Dujinius degiklius ir su jais susijusias sistemas galima rasti tiek automobiliuose, naudojančiuose dujinius degalus, tiek namų šildymo sistemose - dujiniuose katiluose. Tiek netinkamai įmontuota, tiek ir eksploatuojant pablogėjusi dujinės įrangos techninė būklė kelia pavojų saugumui. Siekiant garantuoti, kad transporto priemonės ir šildymo sistemos veiktų saugiai ir efektyviai, yra nustatyti papildomi techninės apžiūros ir priežiūros reikalavimai.
Dujinės įrangos techninė apžiūra automobiliuose
Šiandien dujinę įrangą turi dažnas automobilis, o viena iš pagrindinių priežasčių yra kuro kainos - automobilinės dujos yra pigiausias kuras, palyginti su benzinu ar dyzelinu. Tačiau, ieškant pigumo, nežinia kur pagaminta ir neprofesionaliai sumontuota dujinė įranga gali kelti rimtą pavojų tiek pačiai transporto priemonei, tiek ja važiuojantiems, tiek aplinkiniams. Todėl itin svarbu laikytis nustatytų reikalavimų.
Teisiniai reikalavimai ir reglamentai
Jei automobilis pritaikytas naudoti suskystintas naftos dujas (SND), transporto priemonėje esanti įranga ir jos veikimas, bendruoju atveju, turi atitikti Techninius reikalavimus suskystintų naftos dujų įrangai ir šios įrangos montavimui į motorines kelių transporto priemones, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 2B-227. Jeigu įranga transporto priemonėje sumontuota iki 2006 m. lapkričio 1 d., tokia įranga ir jos veikimas turi atitikti bent jau Suskystintų dujų kuro sistemos įrengimo automobiliuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 334/374.
Jei automobilis pritaikytas naudoti suslėgtas gamtines dujas (SGD), transporto priemonėje esanti įranga ir jos veikimas turi atitikti Suslėgtųjų gamtinių dujų įrangos ir šios įrangos montavimo į motorines kelių transporto priemones techninius reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2B-176.
Pasiruošimas automobilio techninei apžiūrai
Prieš vykdami į techninę apžiūrą, transporto priemonių, naudojančių dujinius degalus (SND arba SGD), valdytojai turėtų pasitikrinti keletą esminių dalykų. Šiaulių techninių apžiūrų centro ekspertas Vaidotas Vaišvila ir techninis vadovas Vytenis Paškūnas pabrėžia, kad:
- Būtina pasitikrinti, ar nėra pasibaigęs dujų baliono eksploatacijos laikas, kuris paprastai nurodomas gamintojo ant paties baliono įrengtoje plokštelėje. Jei transporto priemonė naudoja SGD, balionas, pasibaigus jo eksploatavimo laikui, kuris negali būti ilgesnis už 20 metų, turi būti keičiamas. Dujų balionas turi būti patikrintas ir ne vėliau kaip 10 metų po jo pagaminimo.
- Pateikiant apžiūrai automobilį, turintį dujų degalų sistemą, svarbu, kad dujų balionas būtų pripildytas ne mažiau kaip 50 procentų.
- Jei automobilis Lietuvoje registruotas nuo 2006 m. lapkričio 1 d., registracijos liudijimo grafoje turi būti nurodyta degalų rūšis, t. y. „benzinas/dujos“ arba „dujos“.
- Pats dujų balionas turi būti patikimai pritvirtintas numatytais tvirtinimo elementais.
- Variklis privalo dirbti su abiem kuro rūšimis.
- Užpildymo įrenginys turi būti automobilio išorėje ir nesisukinėti.
Reikalavimai dujinei įrangai ir jos patikra
Nuo 2006 m. lapkričio 1 d. automobilinės dujinės įrangos patikrą atlieka techninės apžiūros įmonės, todėl jokia speciali įrangos patikra kitoje įmonėje nėra būtina. Tam tikros išimtys taikomos tik suskystintų naftos dujų balionams.
Vytenis Paškūnas pabrėžia papildomus reikalavimus:
- Turi būti sumontuoti visi saugų ir patikimą įrangos eksploatavimą užtikrinantys elementai, o dujinė įranga privalo būti sandari. Dujinės įrangos sandarumas tikrinamas purškikliais ir jutikliais, kurie apžiūri visas siūles, ertmę po variklio gaubtu ir bagažinę, reaguodami į dujų kvapą.
- Automobilyje sumontuoto dujų baliono žemasis apatinis taškas neturi būti žemiau kaip per 200 mm nuo važiuojamosios dalies paviršiaus.
