Klausimas, ar galima apdrausti automobilį ne savininko vardu, Lietuvoje kyla labai dažnai, ypač šeimose, kur vienu automobiliu naudojasi keli žmonės, kai jaunas vairuotojas nori mažesnės įmokos arba kai automobilis ką tik nupirktas, bet dar neperregistruotas. Svarbu atskirti du dalykus: kas yra atsakingas už privalomojo draudimo sudarymą ir kas realiai vairuoja transporto priemonę.
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA)
Lietuvoje privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu turi būti apdraustos visos naudojamos ir įregistruotos transporto priemonės. Pagal įstatymą „transporto priemonės valdytoju“ laikomas asmuo, kuris ją valdo ar naudoja pagal nuosavybę, nuomą, panaudą ar kitą teisėtą pagrindą. Valdytoju laikomas net ir asmuo, kuris vairuoja neteisėtai.
Atsakomybė už TPVCA sudarymą
- Už sutarties sudarymą atsakingas valstybės registre kaip savininkas nurodytas asmuo.
- Kai transporto priemonė valdoma pagal lizingo ar išperkamosios nuomos sutartį, atsakingas registruotas naudotojas.
Tai reiškia, kad privalomajame draudime pagrindinis „vardas“, prie kurio siejama prievolė ir draudimo istorija, yra registruotas savininkas (arba registruotas lizingo naudotojas). Standartinėse privalomojo draudimo sąlygose nurodyta, kad draudimo sutartį atsakingo asmens vardu turi teisę sudaryti teisėtas transporto priemonės valdytojas arba įgaliotas asmuo. Draudikų praktikoje žalų istorija kaupiama savininko (ar registruoto naudotojo) vardu, ir tai yra reikšmingas tarifo veiksnys.
Draudimo sutarties sudarymas iki registracijos
Įstatymas leidžia sudaryti draudimo sutartį ir prieš valstybinę registraciją, kai dar nėra valstybinio numerio, remiantis kitais transporto priemonės duomenimis. Jei automobilis dar neregistruotas ir neturi valstybinių numerių, galima įsigyti 1 mėnesio privalomąjį draudimą.
Ketinant pirkti automobilį, be daugelio kitų, kyla klausimų ir dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo naujai įsigyjamai transporto priemonei. Įprastinės privalomojo draudimo sutartys sudaromos, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą.
Svarbu: Patvirtinu, kad perskaičiau ir suprantu, kad įsigijus iš užsienio įvežtą, Lietuvoje dar neregistruotą transporto priemonę, privaloma įregistruoti prieš pradedant eksploatuoti viešajame eisme. Įsigijus Lietuvoje jau registruotą transporto priemonę, ją savo vardu reikia įregistruoti per 10 kalendorinių dienų nuo nuosavybės pasikeitimo deklaravimo.
Draudimas įmonės vardu
Kai transporto priemonė priklauso įmonei, bet ją naudoja darbuotojas, privalomasis draudimas logiškai siejamas su įmonės kaip savininko/atsakingo asmens statusu. Pagrindinė rizika slypi ne pačiame fakto „kas sumokėjo“, o informacijos tikslume.
KASKO draudimas
Skirtingai nei TPVCA, KASKO draudimas yra nuostolių (turto) draudimas, todėl čia svarbiausia ne registrinis statusas, o teisėtas draudimo interesas. KASKO suteikia daugiau lankstumo, tačiau jis remiasi teisėtu draudimo interesu ir sąžiningu rizikos atskleidimu. BTA perspėja, kad jei įvykio metu paaiškėja, jog vairavo didesnės rizikos vairuotojas, kuris nebuvo tinkamai nurodytas sutartyje, KASKO išmoka gali būti sumažinta arba net nemokama.
KASKO draudimas atlygins žalą, kuri padaryta Jūsų automobiliui, net jei Jūs ir buvote avarijos kaltininkas, jei radote savo automobilį jau apgadintą arba jei Jūsų automobilis nukentėjo nuo gamtos išdaigų (pvz., nuo stogų krentantys varvekliai, potvyniai, audros metu užvirtęs medis). Transporto priemonės, apdraustos KASKO draudimu, savininkui ne tik nereikės rūpintis automobilio remontu, pagalba kelyje ar pakaitiniu automobiliu. KASKO draudimas atlygins ir daiktų vagystės iš automobilio nuostolius ar kompensuos išlaidas pametus automobilio raktelius ar valstybinius numerius. KASKO draudimas būtinas, jei automobilis įsigyjamas lizingu.
