Automobilių šildymas ir parkavimas daugiabučių kiemuose: taisyklės ir atsakomybė

Automobilių parkavimas daugiabučių namų kiemuose yra aktuali problema, su kuria susiduria daugelis Lietuvos gyventojų. Kiemai dažnai būna užgrūsti automobiliais, užstatyti įėjimai į namus, o vietos trūkumas sukelia nepatogumų gyventojams ir eismo dalyviams. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie įstatymai ir taisyklės reglamentuoja automobilių stovėjimą daugiabučių kiemuose, kokios yra gyventojų teisės ir pareigos, bei ką daryti, jei kyla ginčų dėl parkavimo vietos. Taip pat paliesime automobilių šildymo kiemuose problemą ir su ja susijusius draudimus.

Bendrosios taisyklės ir draudimai

Nors daugelis vairuotojų mano, kad kieme galima statyti automobilį bet kur, kur yra vietos, iš tiesų daugiabučių kiemuose galioja Kelių eismo taisyklės (KET) ir vietinės savivaldybės nustatyti reikalavimai. Šios taisyklės numato aiškius draudimus, kurių nesilaikymas gali užtraukti baudą ar net sukelti pavojų eismo dalyviams.

Draudžiamos statymo vietos

• Ant šaligatvių ir vejų: Kiemuose dažnai pasitaiko atvejų, kai vairuotojai, neradę vietos, palieka automobilius ant šaligatvių ar net žaliosios vejos. Tai ne tik pažeidžia KET, bet ir gali baigtis bauda. KET tiesiogiai nereglamentuoja automobilių parkavimo ant šaligatvių kiemuose, tačiau draudžiama statyti automobilį žalios vejos plote, ant šaligatvio, kad trukdytų pėstiesiems.
• Prie įėjimų į laiptines: Kai kurie vairuotojai palieka automobilius prie daugiabučio durų. Tai trukdo kitiems gyventojams, pažeidžia priešgaisrinius reikalavimus ir gali užblokuoti operatyvių tarnybų privažiavimą nelaimės atveju.
• Prie šiukšlių konteinerių: Uždraudžiama statyti automobilius prie šiukšlių konteinerių, nes tai trukdo atliekų išvežimui.
• Prie įsukimų į kiemus: Automobiliai, palikti prie įsukimų į kiemus, stipriai apriboja kelio matomumą. KET draudžia sustoti ir stovėti kelio ir įvažiavimo į šalia esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtoje, taip pat palikti automobilį arčiau nei 5 metrų atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai tai leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

Kelių eismo taisyklės (KET) kiemuose

Kiemuose eismas dažniausiai nėra reguliuojamas kelio ženklais, tačiau tai nereiškia, kad kelių eismo taisyklės čia negalioja. Svarbiausi KET aspektai, taikomi daugiabučių kiemuose:

• Maksimalus greitis: Maksimalus greitis kiemuose yra 20 km/h. Šis apribojimas yra nustatytas tam, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų, ypač vaikų, saugumas.
• Atsargumas dėl vaikų: Dėl vaikų, žaidžiančių kiemuose, reikia būti itin atsargiems.
• Dešinės pusės taisyklė: Jei kiemas neturi specialių ženklų, galioja dešinės pusės taisyklė, t. y. pirmenybę turi transporto priemonė, atvažiuojanti iš dešinės. Apie tai neretai pamirštama ir dėl to kyla avarinės situacijos, susidūrimai.
• Pėstieji visada turi pirmumą: Kadangi kiemai yra gyvenamoji zona, vairuotojai privalo praleisti pėsčiuosius, net jei nėra perėjų.
• Išvažiavimas į pagrindinį kelią: Išvažiuojant iš kiemo į pagrindinį kelią, reikia praleisti visą eismą.
• Važiavimas atbulomis: Važiuodamas atbuline eiga, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems automobiliams ir eismo dalyviams. Per skubėjimą vairuotojai ne visada atidžiai apsidairo ir pažiūri per veidrodėlius.