- Balionas negali būti sumontuotas variklio skyriuje.
- Visi įrangos komponentai privalo būti patikimai pritvirtinti ir apsaugoti nuo pažeidimų, galimų dėl judančių variklio elementų, išorės poveikio arba galimo vežamo krovinio pasislinkimo.
- Dujų įrangos komponentai negali išsikišti už automobilio gabaritų daugiau kaip 20 mm.
- Jeigu yra keli dujų balionai, jų negalima montuoti nuosekliai.
Transporto priemonėje esanti alternatyvaus kuro sistema bus pripažįstama tvarkinga tik tuo atveju, jeigu bus sumontuoti visi dujinės įrangos elementai. Kitu atveju tai bus traktuojama kaip rimtas (didelis) trūkumas.
Išmetamųjų dujų reikalavimai
Išmetamųjų dujų teršalų normatyvai dujinius degalus naudojantiems automobiliams yra tokie patys, kaip ir benzininiams varikliams. V. Vaišvila detaliau paaiškina reikalavimus:
- Anglies monoksido kiekis negali viršyti gamintojo nurodyto kiekio. Jeigu gamintojo nurodyta leistina maksimali norma nežinoma ar nenurodoma, laikomasi šių normų:
- Automobiliams, pagamintiems iki 1986 m. gruodžio 31 d. - 4 procentai.
- Pagamintiems nuo 1987 m. sausio 1 d. - 3 procentai.
- Automobiliams, turintiems trijų komponentų išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas: 0,5 proc. esant minimalioms apsukoms ir 0,3 proc. esant ne mažesnėms kaip 2000 aps./min.
- Automobiliams, įregistruotiems po 2002 m. liepos 1 d., atitinkamai 0,3 ir 0,2 proc.
- Varikliui veikiant ne mažesniu kaip 2000 aps./min. dažniu, privalomas lambda vertės matavimas turi būti lygus 1 plius/minus 0,03 arba atitikti gamintojo nurodytą.
- Angliavandenilių (CH) kiekiai neturi viršyti:
- 1200 ppm (parts per million) automobiliams, pagamintiems iki 1986 m. sausio 31 d.
- 600 ppm automobiliams, pagamintiems nuo 1987 m. sausio 1 d. (išskyrus krovininius ir autobusus, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 tonos).
- 100 ppm automobiliams su trijų komponentų išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis.
- Krovininių automobilių ir autobusų, kurių bendroji masė viršija 3,5 t, angliavandenilių kiekis išmetamosiose dujose neturi būti didesnis kaip 1200 ppm keturis ar mažiau cilindrų turinčiuose varikliuose ir 3000 ppm didesniuose kaip 4 cilindrų varikliuose.
Šių reikalavimų neatitikimas techninės apžiūros metu yra traktuojamas kaip didelis trūkumas.
Dažniausiai pasitaikantys automobilių dujinės įrangos trūkumai
V. Vaišvila pastebi, kad dažniausiai pasitaikantys trūkumai susiję su neprofesionaliu montavimu ir priežiūra:
- Jeigu įranga montuojama garaže, gali būti neišlaikyti reikalaujami atstumai, netinkamas baliono tvirtinimas ir pan.
- Pasenęs baliono patikros terminas (daugelio seniau įrengtų balionų terminai baigėsi maždaug 2012 metais, sukeldami problemų bangelę).
- Dujų balionai būna nepritvirtinti (tiesiog įmesti į bagažinę).
- Pildymo žarnos mėtosi salono viduje.
- Baliono pildymo adapteris turi būti automobilio išorėje ir turėti sandarų standartinį dangtelį, tačiau dažnai šie dangteliai pametami arba pamirštami, o adapterio anga užkemšama improvizuotomis priemonėmis.
Visi aukščiau išvardyti trūkumai, nustatyti techninės apžiūros metu, yra įvardijami kaip dideli.
Bendra automobilio techninė apžiūra
Be specialių reikalavimų dujinei įrangai, techninės apžiūros metu tikrinamos ir bendros transporto priemonės savybės:
- Visos registruotos sėdėjimo vietos turi būti su saugos diržais gamintojo numatytose vietose.
- Padangų slėgis turi atitikti gamintojo rekomendacijas.
- Visi ankstesnių apžiūrų metu aptikti defektai ir neatitikimai turi būti pašalinti.