Draudimas. Kaip tai veikia?
Pasekmės, kai automobilį vairuoja kitas, draudimo sutartyje nenurodytas, asmuo
Transporto priemonė visada draudžiama savininko vardu. Tačiau dažnai kyla klausimų, ar galima apdrausti automobilį, jei juo naudojasi žmogus, neturintis vairuotojo pažymėjimo, ir kokios pasekmės gali kilti tokiu atveju.
Kada reikia nurodyti, ar vairuos kiti asmenys?
Kuomet automobiliu ar kita transporto priemone naudojasi ne tik jo savininkas, bet ir kiti asmenys, tai reikia nurodyti draudimo sutartyje. Skiriasi vairavimo patirtis, draudimo istorija, vadinasi, automobilį vairuojant mažiau patirties turinčiam asmeniui, didesnė ir jam tenkanti rizika. Neretai vyresni žmonės nori, kad jų draudimas galiotų ne tik jiems, bet ir jų vaikams ar anūkams, kurie kartais vairuoja senelių, tėvų automobilius. Tokiu atveju draudimo įmoka vyresniems žmonėms gali būti didesnė, nes įmokos bus skaičiuojamos atsižvelgiant į faktą, kad automobilį naudos ir nepatyrę vairuotojai. Siekiantys išvengti didesnių įmokų, nutyli faktą, kad automobiliu naudojasi ir mažiau patyrę asmenys.
Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius sako: „Pastebėjome, kad kuo vyresnis vairuotojas, tuo jis yra atsargesnis, turi daugiau patirties, o dažnai ir geresnę draudimo istoriją. Šie faktoriai lemia ir draudimo bendrovių kainodarą - ilgai vairuojančių ir drausmingų vairuotojų už draudimą mokama kaina skiriasi nuo pradedančiųjų. Kartais tuo piktnaudžiaujama - nutylima, kad automobiliu naudojasi ir mažiau vairavimo patirties turintys asmenys.“
Draudimo istorijos reikšmė
Vienas iš faktorių, kuris lemia draudimo įmokas, yra draudimo istorija - kuo ilgiau vairuotojas naudojosi automobiliu be eismo įvykių, tuo drausmingesniu jis laikomas, o tai veikia draudimo kainą. Tarkime, jei tėvo automobilį vairuoja ką tik vairuotojo pažymėjimą gavęs sūnus ir tai nėra nurodyta draudimo sutartyje, tuomet jam pačiam įsigijus automobilį ir užregistravus savo vardu, jis negalės tikėtis mažesnės draudimo kainos, nes niekur neužfiksuota, kad jis buvo drausmingas vairuotojas - visas jo pavyzdingas elgesys nusibrauks.
Pasekmės autoįvykio atveju
Jei jaunuolis pateks į auto įvykį, o draudimo sutartyje nebus nurodyta, kad jis turėjo teisę vairuoti šį automobilį, tuomet draudimo bendrovė gali padengti tik dalį patirtos žalos, o kita dalis bus dengiama iš avarijos kaltininko lėšų. Blogiausia situacija yra tada, kai jaunas vairuotojas tampa avarijos kaltininku. Tuomet tėvui, kurio vardu buvo registruotas avariją sukėlęs automobilis, sugadinama draudimo istorija ir ateityje jam draudimas gali kainuoti brangiau. Tokiu atveju draudimo bendrovė atlygins žalą nukentėjusiam, tačiau dalis šios sumos gali būti išieškota iš automobilio savininko, kuris nepasirūpino, kad sūnus būtų įtrauktas į draudimo sutartį. Toks neatsakingas elgesys turi ilgalaikių ir finansiškai skausmingų padarinių.
Tomas Nenartavičius minėjo skaudų incidentą kelyje Vilnius-Panevėžys ties Ukmerge, kur apvirto automobilis, vairuojamas dvejų metų stažo neturinčio vairuotojo. Sveikatos sužalojimus patyrė keturi automobiliu važiavę asmenys. Transporto priemonės vairuotojui buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kadangi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje buvo numatyta, kad automobilio nevairuos mažesnį nei 10 metų vairavimo stažą turintys asmenys, draudikas įgijo teisę iš draudėjo išieškoti pusę išmokėtos draudimo išmokos.
