Automobilių gamintojai jau daug metų skiria didelį dėmesį vairuotojo, keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumui. Automobilio kėbulas konstruojamas taip, kad jo sudedamosios dalys, sugerdamos smūgį, deformuotųsi. Žinoma, kad daugiausia žalos padaro šoninis smūgis, nes iš šono apsaugų yra mažiausiai. Priekinio ar galinio smūgio atveju apsaugų yra daugiau ir jos yra efektyvesnės.
Automobilio saugos sistemos
Automobiliuose įrengiamos įvairios saugos sistemos, pradedant pasyviomis (saugos diržai) ir tęsiant aktyviomis (saugos pagalvės, piro užtaisai, kurie dar labiau įtempia diržus, kad vairuotojas ir keleiviai liktų kuo arčiau sėdynės atlošo). Taip pat variklis ir lonžeronai deformuojasi ir sugeria didelę dalį smūgio, kuris persiduoda į kėbulą. Gamintojas specialiai montuoja kėbulą su deformacinėmis vietomis, kurios susilanksto kaip armonika, jei gauna smūgį.
Nesąžiningas automobilio remontas po avarijos
Deja, pasitaiko atvejų, kai po smūgio automobilio dalys būna surenkamos netinkamai. Nesąžiningi meistrai ištempia sugadintas dalis iki kiek tai įmanoma padaryti su įrankiais, o vėliau, užuot jas pakeitę į tinkamas ir tvarkingas, užmaskuoja storu glaisto sluoksniu. Sukietėjęs glaistas, esant dideliam greičiui, gali tapti pavojingu objektu. Taip pat nesąžiningi remontuotojai (jų meistrais vadinti, nekyla rankos) išima saugos sistemas arba tiesiog apvynioja jas izoliacija ar suveržia plastikiniais dirželiais ir sudeda atgal. Elektronikos sistemos laiduose įmontuojami vadinamieji „apgavikai“, kurie sudaro įspūdį kompiuteriui, kad sistema paruošta suveikimui, nors realiai sistemos neveikia.
Kėbulo vientisumo patikrinimas
Todėl, perkant automobilį, kėbulo vientisumą galima pamatuoti turint ruletę ir atlikus kelis matavimus. Norint atlikti tokius matavimus, reikės automobilį pakelti. Iš apačios, matuojant atstumus nuo tokių pačių taškų, galima pastebėti, kad jie neatitinka tokių pačių vietų kitoje automobilio pusėje. Mūsų misija - pagalba ir konsultacijos pirkėjui, įsigijusiam automobilį su defektais.
Techninės ekspertizės poreikis ir reglamentavimas
Kada reikalinga techninė ekspertizė?
Transporto priemonė gali dalyvauti eisme, jei yra įregistruota, apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir šiai yra atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Draudimas transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme įgyvendinamas panaikinant privalomosios techninės apžiūros galiojimą. Siekiant transporto priemonę grąžinti į eismą, reikalinga iš naujo atlikti privalomąją techninę apžiūrą, taigi pats draudimas dalyvauti eisme yra panaikinamas automatiškai, įsigaliojus naujai privalomajai techninei apžiūrai.
Kas gali atlikti transporto priemonių remontą?
Vadovaujantis „Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarkos ir aplinkos apsaugos reikalavimų aprašu“ (toliau - Aprašas), remontą atliekantys asmenys yra tie asmenys, kurie siekia gauti ir (ar) gauna pajamų ar kitokios naudos (toliau - paslaugos teikėjai) vykdydami ekonomines veiklas, priskirtinas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu tvirtinamo ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 45.20 ar 45.40 klasei. Techninei ekspertizei atlikti privaloma techninė dokumentacija, susijusi su transporto priemonės remontu, yra priimtina iš įvairia teisine forma legaliai veikiančių autoservisų (pavyzdžiui, UAB, MB, individuali veikla).
