Kiekvienam vairuotojui reikėtų prisiminti pagrindinius veiksmus patekus į eismo įvykį. „Regitros“ duomenimis, pernai net 18 proc. Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu. Dalis vairuotojų gali pamiršti apie draudimą ir prisiminti tik nutikus eismo įvykiui.
Pirmieji veiksmai įvykus eismo įvykiui
Įvykus eismo įvykiui, jame dalyvavusios transporto priemonės valdytojas, pirmiausiai turi laikytis įstatyme nurodytų pareigų. Svarbiausia - išlaikyti blaivų protą ir elgtis apgalvotai.
Užtikrinkite saugumą ir suteikite pagalbą
- Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka.
- Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina.
- Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu.
- Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją.
- Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
- Prieš išlipant iš automobilio svarbu įsitikinti, kad tai padaryti yra saugu.
- Įsitikinus, kad nukentėjusių nėra, būtina įspėti kitus eismo dalyvius apie kliūtį kelyje ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Šis ženklas užmiestyje statomas už 50 metrų nuo susidūrusių automobilių, o mieste - 25 metrų.
- Avarijos dalyviai turėtų pasirūpinti ir savo saugumu - vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais.
- Jei įmanoma, patariama įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją. Tamsiu paros metu tai leis kitiems vairuotojams iš toli pastebėti sustojusias transporto priemones ir saugiai jas aplenkti.
- Svarbu atminti, kad tais atvejais, kai automobilis būna stipriai apgadinamas, būtina kuo greičiau atjungti akumuliatorių, kad nekiltų gaisras.
Kada būtina kviesti policiją?
Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama.
Visgi, policiją kviesti privaloma šiais atvejais:
- Eismo įvykio metu sužalotas žmogus.
- Žuvo ar buvo sužeistas žmogus.
- Kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
- Įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų.
- Kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę.
- Kaltininkas atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją.
- Eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl eismo įvykių aplinkybių ir nepildo eismo įvykio deklaracijos.
- Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir su nukentėjusiu neįmanoma susisiekti.
- Vienas iš vairuotojų atsisako pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
- Transporto priemonė yra be valstybinio numerio ženklų.
- Padaryta žala valstybės arba privačiam turtui (pvz., nuvirtus stulpui, sulaužius tvorą ar apgadinus namo fasadą).
- Vienas iš vairuotojų dokumentų (automobilio techninė apžiūra, draudimo polisas ar vairuotojo pažymėjimas) nebegalioja.
- Nebuvo laiku pasikeistos vasarinės padangos į žiemines (eismo įvykis bus laikomas nedraudiminiu).
Ką daryti, jei eismo įvykis stovėjimo aikštelėje?
Dažnai pasitaikanti situacija - eismo įvykis stovėjimo aikštelėje, kai statant automobilį į stovėjimo vietą (ar išvažiuojant iš jos), užkliudoma kita transporto priemonė, o jos vairuotojo nėra. Tokiu atveju:
- Jei galite identifikuoti automobilio vairuotoją (pvz., matote įmonės logotipą ar telefono numerį ant durelių) arba turite laiko palaukti prie automobilio, kol vairuotojas ateis - tuomet kartu su kito automobilio vairuotoju užpildykite eismo įvykio deklaraciją. Ją užpildžius, privaloma eismo įvykį užregistruoti draudimo bendrovėje per 3 kalendorines dienas.
- Jei automobilio vairuotojo nesulaukiate - praneškite apie eismo įvykį policijai trumpuoju pagalbos telefonu 112 (KET 222 p.). Policija imsis veiksmų surasti automobilio savininką, su kuriuo užpildysite eismo įvykio deklaraciją. Jei savininko nepavyks rasti - užregistruos eismo įvykį.
- Niekada nepalikite raštelio apgadinto automobilio savininkui.
Eismo įvykio fiksavimas ir deklaravimas
Po to, kai pasirūpinama saugumu, būtina užfiksuoti eismo įvykį. Čia svarbi kiekviena detalė, todėl nuotraukų per daug nebus.
Eismo įvykio vietos fiksavimas
- Nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą eismo įvykio metu sugadintą turtą.
- Jei fotografuojamos transporto priemonės, nuotraukose turėtų matytis tiek šių transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi).
