Draudimo išmoka dėl negalėjimo naudotis transporto priemone

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas Lietuvoje yra privalomas jau daugiau nei du dešimtmečius. Nepaisant ilgametės draudimo praktikos, vis dar pasitaiko situacijų, kai vairuotojai dėl neapdairumo ar kitų priežasčių pavėluoja sumokėti draudimo įmoką ir, netikėtai patekę į eismo įvykį, dėl kurio yra atsakingi, susiduria su teisinėmis pasekmėmis.

Neapdraustos transporto priemonės ir jų sukeliamos problemos

Neretai susiduriama su padidėjusiu eismo įvykių skaičiumi, o neapdraustos transporto priemonės tampa rimta problema. Draudikai pastebėjo, jog per pastaruosius penkerius metus buvo sukelta apie pusantro tūkstančio įvykių su neapdraustomis transporto priemonėmis, o trečdalis šių eismo įvykių padaryta ne Lietuvoje.

Remiantis kelių transporto priemonių registro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį dešimtadalis visų registruotų mašinų buvo neapdraustos, kas sudaro apie 160 tūkst. eksploatuojamų neapdraustų transporto priemonių. Šios problemos priežastys įvairios: savininkai užsimiršta, praleidžia draudimo terminą, siekia sutaupyti arba tikisi išvengti sankcijų ir rizikuoja važiuoti be draudimo.

Kaip teigia Rimvydas Pocius, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas, patyrus eismo įvykį su neapdrausta transporto priemone, papildomų nemalonumų turi abu vairuotojai - tiek kaltininkas, tiek nukentėjusysis.

Neapdraustų transporto priemonių vairuotojai yra linkę imtis nesankcionuotų veiksmų: siūlo susitarti gražiuoju, pasirašyti neaiškius susitarimus arba siūlo palaukti, kol kaltininkas apdraus savo transporto priemonę, ir tik tada registruoti eismo įvykį vėlesne data. Primygtinai patariama nepriimti tokių pasiūlymų ir nepasirašyti jokių fiktyvių eismo įvykių deklaracijų.

Teisinės nuostatos ir sankcijos už draudimo neturėjimą

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato, kad, kai eismo įvykis yra sukeliamas neapdraustos transporto priemonės, nukentėjusiai pusei žalą daugeliu atveju atlygina Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras. Taip pat, transporto priemonė privalo būti apdrausta tol, kol yra įregistruota, ir nesilaikant šios prievolės gali būti taikoma administracinė atsakomybė bei bauda, nesvarbu, ar transporto priemonė bus eksploatuojama eisme ar stovės garaže.

Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, tokio pobūdžio baudos gali siekti nuo 60 iki 120 eurų, o nuo 2017 metų pradžios šios baudos augo net 3,5 karto.

Eismo įvykio su neapdrausta transporto priemone deklaravimas

Patyrus eismo įvykį su neapdrausta transporto priemone, būtina laikytis įprastinės eismo įvykio deklaravimo procedūros: kviesti policijos pareigūnus ir fiksuoti eismo įvykį. Kai pareigūnai nustato, kad kaltininkas, sukėlęs įvykį, buvo neapsidraudęs, nukentėjęs transporto priemonės savininkas su atitinkamais dokumentais per tris darbo dienas turi kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę Lietuvoje, kuri draudžia transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Taip bus užregistruojamas įvykis, įvertinti padaryti nuostoliai ir atlyginama žala nukentėjusios transporto priemonės savininkui.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas

Įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti važiuoti žeme skirtai motorinei transporto priemonei, traktoriui ir savaeigėms mašinoms, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba kurių didžiausias grynasis svoris - daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis - daugiau kaip 14 km/h, taip pat priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones. Šis įstatymas taip pat taikomas ir pirmiau nurodytus kriterijus atitinkančioms neregistruotinoms transporto priemonėms, kurių privaloma registracija pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių registravimą, nėra numatyta.