Transporto priemonių remonto teisinis reglamentavimas
Vienas iš transporto priemonių remonto veiklą reglamentuojančių teisės aktų yra Aprašu nustatomi reikalavimai, kurie taikomi visiems atkuriamojo remonto atvejams, nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonei bus reikalinga techninė ekspertizė. Dėl šios priežasties, transporto priemonės remontą aprašanti dokumentacija turėtų būti parengta bet kurio atkuriamojo remonto metu, nepriklausomai nuo to, ar paslaugos užsakovas informavo remontą vykdantį asmenį apie techninės ekspertizės poreikį. Šiuo metu galiojanti Aprašo redakcija įsigaliojo 2024-05-01. Remonto paslaugas teikiantys asmenys turėtų nuodugniai susipažinti su Aprašo nuostatomis.
Transporto priemonių techninės ekspertizės teisinis reglamentavimas
Transporto priemonių techninę ekspertizę reglamentuoja „Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašas“ (toliau - Tvarkos aprašas). Transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo tinkamai atlikti transporto priemonės remontą bei pateikti tai įrodančius dokumentus. Techninės ekspertizės tikslas yra nešališkai patikrinti transporto priemonės remontą, visų pirma vadovaujantis remontą atlikusio asmens pateikta bei papildoma dokumentacija. Siekiant patikrinti, ar dokumentacija atitinka pateiktą transporto priemonę, atliekama transporto priemonės apžiūra.
Remontą vykdančio asmens išduodama dokumentacija
Dokumentacija, kurią remontą atliekantis asmuo išduoda paslaugos užsakovui (taigi, galiausiai techninę ekspertizę atliekančiai įmonei), turi apimti visą su remonto paslaugą teikusio asmens vykdytu transporto priemonės remontu susijusią informaciją. Dokumentacija turi atitikti tiek Aprašo, tiek Tvarkos aprašo reikalavimus. Pagal Tvarkos aprašo nuostatas, tokia dokumentacija apima:
- Techninę dokumentaciją, susijusią su atliktu transporto priemonės remontu (nuotraukas, kuriose matyti atlikto remonto technologinis procesas, atliktų remonto operacijų sąrašas ir jų apimtis, kiti dokumentai, susiję su atliktu transporto priemonės remontu ir jo eiga).
- Transporto priemonės atkuriamąjį remontą atlikusio asmens dokumentą (-us), kuriame (-iuose) būtų patvirtinta, kad transporto priemonė yra tinkamai suremontuota ir žmonių sveikatai bei saugumui nepavojinga.
- Išvadą dėl kėbulo (rėmo) geometrijos parametrų atitikties transporto priemonės gamintojo reikalavimams. Kaip išvados dalis, privalomai pateikiamas matavimo protokolas.
- Išvadą dėl elektroninių saugos sistemų atitikties transporto priemonės gamintojo reikalavimams. Kaip išvados dalis, privalomai pateikiama vertinimo ataskaita, kurioje būtų informacija apie transporto priemonėje įdiegtas sistemas ir jų atitikties reikalavimams išvadą. Pavyzdžiui, tokia ataskaita gali būti suformuota naudojantis elektroninės diagnostikos įranga (pateikiami įrangos teikiami vaizdai, jei įranga neturi galimybės spausdinti ataskaitos).
- Išvadą dėl ratų pastatymo parametrų atitikties gamintojo reikalavimams (tik M1 klasei). Kaip išvados dalis, privalomai pateikiamas matavimo protokolas. Šią išvadą gali teikti tik tie remontą atliekantys asmenys, kurie su ekspertizių įmone yra sudarę bendradarbiavimo sutartį. Konkrečiai šią patikrą galima atlikti ir pačios ekspertizės metu, iš anksto pateikus tokį pageidavimą.