- Svarbu neskubėti ir kuo tiksliau aprašyti avarinę situaciją, nubrėžti schemą.
- Vengti skubėjimo patraukti susidūrusias transporto priemones į šalikelę, nes taip dalinai sunaikinami avarijos aplinkybes atskleidžiantys įrodymai. Patraukti automobilius derėtų tik tuomet, kai sutariama dėl aplinkybių arba kai tai būtina dėl kitų eismo dalyvių saugumo.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas
Vienas iš pirmųjų žingsnių po incidento - užpildyti įvykio deklaraciją. Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl deklaracijos pildymo, popierinės deklaracijos pildymo atveju formą gali teikti tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas.
Popierinės deklaracijos pildymas
- Popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją.
- Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas). Kaltininkas deklaracijos formoje turi pasirašyti du kartus.
- Popierinės deklaracijos komplektą sudaro du vienodi blankai, kurie privalo būti identiškai užpildyti.
- Deklaracijoje būtina nurodyti kelio ženklus, gatvių pavadinimus, kitą naudingą informaciją, jei žinoma.
Elektroninės deklaracijos pildymas
Eismo įvykio deklaracijos nebūtina turėti popierine forma, nes jei nei vienas įvykio dalyvis jos neturi, jie gali pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją per programėlę draudimoivykiai.lt. Dėl patirto streso toks pasirinkimas gali būti netgi patogesnis, nes vairuotojas gali užpildyti visą informaciją nepraleisdamas nė vieno žingsnio.
Pildymas ant paprasto lapo
Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroninės eismo įvykio deklaracijos formos, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo. Jame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai).
Informacijos apsikeitimas ir žalos mažinimas
- Eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtiną civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti.
- Visi eismo įvykio dalyviai turi imtis jiems prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą.
Ką daryti, jei eismo įvykis kitoje šalyje?
Deklaracijos blankuose vartojama vietinė šalies kalba. Reikėtų pasitikslinti, kur kokią informaciją įrašyti, gali prireikti vokiškos eismo įvykio deklaracijos formos.
Automobilio pašalinimas iš įvykio vietos
Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis.
- Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (eismo įvykio metu buvo sužalotas, greitosios medicininės pagalbos buvo išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus, galinčio pasirūpinti sugadintos transporto priemonės pašalinimu iš eismo įvykio vietos, transportavimu), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę.
- Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.
Draudimas ir žalos atlyginimas
LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo dep. direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas ir draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas papasakojo, ką privalo žinoti kiekvienas vairuotojas ir kokių veiksmų imtis patekus ar sukėlus eismo įvykį bei iš karto po jo.
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas
Civilinės atsakomybės draudimas, kitaip vadinamas privalomuoju vairuotojų draudimu, yra teisinė prievolė visiems, kurie turi transporto priemonę Lietuvoje. Šis draudimas užtikrina, kad įvykus eismo įvykiui dėl jūsų kaltės, bus atlyginta padaryta žala kitiems eismo įvykio dalyviams ir jų turtui. Draudimo bendrovė kompensuoja patirtas išlaidas pagal įstatymų nustatytas ribas.
Kas atsakingas už žalos atlyginimą?
- Jei eismo įvykio kaltininkas draustas, dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo gali kreiptis į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę.
- Tuo atveju, jei kaltininkas nedraustas, tokia žala atlyginama LR transporto priemonių draudikų biuro vardu - nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į jį apdraudusią draudimo bendrovę ar kitą savo nuožiūra pasirinktą draudimo bendrovę, kuri žalas administruoja Biuro vardu.
- Jei nutinka, kad nukentėjęs asmuo eismo įvykio metu buvo nedraustas, jis vis tiek turi teisę kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę ir nukentėjusio asmens patirta žala atlyginama.
- Tuo atveju, jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama Biuro vardu. Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį, atsakingą už žalos padarymą, ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį.
- Nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirta žala atlyginama visais atvejais, tik atsižvelgiama į paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį dėl sukelto eismo įvykio, pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos.