Draudėjų pareigos ir draudimo rizikos pasikeitimas
Sudarydami draudimo sutartį, atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Informacijos pateikimo svarba
Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Rizikos pasikeitimo pranešimo terminai
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje nurodo, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Papildoma draudimo įmoka ir atgręžtinis reikalavimas
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis.
Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.
Išieškomos draudimo išmokos dalies dydis
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Kaip pagrindą priteisti maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, kad savaime negalima visais atvejais laikyti, jog jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
Senesnės draudimo taisyklės ir praktikos pasikeitimai
Kadaise norint perduoti automobilį vairuoti kitam žmogui, ne savininkui, reikėdavo išrašyti notaro patvirtintą įgaliojimą. Dabar to nereikia - užtenka atiduoti raktelius, ir tas kitas žmogus nieko nebijodamas gali sėstis prie vairo. Tai, žinoma, patogu, tačiau kartu kelia žmonėms problemų.
Prieš keliolika metų vairuotojams buvo leidžiama apdrausti ne savo automobilius, o vairuotojo pažymėjimus. Anuomet pensininkams priklausė iki 50 proc. mašinos draudimo sumos nuolaida, tačiau dabar jos nėra. Kupiškio rajone gyvenantis pensininkas J. U. susidūrė su tuo, kad savo vairuotojo pažymėjimo jis apdrausti negali ir automobilį galėjo drausti tik sūnaus, mašinos savininko, vardu. Dėl to jam teko mokėti daugiau už draudimo polisą, nes sūnaus vairavimo stažas buvo labai mažas.
Transporto priemonių draudikų biuro direktorius (TPDB) Algimantas Križanauskas paaiškino, kad pagal šiandien galiojančius norminius aktus privalomuoju draudimu yra draudžiamas ne vairuotojo pažymėjimas, net ne automobilis, o mašinos valdytojo civilinė atsakomybė. Akivaizdu, kad apdrausti ją gali bet kas. Tėvas - sūnaus, senelis - anūko, žentas - uošvės ir t.t. Anot jo, kad civilinė atsakomybė būtų apdrausta, nebūtina dalyvauti automobilio savininkui. Tačiau vos įvedus jo duomenis į kompiuterį, apie mašinos valdytoją pateikiami visi būtini duomenys, įvertinama draudėjo rizika. A. Križanauskas teigė, kad vienas žmogus gali nupirkti draudimo polisą už kitą žmogų, tačiau nuo pirkėjo niekas nepriklauso - draudimo kompanijos vertina draudėjo rizikas remdamosi savo vidaus taisyklėse patvirtintomis metodikomis, nuo to priklauso ir draudimo kaina.
A. Križanausko tvirtinimu, vairuotojo pažymėjimo draudimas, kurio atsisakyta 2000-aisiais, buvo neefektyvus. Buvo sunku nustatyti avarijos kaltininką, nes be draudimo poliso važiavęs ir avariją padaręs jos faktinis kaltininkas paprašydavo nukentėjusiojo, kad tas šiek tiek palauktų, surasdavo kokį draugą, turintį draudimo polisą, ir įrašydavo jį kaip padariusį avariją.
Automobilio draudimas tėvų vardu: kodėl geriau to nedaryti?
Jaunesniems vairuotojams pagalbos ranką tiesiantys ir pigiau automobilius padedantys apsidrausti tėvai ir seneliai kartais neįtaria, kokias pasekmes tai gali turėti ateityje. Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje perspėja, kad toks elgesys ne tik gadina draudimo istoriją, kas baigiasi didesnėmis draudimo įmokomis, bet ir draudžiamojo įvykio atveju dalis žalos gali būti išieškota iš automobilio savininko.
Rizikos įvertinimas
Transporto priemonė visada draudžiama savininko vardu. Kuomet automobiliu ar kita transporto priemone naudojasi ne tik jo savininkas, bet ir kiti asmenys, tai reikia nurodyti draudimo sutartyje: skiriasi vairavimo patirtis, draudimo istorija, vadinasi, automobilį vairuojant mažiau patirties turinčiam asmeniui, didesnė ir jam tenkanti rizika.