Paprastai tariant, remontą atliekantis asmuo išduoda dokumentaciją, kurioje aprašomas visas remonto procesas: priimtos transporto priemonės defektų, kuriuos reikia taisyti, apimtis, aprašomi konkretūs remonto veiksmai (įvardijamos susijusios dalys, sistemos ar mazgai) ir pateikiamos išvados. Remonto veiksmų technologiniai procesai (pavyzdžiui, pjovimas, virinimas, antikorozinis paruošimas, klijavimas ir kt.) iliustruojami nuotraukomis ar video medžiaga. Ypatingas dėmesys turėtų būti atkreipiamas toms proceso dalims, kurių vizuali patikra būtų apsunkinta ar neįmanoma be transporto priemonės ardymo. Nėra nustatytos privalomos informacijos pateikimo formos, tačiau kilus neaiškumams ar klausimams, kviečiame pasikonsultuoti.
Informacijos apimties pavyzdys
Siekiant tinkamai aprašyti remontą, kiekvienai procedūrai turėtų būti pateiktas pakankamas informacijos kiekis. Tarkim, jei numatoma remontuoti priekinę išilginę laikančiąją kėbulo dalį (lonžeroną):
- Visų pirma, identifikuojamas lonžerono pažeidimas (įsitikinama, kad jis pažeistas). Tai gali būti akivaizdžiai matoma vizualiai, arba reikalingas matavimas. Kėbulo geometrijos matavimas šiaip ar taip reikalingas techninės ekspertizės atlikimui.
- Planuojant remontą, gaunama transporto priemonės gamintojo remonto informacija apie lonžerono keitimą. Tik turint pakankamai informacijos apie remonto procesą ir esant pasirengus (prireikus) informaciją perduoti ekspertizių įmonei, pradedamas remontas. Turi būti pasiruošta gamintojo remonto informacija pagrįsti pasirinktą remonto metodą. Atsižvelgiant į remonto pobūdį, ir remiantis transporto priemonės gamintojų remonto informacijos dėsningumais, galima tikėtis, kad lonžeronas privalės būti keičiamas (lenkimas nebus priimtinas remonto metodas).
- Remonto metu susijusios dalys fotografuojamos arba filmuojamos (taškinių siūlių gręžimas, pjovimo vieta, virinimo siūlės, klijavimas, antikorozinis paruošimas ir pan.).
- Remonto aprašymas ir tarpinės nuotraukos ar video medžiaga, o prireikus ir papildomi matavimai ar kita susijusi dokumentacija pateikiama kartu su visa remontą atliekančio asmens dokumentacija ir išvadomis.
Remontą atliekantys asmenys dar prieš remontą turėtų susipažinti su dokumentais, kuriuos techninės ekspertizės užsakovas privalo pateikti techninės ekspertizės įmonei: technine dokumentacija apie transporto priemonės būklę po eismo ar kitokio įvykio, per kurį transporto priemonė buvo sugadinta: apžiūros aktu, nuotraukomis, draudimo bendrovės eksperto surašyta remonto sąmata, vertinimo ataskaita ir kitais dokumentais, įrodančiais transporto priemonės būklę po eismo ar kitokio įvykio. Reikšmingas duomenų apie transporto priemonės būklę prieš įvykį neatitikimas su remontą atlikusio asmens vykdyto remonto dokumentacijos informacija galėtų lemti neigiamas techninės ekspertizės išvadas.
Išvardinta dokumentacija vienareikšmiškai susijusi su būsimu transporto priemonės remontu. Remontą atliekantis asmuo turėtų įvertinti, ar pateiktos transporto priemonės būklė, to asmens manymu, atitinka būklę, aprašytą toje dokumentacijoje. Gali pasitaikyti atvejų, kai policijos ar draudimo bendrovės atstovų fiksuota informacija nesutampa su remontą besiruošiančio atlikti asmens nustatoma pateiktos transporto priemonės žala: pažeidimų fiksuota daugiau nei iš tikro yra arba atvirkščiai.