- Važiuoklė: tikrinama, ar automobilio dugnas bei suvirinimo siūlės nepažeisti korozijos, kokia padangų būklė, ar patikimai pritvirtinti ratai, kaip veikia vairavimo sistema.
- Stabdžiai ir žibintai: tikrinami specialia įranga. Visų ratų stabdžiai turi veikti pagal nustatytus parametrus, kurie garantuoja patikimą automobilio stabdymą.
Techniškai patikrinus automobilį, pateikiama techninės apžiūros rezultatų ataskaita, kurioje surašyti apžiūros metu nustatyti trūkumai ir išvados. Jei kontrolierius nustato trūkumų, privalu juos kuo greičiau pašalinti. Užpildyta techninės apžiūros rezultatų kortelė suteikia teisę vieną mėnesį nuo jos išdavimo dienos atlikti transporto priemonės pakartotinę(-es) apžiūrą(-as). Pakartotinės techninės apžiūros metu tikrinama, ar pašalinti nurodyti trūkumai. Jei trūkumų šalinimas galėjo paveikti kitus transporto priemonės elementus bei jų savybes, papildomai tikrinama, ar jie atitinka nustatytus reikalavimus. Transporto priemonės valdytojas taip pat privalo pašalinti trūkumus, atsiradusius iki atvykimo į pakartotinę apžiūrą.
Naudinga pačiam atlikti keletą nesudėtingų automobilio patikrinimų prieš techninę apžiūrą - tai padės išvengti nemalonumų ir paspartins procesą.
Dujinių katilų techninė priežiūra
Dujinių katilų techninė priežiūra yra būtina, siekiant užtikrinti jų efektyvų, saugų ir ilgalaikį veikimą. Reguliari priežiūra ne tik sumažina energijos sąnaudas, bet ir užkerta kelią gedimams bei padidina šildymo sistemos tarnavimo laiką.
Kodėl svarbi dujinio katilo techninė priežiūra?
- Saugumas: Užtikrina, kad katilas dirbtų be pavojingų gedimų ar dujų nuotėkio, ypač anglies monoksido.
- Efektyvumas: Laiku pašalinus nešvarumus ir optimizavus veikimą, sumažinamos kuro sąnaudos.
- Ilgaamžiškumas: Tinkama priežiūra prailgina katilo ir visos šildymo sistemos eksploatacijos laiką.
- Garantijos išsaugojimas: Daugelis gamintojų reikalauja reguliarios techninės priežiūros, kad būtų išlaikyta garantija.
Paskutinis dalykas, kurio norėtumėte žiemą, - likti be šildymo. To išvengti nesudėtinga - tereikia pasirūpinti reguliaria savo dujinio katilo profilaktika. Atminkite, kad didžiausia tikimybė atsirasti katilo problemoms yra tada, kai jis jums reikalingiausias ir yra naudojamas intensyviausiai.
Ką apima dujinio katilo priežiūra?
Dujinio katilo techninė priežiūra reikalauja specifinių žinių ir aukštų saugumo standartų laikymosi, todėl daugumą darbų turėtų atlikti specialistai.
1. Vizualinė katilo ir liepsnos apžiūra
Vizualinis dujinių katilų patikrinimas yra svarbus žingsnis katilo priežiūros procese, padedantis aptikti ankstyvus problemų požymius. Šis patikrinimas prasideda nuo katilo ir jo aplinkos apžiūrėjimo - tikrinamas katilo korpusas, vamzdynai ir jungtys dėl pažeidimų ar nuotėkio. Įvertinama, ar nėra matomų korozijos ar rūdžių požymių.
Tada technikas atlieka liepsnos apžiūrą. Liepsnos spalva gali pasakyti daug apie tai, kaip efektyviai katilas degina dujas. Ideali liepsna yra mėlyna su oranžiniais galiukais. Geltona, juoda ar raudona liepsna gali rodyti, kad yra problemų, tokių kaip nepakankamas oro arba dujų tiekimas.
Nors namų savininkas gali atlikti paprastą vizualinį patikrinimą, bet koks rimtesnis darbas, toks kaip korozijos pašalinimas arba nustatytų problemų sprendimas, turėtų būti atliekamas profesionalo. Svarbu, kad dujinio katilo priežiūra būtų atliekama kvalifikuoto specialisto, siekiant užtikrinti saugumą ir efektyvumą.