Draudimas šildyti automobilius gyvenamosiose zonose

Šaltuoju metų laiku daugiabučių kiemuose iškyla įsisenėjusi problema - automobiliai, kurie paliekami šildytis su įjungtu varikliu ilgiau nei būtina. Pagal KET, gyvenamosiose zonose yra draudžiama stovėti užvedus variklį ilgiau, nei būtina transporto priemonę paruošti važiavimui (pvz., nuvalyti sniegą ir pan.). Šis reikalavimas taikomas ne tik zonose, pažymėtose 552 ženklu, bet ir visuose daugiabučių namų kiemuose.

• Vilniaus mieste draudžiama stovėti įjungus transporto priemonės variklį gyvenamosiose zonose ir ten, kur yra įrengti ženklai „Stovėti išjungus variklį“.
• Panevėžio mieste, ramaus eismo gatvėse, kuriose įrengtos gyvenamosios zonos, taip pat draudžiama stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti.

Baudos už KET pažeidimus

Už KET pažeidimus daugiabučių kiemuose numatytos įvairios baudos:

• Už važiavimo tvarkos pažeidimą gyvenamosiose zonose ir daugiabučių namų kiemuose vairuotojams užtraukiama bauda nuo 30 iki 90 eurų.
• Už draudimą stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti (nuvalyti sniegą ir panašiai) numatyta bauda nuo 10 iki 12 eurų.
• Automobilis, netinkamai pastatytas arčiau nei 5 metrų atstumu nuo kelio ir įvažiavimo į šalia esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtos, gali būti nutemptas, o bauda svyruoja nuo 30 iki 90 eurų.
• Už netinkamą parkavimą (ant šaligatvių, žalios vejos) atsakingos tarnybos gali paauklėti vairuotojus iki 90 eurų siekiančiomis baudomis ar net transporto priemonės nutempimu.

Rezervuotos parkavimo vietos

Daugiabučių kiemuose kai kurios parkavimo vietos gali būti rezervuotos, o tai reiškia, kad jose gali statyti tik konkretūs asmenys. Net jei vieta yra laisva, be leidimo joje palikti automobilį negalima. Rezervuotos vietos pažeidimas gali užtraukti baudą arba automobilio nutempimą.

Ką daryti pastebėjus pažeidimą:

• Pirmiausia pabandykite išsiaiškinti, kam priklauso automobilis - galbūt kaimynas pastatė jį netyčia ar laikinai.
• Jei problema kartojasi, galite kreiptis į kiemo administratorių ar policiją.

Neįgaliesiems skirtos vietos

Neįgaliesiems skirtos parkavimo vietos daugiabučių kiemuose yra saugomos pagal įstatymą, todėl jų naudojimas be leidimo gali užtraukti dideles baudas.

Kaip atpažinti neįgaliesiems skirtą vietą:

• Specialūs ženklai: Neįgaliųjų vietos paprastai žymimos aiškiais kelio ženklais su neįgaliojo simboliu.
• Paženklinta danga: Dažniausiai vieta būna paženklinta specialiu baltu arba mėlynu ženklinimu ant asfalto.
• Platesnis parkavimo plotas: Neįgaliųjų vietos dažnai yra platesnės, kad būtų patogu išlipti ir įlipti.

Baudos už pažeidimus:

• Neturint teisės parkuotis neįgaliesiems skirtoje vietoje, galima gauti baudą nuo 100 iki 300 eurų.
• Automobilis gali būti nutemptas. Jei neteisėtai pastatytas automobilis trukdo neįgaliajam pasiekti pastatą ar kitą vietą, policija arba savivaldybės pareigūnai gali organizuoti jo nutempimą.
• Naudojimasis suklastotu neįgaliojo leidimu taip pat yra baudžiamas.

Konfliktai dėl parkavimo

Automobilių statymas daugiabučių kiemuose dažnai tampa konflikto priežastimi tarp gyventojų. Pagrindinės problemos - per didelis automobilių kiekis, netvarkingai pastatyti automobiliai ir užstatyti įvažiavimai. Dėl šių priežasčių kyla ginčai, nepatogumai ir netgi baudos.

Kodėl kiemuose trūksta vietų?