Privalomi pateikti dokumentai techninei ekspertizei
Apibendrinant galima pasakyti, kad už tinkamą transporto priemonės remontą yra atsakingas tą remontą atliekantis asmuo. Siekiant nešališkai tą remontą įvertinti, yra organizuojama techninė ekspertizė. Ši paslauga yra atliekama tik techninių ekspertizių įmonėse. Tam, kad ekspertizių įmonė galėtų paslaugą pradėti, kartu su suremontuota transporto priemone turi būti pateikiama susijusi dokumentacija:
- Techninė dokumentacija apie transporto priemonės būklę po eismo ar kitokio įvykio, per kurį transporto priemonė buvo sugadinta. Dažniausiai tai yra draudimo bendrovės sudarytas defektinis aktas (jei privalomosios techninės apžiūros galiojimas buvo sustabdytas draudimo bendrovės) arba policijos išduotas protokolas (jei privalomosios techninės apžiūros galiojimas buvo sustabdytas policijos). Priklausomai nuo aplinkybių, dokumentacija laikomos nuotraukos, draudimo bendrovės eksperto surašyta remonto sąmata, vertinimo ataskaita ir kiti dokumentai, įrodantys transporto priemonės būklę po eismo ar kitokio įvykio. Kilus klausimams dėl šių dokumentų kreipkitės į mus.
- Techninė dokumentacija, susijusi su atliktu transporto priemonės remontu. Apie šią dokumentaciją teiraukitės savo pasirinkto remonto paslaugos teikėjo.
- Išvada dėl kėbulo (rėmo) geometrijos parametrų atitikties transporto priemonės gamintojo reikalavimams. Kaip išvados dalis, privalomai pateikiamas matavimo protokolas.
- Išvada dėl elektroninių saugos sistemų atitikties transporto priemonės gamintojo reikalavimams. Kaip išvados dalis, privalomai pateikiama vertinimo ataskaita, kurioje būtų informacija apie transporto priemonėje įdiegtas sistemas ir jų atitikties reikalavimams išvada.
- Išvada dėl ratų pastatymo parametrų atitikties gamintojo reikalavimams (tik M1 klasei). Kaip išvados dalis, privalomai pateikiamas matavimo protokolas. Šią išvadą gali teikti tik tie remontą atliekantys asmenys, kurie su ekspertizių įmone yra sudarę bendradarbiavimo sutartį. Konkrečiai šią patikrą galima atlikti ir pačios ekspertizės metu, iš anksto pateikus tokį pageidavimą.
Galima pastebėti, kad tik pirmoji dalis dokumentacijos yra susijusi su automobilio situacija iki remonto. Likusi dalis išvardintos dokumentacijos yra susijusi su remonto paslaugą teikiančiais asmenimis ir pačiu transporto priemonės remontu. Rekomenduojame kreiptis į tuos transporto priemonių remonto paslaugas teikiančius asmenis, kurie ne tik tinkamai atliks remontą, bet ir padės transporto priemonės grįžimo į viešąjį eismą procedūrose iki pat techninės apžiūros atlikimo. Renkantis remonto paslaugos teikėją siūlome iš anksto įvardinti, jog transporto priemonei bus reikalinga techninė ekspertizė, taigi, ir atitinkama techninė dokumentacija.
Informacijos apie eismo įvykius viešinimas
Nuo šių metų lengvai ir nemokamai galima pasitikrinti, ar konkreti transporto priemonė nebuvo patekusi į eismo įvykį. Tam tereikia turėti vadinamąjį VIN kodą. Tikimasi, kad ši naujovė pagelbės, pavyzdžiui, planuojant įsigyti naudotą automobilį. Visgi naujai tvarkai negailima ir kritikos, mat viešai prieinama informacija - gana skurdi.