2. Dūmtraukio ir ventiliacijos patikrinimas
Dūmtraukio patikrinimas yra vienas iš svarbiausių dujinių katilų priežiūros žingsnių, užtikrinantis, kad dujų šalinimas iš katilo vyktų efektyviai ir saugiai, be jokio pavojingų dujų nutekėjimo į gyvenamąją erdvę. Dūmtraukis yra esminė katilo dalis, per kurią išskirtos dujos, įskaitant pavojingą anglies monoksidą, yra nukreipiamos į lauką. Jei dūmtraukyje yra bet kokio blokavimo ar nutekėjimo, tai gali lemti pavojingų dujų kaupimąsi namuose, kas gali sukelti mirtiną anglies monoksido apsinuodijimą.
Patikrinama, ar nėra užsikimšimų ar nuotėkio. Technikas apžiūrės dūmtraukį vizualiai, naudodamas specialius įrankius, kad įsitikintų, jog nėra jokių akivaizdžių blokavimo požymių, tokių kaip nuosėdos, gyvūnėliai ar nutekėjimas. Užtikrinama, kad dūmtraukis tinkamai pašalina degimo produktus. Bet koks gilesnis dūmtraukio patikrinimas arba priežiūra turėtų būti atliekami profesionalo, nes tai reikalauja specialių įrankių ir žinių.
3. Darbinio slėgio ir įvesties šilumos patikrinimas
Darbinio slėgio ir įvesties šilumos patikrinimas yra esminis žingsnis siekiant užtikrinti dujinių katilų efektyvumą ir saugumą. Per didelis arba per mažas darbinis slėgis gali sukelti problemų su dujinio katilo veikimu, įskaitant netinkamą šildymą ir potencialų sugedimo pavojų. Matuoklis, esantis ant katilo, rodo dabartinį slėgį, kuris turėtų būti laikomas gamintojo nurodytose ribose.
Įvesties šilumos patikrinimas apima temperatūros matavimą į katilą tiekiamo vandens. Per aukšta arba per žema temperatūra gali sukelti veikimo problemų arba netgi pažeisti katilo detales. Jei slėgis ar temperatūra yra per aukšta arba per žema, būtina atlikti priežiūrą, derinimus arba remonto darbus.
4. Dujinio katilo korpuso sandariklių patikrinimas
Dujinių katilų korpuso sandarumas yra gyvybiškai svarbus, siekiant užtikrinti saugią ir efektyvią katilo veiklą. Sandarikliai yra atsakingi už sandarinimą dujų, garo arba šilumos nuotėkio iš katilo korpuso. Jei sandarikliai yra sugadinti arba nesandarūs, gali kilti pavojus, kad anglies monoksidas ar kitos degimo dujos pateks į gyvenamąją erdvę. Be to, prarandama šiluma gali reikšti, kad katilas dirbs neefektyviai ir galimai kils energijos sąnaudos.
Sandarikliai tikrinami dėl bet kokio matomo pažeidimo, pavyzdžiui, įtrūkimų, nusidėvėjimo arba deformacijos. Taip pat gali būti atliekamas spaudimo testas, siekiant nustatyti, ar yra bet kokios nesandarumo vietos. Bet koks degimo dujų kvapas gali rodyti, kad sandarikliai nėra tinkamai uždari ir reikalauja neatidėliotino patikrinimo.
5. Šilumokaičių patikra ir valymas
Šilumokaitis yra vienas pagrindinių dujinių katilų komponentų, atsakingas už šilumos pernešimą iš degimo proceso į vandenį. Tinkama šilumokaičių priežiūra yra būtina katilo efektyvumui ir ilgaamžiškumui. Jis turi būti reguliariai tikrinamas nuo užterštumų, nuosėdų arba korozijos ir valomas naudojant specializuotą įrangą, šepetėlius ir chemikalus, kurie pašalina purvą, degimo produktus ir kitus nusėdimus.
Bet kokie nešvarumai gali trukdyti šilumos perdavimui ir sumažinti katilo veikimo efektyvumą. Ilgalaikis užterštumas gali sukelti koroziją, dėl kurios gali atsirasti įtrūkimų arba kiti pažeidimai šilumokaičio struktūroje. Nesusidariusios nuosėdos gali priversti dujinį katilą dirbti sunkiau, siekiant kompensuoti sumažėjusį šilumos perdavimą, o tai didina energijos sąnaudas ir trumpina katilo tarnavimo laiką.
6. Saugos įtaisų patikrinimas
Saugos įtaisų profilaktinis patikrinimas yra kritiškas procesas, kuris padeda užtikrinti, kad katilas yra visiškai saugus. Technikas patikrina visus katilo saugos elementus, įskaitant slėgio reguliatorių, saugos vožtuvus, dujų nutekėjimo detektorius, oro šaltinio patikrinimą ir saugumo termostatus.