Išimtys: Įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos uždarose teritorijose sporto renginiuose ir veikloje, įskaitant lenktynes, varžybas, treniruotes, bandymus ar pasirodymus. Kai organizuojamas renginys, jo organizatorius turi turėti renginio civilinės atsakomybės draudimo ar garantijos sutartį dėl žalos atlyginimo tretiesiems asmenims, įskaitant žiūrovus ir kitus pašalinius asmenis, bet nebūtinai dengiančios renginyje dalyvaujantiems vairuotojams ir jų transporto priemonėms padarytą žalą. Renginio civilinės atsakomybės draudimo ar garantijos sutartis dėl žalos atlyginimo turi užtikrinti kuo panašesnį į šiuo įstatymu reglamentuojamą žalos atlyginimą.

Taip pat, įstatymo nuostatos, kiek jos susijusios su pareiga sudaryti draudimo sutartį, netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos riboto patekimo oro uostų teritorijose.

Svarbiausi terminai pagal LR TPVCAPDĮ

• Eismo įvykio deklaracija - eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų ranka pildomas ir pasirašomas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis pildomas nustatytos formos dokumentas, kuriame fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos jo aplinkybės ir braižoma schema.
• Nacionalinis draudikų biuras - pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.
• Transporto priemonės valdytojas - asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę.

Pareiga sudaryti draudimo sutartį

Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, išskyrus nustatytas išimtis.

Už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo, kuris yra nurodytas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse kaip transporto priemonės savininkas arba, jeigu transporto priemonė neregistruota, paskutinis žinomas transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė yra neregistruotina ir nėra žinomas paskutinis jos savininkas, už draudimo sutarties sudarymą atsakingas šios transporto priemonės valdytojas. Jeigu transporto priemonė naudojama pagal finansinės nuomos (lizingo) ar išperkamosios nuomos sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsakingi solidariai.

Mirus draudėjui, kai draudėjui nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė buvo neapdrausta arba draudimo sutartis pasibaigė po draudėjo mirties, draudimo sutartį laikotarpiui, kol atitinkamame valstybės registre nenurodytas naujas transporto priemonės savininkas, sudaro transporto priemonę faktiškai naudojantis asmuo. Mirus neregistruotinos transporto priemonės draudėjui, draudimo sutartį sudaro naujas transporto priemonės valdytojas.

Draudimo sutarčių sudarymas

Draudimo sutartys sudaromos vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu ir šių įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais bei draudimo priežiūros institucijos - Lietuvos banko tvirtinamomis standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis.

Draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su atsakingais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikia prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Draudikas turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga.

Asmeniui, kuris kreipiasi dėl draudimo sutarties sudarymo, pageidaujant, kad jam būtų suteikiama draudimo apsauga žaliosios kortelės sistemai priklausančiose užsienio valstybėse, draudikas papildomai išduoda žaliąją kortelę.

Su Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka registruotų ūkių ūkininkais, taip pat kitais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nurodytais žemės ūkio veiklos subjektais gali būti sudaroma grupinė draudimo sutartis. Grupinė draudimo sutartis sudaroma dėl ne daugiau kaip 5 transporto priemonių, iš kurių tik viena gali būti lengvasis automobilis.

Pasienio draudimo sutartis sudaroma, kai ketinama Europos Sąjungos valstybės narės kelių eisme dalyvauti naudojant transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybės teritorijoje, jeigu tokios transporto priemonės valdytojas neturi kitos Lietuvos Respublikoje galiojančios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai pateikiami raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Transporto priemonės valdytojas neturi teisės dėl tos pačios transporto priemonės sudaryti kelių draudimo sutarčių tam pačiam ar iš dalies sutampančiam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui.

Draudimo sutarties nutraukimas ir pasikeitimai

Draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne vėliau kaip prieš 15 dienų. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas. Įprastinė draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudiko iniciatyva, jeigu draudėjas sutarties neįvykdo ar ją įvykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Pasienio draudimo sutartis gali būti nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva tik tuo atveju, jeigu sutarties šalis sutarties neįvykdo ar ją įvykdo netinkamai ir tai yra esminis pažeidimas. Įprastinė draudimo sutartis pasibaigia, jeigu apdrausta transporto priemonė įregistruojama kitoje valstybėje ir transporto priemonei išduodamas kitos valstybės nuolatinis ar laikinas valstybinis numerio ženklas.