Daugelis daugiabučių buvo pastatyti laikais, kai žmonės turėjo gerokai mažiau automobilių. Šiandien daugiabučių kiemai dažnai yra nepritaikyti tokiam automobilių skaičiui, koks tenka vienam gyvenamajam namui, nes šeimos turi ne po vieną, o dažnai po 2-3 transporto priemones. Stovėjimo vietų trūkumas daugiabučių kiemuose yra išties aktuali problema.

Galimi sprendimai:

• Bendruomenės iniciatyva įrengti naujas parkavimo vietas: Kai kuriais atvejais gyventojai gali susitarti dėl naujų stovėjimo vietų įrengimo ar asfaltavimo bendro naudojimo žemėje.
• Automobilių parkavimas netoliese esančiose aikštelėse: Kai kurie prekybos centrai ar verslo pastatai leidžia gyventojams naudotis jų stovėjimo aikštelėmis ne darbo valandomis.
• Gyventojų susitarimai dėl parkavimo: Patartina kaimynams susitarti, kad artimiausioje zonoje prie pat namo jie parkuoja vieną ar du automobilius, kitus - palieka nuošaliau esančiose stovėjimo aikštelėse. Pagarba kitiems eismo dalyviams yra įtvirtinta ir šalies kelių eismo taisyklėse, ir saugaus eismo įstatyme.

Netvarkingai pastatyti automobiliai

Netinkamai pastatyti automobiliai yra viena dažniausių problemų daugiabučių kiemuose. Jie gali užblokuoti įvažiavimus, trukdyti pėstiesiems ir net sukelti pavojų eismui.

Kaip atpažinti netvarkingai pastatytą automobilį?

• Užima dvi vietas: Kai kurie vairuotojai neatsakingai stato automobilį taip, kad kitiems nelieka vietos.
• Užstato įvažiavimą ar išvažiavimą: Jei automobilis trukdo patekti į daugiabučio kiemą ar užstato garažus, tai yra aiškus taisyklių pažeidimas.
• Stovi ant žaliosios vejos ar šaligatvio: Šie pažeidimai yra dažni ir užtraukia baudas.

Ką daryti pastebėjus netvarkingai pastatytą automobilį?

• Pirmiausia pabandykite kalbėtis: Dažnai žmonės net nepastebi, kad pastatė automobilį netinkamai. Draugiškas pokalbis gali padėti išvengti konfliktų.
• Palikite mandagų raštelį: Jei nenorite tiesiogiai susidurti su vairuotoju, galite palikti raštelį su prašymu statyti automobilį tvarkingai.
• Kreipkitės į policiją arba savivaldybės eismo kontrolę: Pamačius netinkamai pastatytą automobilį reikėtų pranešti savo savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui arba policijai per elektroninių paslaugų sistemą „ePolicija“.

Kiti aspektai

• Daugiabučių kiemuose galioja ne tik bendros Kelių eismo taisyklės, bet ir savivaldybių nustatyti parkavimo reikalavimai.
• Kadangi daugiabučių kiemuose parkavimo vietų dažnai trūksta, gyventojai neretai patys organizuoja tam tikras taisykles ir susitarimus, siekdami išvengti chaoso.

Teisiniai ir nuosavybės aspektai

Norint įvertinti automobilių stovėjimo veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta.

Stovėjimo vietos gali būti:

• Viešosios nuosavybės objektai: Priklauso valstybei ar savivaldybei. Tokiomis aikštelėmis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
• Privačios nuosavybės objektai: Paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų. Tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Ginčų sprendimas ir naudojimosi tvarkos nustatymas

Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos.

• Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būna sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų.
• Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai.
• Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.

Fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui. Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir/ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.

Automobilių utilizavimas ir aplinkosauga

Be priežiūros bendro naudojimo vietose paliktos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) sukelia nepatogumų gyventojams ir eismo dalyviams. Iš techniškai netvarkingų automobilių gali išbėgti alyva, kuri yra vienas iš pavojingiausių taršos šaltinių. Į aplinką patekusi automobilių alyva ir kitos kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir padaryti žalą mus supančiai aplinkai bei žmonių sveikatai. Be to, apleisti automobiliai trukdo valyti sniegą ir užima stovėjimo vietas.