Transporto priemonių draudikų biuro interneto svetainėje š. m. vasario 4 dieną paskelbta trumpa žinutė, kad jau yra galimybė pasitikrinti informaciją apie konkrečios transporto priemonės draudiminius eismo įvykius, kuriuose ji dalyvavo. Dar kitas aspektas - naujiena paskelbta vasario pradžioje, nors aiškėja, kad dėl pokyčių Seimas nusprendė dar praėjusių metų pabaigoje. „Nebuvo apie tai garsiai komunikuojama, tačiau tai jau ne pirmas kartas, kai panašios valstybės iniciatyvos yra visiškai neanonsuojamos arba tai daroma per silpnai. Komunikuoti reikėtų per naudą vartotojams - kaip jie galės šitą sistemą įdarbinti, kuo ji galėtų būti naudinga ir panašiai. Šiuo atveju minėtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, kurias registravo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, priimtos 2024-ųjų lapkričio 12 dieną. „Siūlome, jog duomenys apie transporto priemonės draudiminius įvykius, pagal tos transporto priemonės VIN, būtų vieši. Tai užtikrintų, kad antrinėje (jau naudotų) transporto priemonių rinkoje pirkėjas turėtų techninę galimybę įsitikinti, kad jis galės perkamą transporto priemonę tinkamai eksploatuoti (pvz., automobilis nebuvo paskendęs, saugos pagalvės nebuvo išsiskleidusios ir t.t.).
LRT.lt pabandė patikrinti kai kurių transporto priemonių istoriją pagal VIN numerį. Kaip paaiškėjo, Transporto priemonių draudikų biuras iš tiesų pateikia informaciją apie draudiminius eismo įvykius. Tiksliau, transporto priemonės pastarųjų 5-erių metų avarijų istoriją. O ir nurodoma informacija tėra apie tai, kiek fiksuota draudiminių eismo įvykių, bet nėra aišku, kokie apgadinimai padaryti, kokia žalos suma ir t.t. Automobilių rinkos eksperto M. Buzelio teigimu, iniciatyva naudotų transporto priemonių rinkai suteikti skaidrumo yra sveikintina. „Draudikų biuro atverta informacija apie sukeltus eismo įvykius, mano subjektyvia nuomone, yra pernelyg riboto gylio ir visiškai nepadeda vertinti transporto priemonės būklės. Nėra nei informacijos apie žalos dydį, nei apie pažeistas automobilio vietas. Net ir data nėra įvardinta, kada konkretus eismo įvykis patirtas. Taip pat nėra informacijos apie kasko žalas. Tokie duomenys arba nėra žinomi / kaupiami, arba neteikiami vengiant per plačiai interpretuoti įstatymo nuostatas, taip pat siekiant atitikti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus bei vengiant perteklinės prieigos suteikimo prie asmens duomenų“, - LRT.lt situaciją aiškino T. M. Buzelis. M. Buzelis tęsė, kad iš pateiktos informacijos mažai ką galima nuspręsti apie automobilį ir jo realią būklę, tad tokių duomenų nauda, pavyzdžiui, potencialiam pirkėjui abejotina. „Labai trūksta bent jau datų, kurios įvardintų, kada tie eismo įvykiai nutiko. Taip pat trūksta ir išsamesnės informacijos apie įvykio aplinkybes, apgadintas automobilio vietas ir pan. „Pirkėjo teisė žinoti privalo būti laikoma aukščiausiu prioritetu, kai kalbame apie naudotų automobilių sandorius. Ir tam neturėtų trukdyti jokios institucijos. Įstatymas turėtų ginti pirkėją - tik tada viešo intereso apsauga bus veiksminga. Vienintelė pusė, kuriai tik geriau nuo informacijos apie žalas ribotumo, tai automobilių pardavėjai, kurie nenori atskleisti kažkokių duomenų pirkėjams. Kita problema - šie duomenys niekaip neliečia importuotų automobilių“, - tęsė M. Buzelis.
Veiksmai po eismo įvykio
Netikėtas eismo įvykis gali sukelti daug streso, tačiau svarbiausia yra žinoti, ką daryti iškart po avarijos. Tinkami veiksmai padės ne tik apsaugoti save, bet ir sumažinti nuostolius bei greičiau sutvarkyti automobilį. Po eismo įvykio svarbiausia užtikrinti visų dalyvių saugumą. Jei kas nors sužeistas, nedelsiant skambinkite greitosios pagalbos tarnyboms.