Draudimo produktų platintojas, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki įprastinės draudimo sutarties termino pabaigos, informuoja transporto priemonės draudėją trumpąja žinute (SMS) arba elektroninio pašto adresu apie sutarties termino pabaigą ir apie pareigą apdrausti transporto priemonę.

Pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, naujasis savininkas, prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę, privalo užtikrinti, kad būtų sudaryta nauja draudimo sutartis. Jeigu draudėjas perdavė naujajam savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, naujajam savininkui sudaryti naują draudimo sutartį nėra privaloma - jam pereina draudėjo teisės ir pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį, jeigu tai nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Naujasis savininkas, kuriam perėjo draudėjo teisės ir pareigos, nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis.

Draudėjui mirus draudimo sutartis nepasibaigia. Transporto priemonę faktiškai naudojančiam asmeniui pereina draudėjo teisės ir pareigos (įskaitant ir pareigą informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką) pagal sudarytą draudimo sutartį. Transporto priemonę faktiškai naudojantis asmuo per 15 dienų nuo faktiško transporto priemonės naudojimo pradžios dienos turi apie tai pranešti draudikui, nurodydamas transporto priemonės valdytojo tapatybę ir kontaktinius duomenis.

Draudimo išmokų mokėjimo pagrindai

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu eismo įvykio metu naudojant nurodytą transporto priemonę ir esant visoms sąlygoms konstatuoti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę yra padaryta žala.

Atsakingas draudikas moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė už žalos padarymą naudojant apdraustą transporto priemonę. Tai galioja nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus, bei nepriklausomai nuo to, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją.

Išmoka dėl velkamos transporto priemonės padarytos žalos mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Jeigu velkama transporto priemonė prieš eismo įvykį atsikabino, dėl jos padarytos žalos išmoka mokama pagal draudimo sutartį, kuria apdrausta atsikabinusios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, jeigu dėl žalos padarymo atsakomybė kyla velkamos transporto priemonės valdytojui. Kai dėl žalos padarymo atsakomybė kyla velkančios transporto priemonės valdytojui, velkamos transporto priemonės draudikas, gavęs nukentėjusio trečiojo asmens prašymą pateikti informaciją apie velkančios transporto priemonės draudiką, privalo šią informaciją pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

Teismų praktika: pavėluotos draudimo įmokos ir jų pasekmės

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra nagrinėjęs bylą, kurioje buvo sprendžiamas draudiko teisės reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką klausimas, kai draudėjas pavėlavo sumokėti draudimo įmoką. Konkrečioje byloje, šalių sudaryta draudimo sutartis įsigaliojo 2021 m. birželio 18 d., o draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki šios datos. Tačiau įmoka buvo sumokėta tik 2021 m. liepos 21 d., o eismo įvykis įvyko 2021 m. birželio 18 d. Draudikas 2022 m. rugpjūčio 17 d. išmokėjo 3652,69 EUR draudimo išmoką.

Pirmosios instancijos teismas atmetė draudiko ieškinį, nurodydamas, kad tiek draudikas, tiek draudėjas nevisiškai tinkamai laikėsi bendradarbiavimo pareigos. Draudėjas nesumokėjo draudimo įmokos laiku, o draudikas neišaiškino draudėjui kilsiančių teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė sprendimą ir priteisė draudikui 60% išmokėtos draudimo išmokos dalį (2 191,61 EUR), atsižvelgdamas į Įstatymo nuostatas, pagal kurias, sprendžiant dėl draudimo išmokos grąžinimo, privaloma atsižvelgti į pareigų pažeidimą, jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu, žalos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kasacinės instancijos teismas palaikė apeliacinės instancijos teismo sprendimą. LAT akcentavo, kad nustatant grąžinamos sumos dydį gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės, kurios pripažįstamos reikšmingomis teismo sprendimu konkrečioje byloje. LAT sutiko su apeliacinės instancijos vertinimu, jog 60% išmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimas yra tinkamas kompromisas.