Draudžiant privaloma nurodyti valstybinį numerį bei savininko asmens kodą, nes transporto priemonė draudžiama tik savininko vardu. Tačiau draudimo sistemoje yra papildomas punktas, leidžiantis nurodyti ir kitus asmenis, vairuosiančius automobilį. Kad tai padarytumėte, užtenka pažymėti būsimo papildomo vairuotojo amžių ir stažą.
Pavyzdinė situacija
Įsivaizduokime situaciją - ką tik vairuotojo pažymėjimą gavęs jaunuolis patenka į avarinę situaciją. Jei draudimo sutartyje nenurodyta, kad jis turėjo teisę vairuoti šią transporto priemonę, draudimo bendrovė padengs tik dalį patirtos žalos. Šis scenarijus yra labai nesmagus, bet tai dar ne blogiausia dalis. Draudimo istorija veikia panašiai kaip kredito istorija. Tarkim, jaunuolis keletą metų vairuoja tėvo automobilį, yra tvarkingas, nepatenka į avarines situacijas. Tačiau kai pats įsigys automobilį ir užregistruos jį savo vardu, negalės tikėtis mažesnės draudimo kainos, nes niekur nesimatys, kad buvo drausmingas vairuotojas.
Rekomendacijos
Draudikai pataria kiekvienam prieš draudžiantis išsiaiškinti, kokiu atveju galioja draudimas, kokie nuostoliai dėl žalos bus apmokėti, o nutikus nelaimei visų pirma pasikonsultuoti su draudimo ekspertu.
T. Nenartavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad dovanodami automobilį savo atžaloms, kai kurie tėvai pamiršta ar laiku nespėja pasirūpinti, kad būtent jų sūnus ar dukra oficialiai taptų dovanojamos transporto priemonės valdytoju. „Ši procedūra nėra sudėtinga, tačiau padeda išvengti nesklandumų ateityje“, - pastebi T. Nenartavičius.
Parduodami ar leisdami savo automobiliais naudotis kitiems asmenims, transporto priemonių savininkai rizikuoja patekti į bėdą, kurios patys tiesiogiai neįtakojo. Draudikai atkreipia dėmesį į dažnėjančius atvejus, kai automobilio savininkas įsipainioja į nemalonią situaciją: jam tenka finansiškai nukentėti už draudimo paslaugas mokant brangiau ar net atlyginti dalį nuostolių ne dėl savo, o dėl jo transporto priemonę vairavusio asmens padaryto eismo įvykio.
Pardavus automobilį, patartina kuo greičiau tai deklaruoti „Regitroje“. Šis žingsnis, įvykus draudžiamajam įvykiui, padės atsekti informaciją apie transporto priemonės savininkus ir atstatyti kliento draudimo istoriją, jei visgi tokia situacija nutiko. Pasitaiko atvejų, kai, norėdami padėti užsienio šalies piliečiui ar tiesiog artimam žmogui, suteikiame jam galimybę savo automobiliu naudotis pagal notariškai patvirtintą panaudos sutartį. Transporto priemonės savininkas tokiu atveju automobiliu faktiškai nesinaudoja, tačiau draudimo sutartys paprastai būna sudarytos mašinos šeimininko vardu. Jei automobilio teisėtas naudotojas patiria draudžiamąjį įvykį, jis sugadina automobilio savininko draudimo istoriją. Tai galioja ir privalomajam civilinės atsakomybės draudimui, ir KASKO draudimui. „Tokiais atvejais žmonės dažniausiai savo vardu sudaro tipinę automobilio draudimo sutartį. Vadinasi, draudžiamasis įvykis, kuriame dalyvaus automobilį naudojantis asmuo - jo nuomininkas ar keleiviai, taip pat turės įtakos transporto priemonės savininko draudimo sutarčiai ateityje. Taigi, jei nenorite susigadinti savo draudimo istorijos ir mokėti už draudimą brangiau, gerai apgalvokite ir įvertinkite visus aspektus dėl tokių papildomų pajamų gavimo. Taip pat būtinai pasirūpinkite, kad informacija apie trumpalaikę automobilio nuomą, mokamą keleivių pervežimą ar galimus jaunesnius vairuotojus būtų įtraukta į jūsų draudimo sutartį.
tags: #draudimas #kai #automobilio #savininkas #neturi #teisiu