Kaltininko draudimo bendrovės pareigos
Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Draudikai turi sumokėti už:
- Automobilio remontą arba likutinę vertę: Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškas (jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei sugadintas automobilis remontuojamas ne draudimo bendrovės rekomenduotoje remonto įmonėje, nukentėjusysis apie tai turi pranešti draudimo bendrovei. Jei nustatoma, kad sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
- Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
- Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
- Nukentėjusio asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
- Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas. Toks netekimas apskaičiuojamas automobiliams ne senesniems kaip 60 mėn., skaičiuojant automobilio senumą nuo pirmos registracijos dienos iki eismo įvykio dienos.
Pakaitinio automobilio nuoma
Jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje ar remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų ir neturite kito nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus ar papildomas išlaidas, jums gali būti atlyginamos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos.
Nuomos išlaidų atlyginimas
- Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25 - 30 EUR su PVM.
- Nuomojantis aukštesnės klasės nei vidutinė, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogišką sugadintajam pagal markę, modelį, pagaminimo metus automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.
- Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą pagal joje nurodytą faktiškai reikalingą remontui atlikti remonto darbų trukmę.
- Pailgėjęs nuomos laikotarpis, kuris nėra pagrįstas ir nebūtų atsiradęs, jei remonto įmonė būtų dėjusi visas pastangas remontą atlikti laiku, ir kuris atsirado dėl remonto įmonės kaltės, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai.
- Palyginimui, įprastai kompensuojamas nuomos laikotarpis:
- Jei sugadinta iki trijų dalių, kurias reikia remontuoti ir dažyti, remonto trukmė iki 3 - 5 d. d.
- Sugadinta iki 5 dalių, remonto trukmė iki 5 - 8 d. d.
- Daugiau nei 5 dalys, remonto trukmė gali būti virš 8 d.
- Jei transporto priemonė sugadinta nepataisomai, nuomotis galite iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje. Apie nuomos pradžią prašome informuoti draudimo bendrovę el. paštu.
Jei turite abejonių, ar bus atlygintinos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, arba turite kitų klausimų, susijusių su nuomos sąlygomis, galite kreiptis į draudimo bendrovę el. paštu.
Žalos atlyginimo trukmė
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
Ką daryti, kai užpildyta eismo įvykio deklaracija?
Per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu, telefonu ar el. paštu pateikite eismo įvykį liudijančius dokumentus draudimo bendrovei. Kreiptis į draudimo bendrovę gali tiek pats kaltininkas, tiek nukentėjusysis.
Jei eismo įvykio aplinkybės neaiškios arba kyla ginčų, sprendimus dėl įvykio nagrinėja Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.
Sukčių pinklės keliuose
Prieš didžiąsias metų šventes, miestuose suintensyvėjus eismui, keliuose padaugėja pagal iš anksto apgalvotas schemas veikiančių ir tyčines avarijas sukeliančių asmenų.
Kaip atpažinti sukčius?
Policijos pareigūnai išskiria kelis pagrindinius elgesio požymius, kurie gali padėti identifikuoti, kad vairuotojas pateko į sukčių pinkles:
- Vairuotojas tyčiniais veiksmais siekia susidūrimo, nesistengia stabdyti ar kitaip išvengti susidūrimo.
- Staigiai stabdo be jokios priežasties priešais iš paskos važiuojantį automobilį.
- Po eismo įvykio tokie vairuotojai gali siūlyti nepildyti eismo įvykio deklaracijos, o atsiskaityti grynais pinigais, sakydami, kad užpildžius deklaracijas kaltininkui ateityje gerokai pabrangs draudimas.
- Gali būti mėginama įtikinti, kad padaryti didesni apgadinimai, nurodant su konkrečiu įvykiu nesusijusius sugadinimus atsiradusius anksčiau.
- Paprastai tokie vairuotojai naudoja netvarkingus, apdaužytus automobilius, nes „patirtos žalos kompensavimu“ nesiekiama suremontuoti automobilio.
Ką daryti susidūrus su sukčiais?
Pajutus, kad kitas vairuotojas ragina greičiau prisiimti kaltę ar reikalauja pinigų už automobilio apgadinimus, patariama kviesti policijos pareigūnus ir aplinkybes aiškintis su jais.
Norint sumažinti riziką patekti į tokias situacijas, reikėtų kelyje laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Tai ypač galioja šaltuoju metų laiku, kai kelio danga būna padengta sniegu ar ledu.