Jei slėgio reguliatorius yra nustatytas per aukštai, tai gali sukelti pernelyg didelį slėgį sistemoje. Saugos vožtuvas yra būtinas, kad pernelyg didelis slėgis būtų nuleistas, taip apsaugant visą sistemą. Dujų nutekėjimo detektorius gali aptikti dujų nuotėkius, o tai yra itin svarbu sveikatai ir siekiant išvengti sprogimų. Šis procesas turėtų būti atliekamas tik kvalifikuotų ir patyrusių technikų, nes netinkamai atliekamas saugos įtaisų patikrinimas gali sukelti daugiau problemų, nei išspręsti.
7. Dujinio katilo daviklių patikrinimas
Dujiniuose katiluose yra įvairūs davikliai, kurie padeda užtikrinti tinkamą ir saugų katilo veikimą, kontroliuodami vandens temperatūrą, slėgį, degimo efektyvumą ir dujų nutekėjimą. Technikas tikrina visus katilo daviklius, kad užtikrintų jų tinkamą veikimą, atlieka vizualinį patikrinimą ir testuoja specialia įranga.
Tinkamai veikiantys davikliai yra esminiai užtikrinant efektyvų katilo veikimą. Jei, pavyzdžiui, temperatūros daviklis neveikia teisingai, tai gali sukelti nepakankamą ar per didelį šildymą, dėl ko gali padidėti sąnaudos. Davikliai taip pat yra būtini saugumui, aptikdami dujų nutekėjimus ir reguliuodami slėgį, kad būtų išvengta gedimų.
8. Dujinio katilo degiklio valymas
Dujinių katilų degikliai yra svarbūs komponentai, atsakingi už efektyvų dujų deginimą. Jie užtikrina, kad dujos būtų tinkamai sumaišytos su oru, prieš įleidžiant į degimo kamerą. Valant degiklį, pašalinami suodžiai, dulkių ir kitų dalelių sankaupos, trukdančios degimo procesui. Taip pat atliekamas siurblio ir ventiliatoriaus patikrinimas bei valymas, užtikrinant tinkamą oro tiekimą. Galiausiai, atliekamas šilumos naudingumo koeficientos matavimas ir degimo efektyvumo derinimas bei vandens kokybės patikrinimas. Pagal poreikį katilo dalys bus išvalytos, taip pat gali būti praplautas katilas specialiomis priemonėmis. Cheminis katilo valymas yra atskira paslauga už papildomą mokestį.
Kada reikia atlikti dujinio katilo techninę priežiūrą?
Dujinio katilo techninei priežiūrai specialistą rekomenduojama išsikviesti bent vieną kartą per metus, geriausia prieš prasidedant šildymo sezonui. Taip pat papildoma priežiūra gali būti reikalinga:
- Po ilgesnio neveikimo laikotarpio.
- Jei pastebimi neįprasti garsai, kvapai ar temperatūros svyravimai.
- Jei ženkliai padidėjo dujų sąnaudos.
Paprastą techninę priežiūrą galite pasidaryti ir patys. Nuodugnesnei diagnostikai ir atsiradusių gedimų pašalinimui rekomenduojame kviestis specialistus. Mūsų specialistai gali padėti užbėgti katilo problemoms už akių ir ramiai žiemoti šiltuose namuose. Reguliariai prižiūrint katilą, jūsų šildymo sistema veiks sklandžiai ir efektyviai, nepatirsite nereikalingų išlaidų. Be to, galite aptikti problemas, kol jos dar smulkios.
Kam patikėti dujinio katilo priežiūrą?
Dujinių katilų techninė priežiūra reikalauja specialių įrankių ir žinių, todėl svarbu kreiptis į kvalifikuotus specialistus. Jie tiksliai įvertins katilo būklę, užtikrins profesionalų remontą, jei to prireiks, ir pateiks rekomendacijas, kaip optimizuoti katilo veikimą. Investicija į reguliarų dujinio katilo aptarnavimą atsiperka ilguoju laikotarpiu mažesnėmis sąskaitomis, didesniu saugumu ir ilgesne sistemos eksploatacija.
Profesionalai atlieka profilaktiką šiems dujiniams katilams: Viessmann, Bosch, Junkers, Vaillant, Buderus, Immergas, Baxi, Berretta, Ariston, Protherm, Wolf, Sime, De Dietrich, Saunier Duval, Daikin, Radiant, Termet, Thermona, Italtherm.