Draudiko teisė reikalauti grąžinti išmoką

Paaiškėjus aplinkybei, jog draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti visą draudiko išmokėtą išmoką arba jos dalį. Įstatymas numato, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos net jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Tačiau, dėl netinkamo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, vežėjas pats gali likti be draudiminės apsaugos, nes Įstatymas suteikia išmoką išmokėjusiam draudikui teisę reikalauti iš vežėjo grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtas sumas. Teismų praktika rodo, kad vykdydami draudimo sutartis vežėjai daro ir daugiau klaidų, dėl kurių vėliau tenka draudikui grąžinti draudimo išmoką ar jos dalį. Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka nustato vadinamąsias lubas, kurios taikomos apskaičiuojant draudimo įmonei grąžinamos išmokos dydį. Nustatant grąžinamos sumos dydį kiekvienu atveju taip pat atsižvelgiama į draudimo sutarties nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Teismai dažnai reikšminga aplinkybe laiko tai, kad vežėjų veikla yra susijusi su transporto paslaugomis, krovinių vežimu keliais. Laikoma, kad vežėjams yra (turi būti) žinomi draudimo tikslas ir ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos.

Teismų vertinimas ir kriterijai sprendžiant ginčus

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje akcentavo, kad draudiko teisė reikalauti draudimo išmokos grąžinimo yra santykinė ir taikoma kartu su įstatyme įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Be anksčiau minėtų įstatyme ir tvarkoje nustatytų bendro pobūdžio kriterijų, sprendžiant ginčus dėl draudimo išmokų grąžinimo, kai nesumokėta draudimo įmoka (jos dalis), atsižvelgiama į nesumokėtos sumos dydį, praleisto termino trukmę, terminų praleidimo priežastis, kitas su tuo susijusias aplinkybes. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur ieškovui draudimas yra įprasta komercinė veikla, dėl ko jam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Dėl šių priežasčių atsiradę neigiami padariniai LAT praktikoje paprastai padalinami abiems ginčo šalims - ieškiniai tenkinami tik iš dalies. Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2013 LAT atsižvelgė į tai, kad vežėjas, nors ir pavėlavo, bet draudimo įmoką ieškovui sumokėjo, terminą praleido tik 4 mėnesius, o draudimo išmoka nedaug viršijo draudimo įmokos dydį ir priteisė ieškovui pusę reikalautos sumos. LAT praktikoje akcentuojama, jog svarbus ir gintinas, priteisiant kompensavimo išlaidų dalį, draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iš draudėjų, taip garantuojant draudikų stabilią finansinę būklę, užtikrinančią efektyvų draudimo apsaugos teikimą.

Draudimo sutartis kaip rizikos sandoris ir šalių bendradarbiavimo svarba

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rizikos sandoris. Jos sudarymo metu šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils vežėjo atsakomybė, o draudimo įmonei teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Toks šios sutarties pobūdis glaudžiai susijęs su jos fiduciariniu pobūdžiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kuo glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Būtent dėl to įstatymas numato draudiko teisę, prieš sudarant sutartį, patikrinti vežėjo pateiktą informaciją, dokumentus, o taip pat apžiūrėti transporto priemonę.

Draudėjo pareigos ir atsakomybė

Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje numatė, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir LR TPVCAPDĮ 22 straipsnyje.

Žalos nustatymas ir išmokų mokėjimo tvarka

Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, nustatytais specializuotose remonto išlaidų apskaičiavimo programose. Dėl žalos asmeniui - išmoka pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą arba nukentėjusio trečiojo asmens sutikimu į gydymo, reabilitacijos, laidojimo, kapavietės sutvarkymo ar kitas panašias paslaugas dėl padarytos žalos asmeniui suteikusių įmonių ar įstaigų nurodytas sąskaitas.

tags: #draudimo #ismoka #del #negalejimo #naudotis #transporto