ENTP ir aplinkosauga

Taupant gamtos išteklius, ENTP turi būti perdirbamos. Pagal ES direktyvą, beveik visos ENTP atliekos turi būti panaudotos pakartotinai ar perdirbtos, ir tik 5 proc. gali būti šalinama. Pakartotinai panaudotos gali būti beveik visos automobilių dalys - kėbulo, salono dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodėliai, pavarų dėžės, radiatoriai ir kitos. Atliekų tvarkytojai gali perdirbti ir visas kitas transporto priemonių atliekas - plastikus, gumą, stiklus, padangas.

Lietuvos teisės aktai numato, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų dalys turi būti perduotos tik atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu. Seni automobiliai ir jų atliekos taip pat gali būti atiduotos transporto priemonių gamintojams ir importuotojams arba pristatytos į jų įsteigtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas. Vis dėlto, ne visi ardytojai laikosi jų veiklai taikomų taisyklių, todėl reikėtų rinktis tik specialistus, turinčius leidimus ardyti ENTP.

Baudos už apleistus automobilius

Remiantis Administracinių nusižengimų kodeksu, pirmą kartą padarius pažeidimą apleistos transporto priemonės savininkui gresia bauda nuo 70 iki 140 eurų, už pakartotinį prasižengimą gali tekti susimokėti iki 300 eurų siekiančią baudą ir atsisveikinti su savo automobiliu.

Savivaldybė informuoja, kad transporto priemonės savininkas informuojamas apie būtinybę pereiti techninę apžiūrą ir apdrausti savo transporto priemonę arba ją iš kiemo išgabenti. Maždaug 10 proc. atvejų tokie įspėjimai ignoruojami. Automobilis bendrojo naudojimo kieme gali būti nejudinamas ir metus, bet jis privalo turėti draudimą ir techninės apžiūros lapą. Jei to nėra, ši transporto priemonė negali užimti bendrojo naudojimo aikštelių.

Alternatyvūs sprendimai

Kai kieme nuolat trūksta vietų arba atsiranda parkavimo problemų, verta ieškoti alternatyvių sprendimų.

Ką gali padaryti gyventojai, jei kieme trūksta stovėjimo vietų?

• Bendrijos sprendimai: Daugiabučių bendrijos gali svarstyti galimybę perplanuoti kiemo erdvę, pavyzdžiui, sumažinti nereikalingus vejos plotus ar suprojektuoti papildomas stovėjimo vietas. Kėdainių miesto seniūnas Valentinas Tamulis teigė, kad dalį problemų galima išspręsti, jeigu daugiau iniciatyvos imtųsi namų bendrijų pirmininkai. Pavyzdžiui, Mindaugo g. 16-asis namas šią bėdą išsisprendė - aikštelę pasididino, viską susitvarkė ir problemos nebeliko.
• Savivaldybės projektai: Kai kuriose savivaldybėse galima kreiptis dėl naujų parkavimo vietų įrengimo arba aikštelių plėtros finansavimo. Vilniaus miesto savivaldybė, norintiems susitvarkyti savo kiemą, skiria finansavimą - nuo 10 iki 15 eurų už 1 kv. metrą atnaujinamos teritorijos tiems, kurie atsinaujins iki 2002 m. pastatytų daugiabučių namų kiemus. Iš viso savivaldybė šiam projektui numačiusi apie 100 mln. eurų. Gyventojai, kurie susiduria su pašalinio transporto statymu daugiabučių namų vidinėje teritorijoje, kurioje nėra suformuoto žemės sklypo, gali nustatyta tvarka steigti daugiabučių namų savininkų bendrijas ir formuoti žemės sklypus. Suformuotame ir bendrijai priskirtame žemės sklype galima nustatyti automobilių stovėjimo tvarką, plėsti automobilių stovėjimo aikšteles, želdynus, vejas, įsirengti norimas technines eismo reguliavimo priemones ar užsitverti įvažiavimo kelią į sklypą užtvaru.
• Dalijimosi parkavimo vietomis sistema: Gyventojų susitarimai ir dalijimosi sistemos gali padėti efektyviau išnaudoti esamas vietas.

