2017 m. rugsėjo 23 d., apie 9 val., kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, 214 km, įvyko eismo įvykis, kuriame automobilį „Ford“, važiavusį link Šilutės, lenkė „Honda Civic“. Pirminiais duomenimis, 1997 m. gimusi „Honda Civic“ vairuotoja, neturinti dvejų metų vairavimo stažo, dideliu greičiu lenkė automobilius ir nesuvaldė savo mašinos. Ši išlėkė į priešpriešinio eismo juostą jau baigus lenkimo manevrą. Tuomet „Honda Civic“ sumėtė ir, išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, atsitrenkė į automobilį „Volvo“.
Eismo įvykio detalės ir nukentėję asmenys
Nuo abiejų automobilių nulėkė po ratą. Vienas iš jų atsitrenkė į automobilį, kurį „Honda“ vairuotoja buvo ką tik aplenkusi. Po susidūrimo „Volvo“ atsidūrė griovyje. Šiuo automobiliu važiavo šeima - mažametis vaikas, nėščia moteris ir vyras, kurie buvo išvežti į ligoninę. Kartu su „Honda Civic“ vairuotoja važiavusi draugė sakė, kad jos skubėjusios pas vairuotojos mamą.
Nukentėjusiųjų būklė
- 1997 m. gimusi „Honda Civic“ vairuotoja patyrė politraumą.
- 1989 m. gimę „Volvo“ vairuotoja ir keleivis dėl lūžių ir kitų sužalojimų gydomi ligoninėje.
- 2014 m. gimęs berniukas, vežtas specialioje kėdutėje tame pačiame „Volvo“ automobilyje, medikų konstatavimu, sužalojimų nepatyrė.
- Dar viena įvykio dalyvė, 1996 m. gimusi mergina, patyrė smegenų sukrėtimą ir buvo išleista gydytis namuose.
Elgesys po eismo įvykio: rekomendacijos
Eismo įvykis kelyje yra didžiulis emocinis stresas vairuotojams. Net ir patyrę eismo dalyviai kritinėmis minutėmis neretai pasimeta, o padarytos klaidos vėliau tampa pagrindine kliūtimi sklandžiam žalos atlyginimo procesui. Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas teigia, kad ne visi vairuotojai, patekę į eismo įvykį, tiksliai žino, kaip reikėtų elgtis.
Svarbiausi žingsniai po avarijos
- Saugumo užtikrinimas: Pirmiausia reikia pasirūpinti žmonių saugumu: sustoti taip, kad nekiltų papildomas pavojus, įjungti avarinį signalą ir įvertinti, ar nėra sužeistųjų.
- Įvykio fiksavimas: Antrasis esminis žingsnis yra tinkamas eismo įvykio deklaracijos užpildymas bei aplinkybių fiksavimas nuotraukomis.
- Informavimas draudikui: Trečiasis - informacijos perdavimas draudikui. Nors daugelis vairuotojų šią seką teoriškai žino, tačiau streso būsenoje praleidžia antrą žingsnį arba atlieka jį paviršutiniškai.
Kada kviesti policiją?
Pasak draudimo bendrovės atstovo, dažna klaida yra beprasmis policijos pareigūnų kvietimas į eismo įvykio vietą, kai situacija to nereikalauja. Policijos pareigūnus į įvykio vietą kviesti privaloma tik tada, jei:
- Per incidentą nukentėjo žmonės.
- Kyla rimtas ginčas dėl avarijos aplinkybių ar kaltės.
- Yra įtarimų, kad kuris nors eismo dalyvis yra neblaivus ar apsvaigęs.
- Apgadintas trečiųjų asmenų turtas (pvz., kelio ženklai ar atitvarai), o jų savininko nėra vietoje.
Visais kitais atvejais, kai abu vairuotojai sutaria dėl įvykio eigos, pakanka tarpusavyje užpildytos deklaracijos, kuri yra teisiškai pilnavertis dokumentas žalai atlyginti.
Dokumentavimas išmaniuoju telefonu ir dažniausios klaidos
Šiandien išmanusis telefonas tapo pagrindiniu žalos dokumentavimo įrankiu - juo vairuotojai gali greitai nufotografuoti pažeidimus, užfiksuoti bendrą įvykio vaizdą ir nedelsdami pateikti visą informaciją draudikui. Rekomenduojama naudotis savitarnos platforma draudimoivykiai.lt, kuri leidžia visą procesą atlikti patogiai ir nuotoliniu būdu.
Svarbu fotografuoti ne tik patį pažeidimą, bet ir bendrą avarijos kontekstą - transporto priemonių padėtį kelyje, kelio ženklus ar net stabdymo žymes. Šios detalės padeda specialistams tiksliau rekonstruoti eismo įvykio eigą ir eliminuoja galimus nesusipratimus. Elektroninę deklaraciją pildyti telefone yra kur kas saugiau - sistema struktūruota taip, kad vestų vairuotoją žingsnis po žingsnio ir maksimaliai sumažintų klaidų tikimybę. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad tokią deklaraciją privalo patvirtinti abu incidento dalyviai, o jei kitas vairuotojas atsisako tai daryti ar nesutinka su aplinkybėmis, į pagalbą būtina kviesti policijos pareigūnus.
Klaidos, kurių reikėtų vengti
- Skubotas transporto priemonių patraukimas: Viena didžiausių klaidų - skubotas transporto priemonių patraukimas į šalikelę dar nespėjus jų nufotografuoti. Nors vairuotojai nori kuo greičiau atlaisvinti eismą, sunaikinti įrodymai vėliau apsunkina avarijos aplinkybių atkūrimą.
- Bandymas išspręsti „gražiuoju“: Dar pavojingiau, kai smulkų incidentą bandoma išspręsti „gražiuoju“ - tiesiog vietoje susitariant dėl kompensacijos ir nepildant eismo įvykio deklaracijos. Tai rizikingiausia situacija: jei kitas dalyvis vėliau persigalvoja arba servise paaiškėja paslėpti automobilio pažeidimai, nukentėjusysis lieka be jokio teisinio pagrindo gauti išmoką. Oficialiai dokumentuota avarija - net jei ji atrodo visiškai nežymi - visada yra vienintelis saugus kelias abiem pusėms.
tags: #dovile #kulikauskaite #avarija