažesniu svoriu ir greitomis išardymo galimybėmis, rekomenduojama integruoti technologines saugumo priemones, tokias kaip GPS sekimo įrenginiai arba integruotos lokacijos funkcijos.
- Draudimas. Apsaugos derinimas su draudimu reikšmingai padidina galimybę atgauti pavogtą turtą arba gauti kompensaciją jos netekus.
Budrumas didmiesčiuose ir namų aplinkoje
Dviračių ir paspirtukų vagystės dažniausiai fiksuojamos šalies didmiesčiuose - Vilniuje ir Kaune. Svarbu žinoti, kad ilgapirščių taikiniu tampa ne tik viešosios erdvės, bet ir gyvenamosios teritorijos. Tiek atviros kiemo erdvės, tiek uždaros laiptinės ar sandėliukai neretai tampa potencialiomis vagystės vietomis. Piktavaliams svarbiausia yra susidariusi palanki situacija veikti.
Dėl šios priežasties namų aplinka taip pat turėtų būti vertinama kaip rizikos zona, reikalaujanti tokio pat budrumo, kaip ir viešosios erdvės. Palikti dviratį ar paspirtuką neužrakintą kieme ar bendro naudojimo patalpose - tai suteikti galimybę vagims veikti jiems palankiomis sąlygomis. Net ir trumpam palikus transporto priemonę, svarbu užtikrinti, kad ji būtų tinkamai užrakinta ir, jei įmanoma, laikoma stebimoje vietoje.
Dviračių duomenų bazė (DDB)
Lietuvos dviračių verslo asociacijos (LDVA), įkurtos 2010 m. gruodžio 16 d. ir vienijančios dviračių verslu užsiimančias įmones, iniciatyva prie asociacijos nutarta sukurti dviračių duomenų bazę (DDB).
DDB objektai:
- Dviratės, triratės, keturratės transporto priemonės, varomos tik ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas.
- Dviratės, triratės, keturratės transporto priemonės, kurios turi elektrinius variklius ir pagal galiojančius įstatymus nėra registruojamos kaip motorinės transporto priemonės.
Dviračių duomenų bazės tvarkymui vadovauja Lietuvos dviračių verslo asociacija. DDB tvarko LDVA Administratorius, pagal LDVA valdybos patvirtintus nuostatus.
DDB registravimo procesas:
- DDB duomenų tiekėjas virtualios duomenų bazės skiltyje „Vartotojo registracija/Prisijungimas“ užpildo sistemos vartotojo registracijos formą ir patvirtina registraciją paties nurodytu elektroniniu paštu, prisijungia ir užpildo dviračio registravimo formą su nuosavybės deklaracija ir ją išsaugo.
- Apmoka už suteiktas paslaugas internetinės bankininkystės būdu tik savo vardu ir tik už savo vardu gautas paslaugas.
- Paraiškos pildomos kiekvienam dviračiui atskirai, ir duomenų tiekėjas pilnai atsako už pateiktų duomenų teisingumą ir teisėtumą.
- Sistemos administratorius, patikrinęs duomenų teisėtumą - teisingumą ir atlikęs, jei tai reikalinga, pataisymo sistemoje procedūras, registruotu laišku išsiunčia duomenų tiekėjui (vartotojui) QR lipdukus, sąskaitą faktūrą ir atmintinę. Laiško išsiuntimo ir gavimo terminas iki 14 kalendorinių dienų. Laiškas siunčiamas tik vieną kartą.
Duomenų tikslinimas ir saugojimas:
- Nustačius, kad pateiktame prašyme (deklaracijoje) registruoti dviratį ir dokumentuose nurodyti neteisingi, neišsamūs ar netikslūs duomenys, Administratorius arba Registratorius nedelsdamas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo netikslumų nustatymo, telefonu arba el. paštu informuoja apie tai duomenų teikėją ir pareikalauja netikslumus ištaisyti.
- DDB duomenų teikėjas, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo informacijos gavimo, pateikia tvarkytojui patikslintus duomenis.
- Jeigu dviračio registracija atmetama arba DDB dviračių registracijos duomenys keičiami, pateikti duomenys saugomi duomenų bazėje tol, kol to reikia duomenų tvarkymui, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo.
- Pakeisti duomenys saugomi duomenų bazėje iki dviračio išregistravimo. Išregistravus dviratį, duomenys perkeliami į duomenų bazės archyvą, kur saugomi tris metus nuo išregistravimo.
Duomenų teikimas:
- Duomenys neatlygintinai teikiami Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose nurodytiems duomenų gavėjams. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims duomenys teikiami atlygintinai.
- DDB duomenys teikiami pagal duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju), kuriame nurodomas duomenų naudojimo tikslas, arba DDB duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju), kurioje nurodomas duomenų naudojimo tikslas, sąlygos ir tvarka.
- Apie ištaisytus neteisingus, netikslius, neišsamius DDB duomenis neatlygintinai informuojami tie duomenų gavėjai, kuriems perduoti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys.
tags: #dvirates #transporto #priemones