Ar visuomet reikia kviesti policiją?
Tai priklauso nuo aplinkybių. Jei žala nedidelė ir abi pusės sutaria dėl avarijos kaltininko, policijos gali neprireikti. Eismo įvykio deklaracija yra vienas iš svarbiausių dokumentų po avarijos. Tai yra oficialus įrašas apie įvykį, todėl jį reikia užpildyti tiksliai ir aiškiai. Svarbu surinkti visus reikalingus duomenis: automobilio valstybinį numerį, draudimo polisą, vairuotojo kontaktinę informaciją ir išsamiai aprašyti avarijos aplinkybes. Tai apima informaciją apie stabdymą, greitį, naudojamus signalus ir kt.
Eismo įvykis stovėjimo aikštelėje
Dažnai pasitaikanti situacija - eismo įvykis stovėjimo aikštelėje, kai statant automobilį į stovėjimo vietą (ar išvažiuojant iš jos), užkliudoma kita transporto priemonė, o jos vairuotojo nėra. Jei galite identifikuoti automobilio vairuotoją (pavyzdžiui, matote įmonės logotipą ar telefono numerį ant durelių) arba turite laiko palaukti prie automobilio, kol vairuotojas ateis - tuomet kartu su kito automobilio vairuotoju užpildykite eismo įvykio deklaraciją. Ją užpildžius, privaloma eismo įvykį užregistruoti draudimo bendrovėje per 3 kalendorines dienas. Jei automobilio vairuotojo nesulaukiate - praneškite apie eismo įvykį policijai trumpuoju pagalbos telefonu 112 (KET 222 p.). Policija imsis veiksmų surasti automobilio savininką, su kuriuo užpildysite eismo įvykio deklaraciją. Jei savininko nepavyks rasti - užregistruos eismo įvykį. Ko daryti nevertėtų? Palikti raštelio apgadinto automobilio savininkui.
Automobilio apgadinimų vertinimas ir remontas
Kai visi dokumentai užpildyti ir situacija stabilizuota, reikia įvertinti jūsų automobilio apgadinimus. Pirmas žingsnis - rasti patikimą servisą, kuris atliktų žalos vertinimą. Nors draudimo kompanijos dažnai rekomenduoja savo partnerius, jūs turite teisę pasirinkti savo servisą. Po eismo įvykio draudimo bendrovės dažnai siūlo servisus, kurie yra jų partneriai. Tai gali būti patogus sprendimas, nes dažnai šie servisai dirba efektyviai ir už jus sutvarko visus draudimo formalumus.
Kai jau nuspręsite, kur atlikti remontą, prasideda pats taisymo procesas. Jo trukmė priklauso nuo avarijos masto. Mažos kosmetinės žalos gali būti sutvarkytos per kelias dienas, tuo tarpu rimtesni gedimai gali užtrukti ilgiau. Nuo kėbulo taisymo iki elektronikos remonto - viskas priklauso nuo to, kiek pažeidimų patyrė jūsų automobilis.
Kaip išvengti papildomų rūpesčių?
Eismo įvykiai gali atnešti ne tik netikėtų išlaidų, bet ir daug laiko praradimo. Vienas iš sprendimų - pasirūpinti automobilio technine būkle iš anksto. Svarbu pasirinkti servisą, kuris galėtų atlikti visus reikalingus darbus vienoje vietoje, kad nereikėtų keliauti į skirtingas dirbtuves. Po eismo įvykio svarbiausia veikti greitai ir efektyviai, kad būtų išvengta papildomų rūpesčių. Pasirinkite patikimą servisą, kuris galėtų atlikti visus remonto darbus, ir pasitikėkite specialistais, kad jūsų automobilis greitai grįžtų į kelią. Visiškai išvengti avarijų yra sudėtinga, tačiau tinkama priežiūra ir atsargumas kelyje gali sumažinti riziką.
tags: #diagnozavus #automobilio #bukle #po #eismo #ivykio