Korinės aikštelės

Savivaldybė nurodo, kad betoninių trinkelių korinės aikštelės yra tvarus būdas pritaikyti senus daugiabučių kiemus pasikeitusiems gyventojų poreikiams. Atnaujinant aikšteles taip pat bus remontuojamos susidėvėjusios asfalto ir šaligatvių dangos ir bortai. Korinių aikštelių įrengimas kainuos apie 280 tūkst. eurų, o kiemų infrastruktūros sutvarkymas - dar apie 1,4 mln. eurų. Dar didesnis skaičius korinių aikštelių planuojamas įrengti kitais metais.

Mokamas parkavimas Šiauliuose

Šiauliuose yra trys skirtingos parkavimo zonos - raudonoji, geltonoji ir žalioji. Į šias zonas patenka ir daugiabučiai namai, ir šalia jų esančios kelios stovėjimo vietos. Už jas susimokėti turi ne tik pašaliniai asmenys, bet ir namo gyventojai. Vieno automobilio parkavimas žaliojoje zonoje metams kainuoja 20 eurų, geltonojoje - 25 eurus, o raudonojoje - 40 eurų per mėnesį.

Draudimo apsauga ir eismo įvykiai

Stovėjimo aikštelės šalia daugiabučių dažnai yra nepritaikytos tokiam automobilių skaičiui, koks šiandien tenka vienam gyvenamajam namui. Dėl to dažniausiai automobilį pastatome toliau nuo gyvenamojo buto lango, kur stebėti transporto priemonės negalime, tad vairuotojams tenka susidurti su papildomomis problemomis.

Dažniausi eismo įvykiai kiemuose

• Ryte atėjus prie automobilio, kurį pastatėte ne savo gyvenamojo buto, bet artimiausiame kieme, randami automobilio sugadinimai - nurėžtas šonas, įlenktos durelės, apgadintos kitos detalės. Būtent tokie eismo įvykiai yra dažniausiai pasitaikantys daugiabučių kiemuose.
• Automobiliai stovėjimo aikštelėse taip pat dažnai apgadinami neatsargiai atidarinėjant dureles ir jomis kliudant gretimas transporto priemones.
• Eismo įvykiai pasitaiko ir dėl netinkamo manevravimo, ypač išvažiuojant iš parkavimo vietos atbulomis.
• Neretai įvykiai lieka neužfiksuoti, nes apie smulkias daugiabučių kiemuose padarytas žalas dažnai nepranešama ir pasišalinama iš avarijos vietos. Pabėgimas iš eismo įvykio vietos nėra pati geriausia išeitis.

Draudimo specialisto patarimai

• Jei įvyksta eismo įvykis, būtina kreiptis į policiją ir užregistruoti įvykį. Tai apsaugos nuo galimybių iš nukentėjusiojo virsti eismo įvykio kaltininku. Pareigūnų ekipažas nebūtinai atvažiuos į kiemą apžiūrėti transporto priemonės, tačiau užfiksuos eismo įvykį.
• Patartina apsidairyti savo ir aplinkiniuose kiemuose, ar nėra automobilio, ant kurio matosi jūsų automobilio dažų žymės ar atitinkamas sugadinimas.
• Norint palikti automobilį daugiabučio kieme, reikėtų įsitikinti, kad ne tik savininkas, bet ir šalia esančių transporto priemonių vairuotojai galės patogiai išlipti, įlipti bei išvažiuoti.

Automobilio plovimas kieme: draudimai ir baudos

Automobilio plovimas tam neskirtoje vietoje gali užtraukti baudą. Kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje tiek plovimo taisyklės, tiek ir baudos dydis skiriasi.

• Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi savo tvarkymo ir švaros taisykles. Jose sakoma, kad transporto priemones draudžiama plauti gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų ir net nuosavuose gyvenamųjų namų kiemuose.
• Pagrindinė priežastis - neigiamas poveikis gamtai. Plaunant automobilį daugiabučių kiemuose, purvas ir cheminės medžiagos, kuriomis plaunamas automobilis, patenka į lietaus kanalizaciją.
• Pažeidus įstatymą pirmą kartą dažniausiai skiriamas įspėjimas, o pažeidimą kartojant - bauda iki 579 eurų.

tags: #draudziama #daugiabuciu #kiemuose #sildyti #automobilius