Eismo įvykių priežastys ir vairuotojų klaidos

Daugelis žmonių bent kartą gyvenime yra sukėlę eismo įvykį arba į jį patekę. Net jei nėra sužeistų asmenų, tokia situacija gali sukelti didelį stresą: pradedama galvoti, kas kaltas, apžiūrinėjami avarijos padariniai, skubiai ieškomi dokumentai, o mintyse jau skaičiuojama automobilio remonto kaina. Šioje suirutėje dažnas padaro klaidų, dėl kurių gali tekti ne tik pačiam be kaltės susimokėti už sugadintų mašinos dalių taisymą, bet ir patirti kur kas rimtesnių nemalonumų.

Dažniausios avarijų priežastys

„ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas ir draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis vienbalsiai teigia, kad dažniausios avarijų priežastys yra elementarios vairuotojų klaidos. R. Bieliauskas išskiria šias pagrindines priežastis:

• Leistino greičio viršijimas;
• Saugaus atstumo iki kito automobilio nesilaikymas;
• Persirikiavimas iš vienos eismo juostos į kitą;
• Vairuotojų išsiblaškymas.

Andrius Žiukelis pritaria, kad eismo įvykiai dažniausiai įvyksta dėl saugaus atstumo nesilaikymo, klaidų parkuojantis ir staigaus bei neatsakingo manevravimo. „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis prie šių priežasčių dar prideda:

• Išmaniojo telefono ar kitų įrenginių naudojimas vairuojant;
• Skubėjimas („prašoksiu per geltoną“);
• Posūkis į kairę.

Klimato sąlygų įtaka avaringumui

A. Žiukelis pastebi, kad daugiausia įvykių fiksuojama žiemą, tačiau žalos yra mažesnės nei šiltuoju metų laiku. Avaringumas labiausiai, net 50 proc., padidėja tada, kai oro temperatūra staiga pereina iš teigiamos į neigiamą. Esant tokioms oro sąlygoms, kai lyja ar krenta šlapdriba ir staiga ima šalti, vairavimas labai pasunkėja. Tokiais atvejais svarbiausia išlaikyti itin didelį saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių ir rinktis ne leistiną, o saugų greitį, net jei jis siektų 30-40 km/val.

Eismo įvykio deklaracijos pildymas: dažniausios klaidos ir patarimai

Eismo įvykio deklaracija (EĮD) yra svarbus dokumentas, kurį vairuotojai dažnai pildo po smulkių avarijų. „ERGO Insurance“ duomenimis, deklaracijos pildomos maždaug 8 atvejais iš 10, o „Lietuvos draudimo“ skaičiavimais - net 9 atvejais iš 10. Deja, specialistai pastebi, kad klaidų skaičius deklaracijose yra pakankamai didelis.

Kada pildyti deklaraciją, o kada kviesti policiją?

EĮD pildoma, kai nėra žuvusių ar sužalotų asmenų, eismo įvykio vietoje yra visi žalą turtui patyrę nukentėję asmenys ir su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių bei atsakomybės. Teisės aktai nurodo eismo įvykio dalyvių pareigą pasielgti trejopai:

1. Fiksuoti eismo įvykį pildant EĮD.
2. Situaciją nubraižyti ir aprašyti ant švaraus popieriaus lapo.
3. Kviesti policiją.

Policija į eismo įvykius kviečiama, kai yra nukentėjusių žmonių, nukentėjo kitas turtas, yra įtarimų, kad avarijoje dalyvauja neblaivus vairuotojas, arba nesutariama dėl kaltės. Neužfiksavus eismo įvykio tinkamai, žala nebus atlyginta.

R. Bieliauskas pabrėžia, kad jei avarija nėra didelė, vairuotojams dažnai norisi patraukti eismo įvykyje dalyvavusius automobilius nuo kelio. Tai yra klaida, ir kol dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarta, o incidento aplinkybės neužfiksuotos, to daryti nederėtų. Avarijoje dalyvavusius automobilius nedelsiant nuo kelio reikėtų patraukti tik tuo atveju, jei jie kelia pavojų jų vairuotojams ar kitiems eismo dalyviams. Kitu atveju pirmiausiai rekomenduojama, jei tai įmanoma padaryti saugiai, avarijos vietą apžiūrėti ir, turint galimybę, iš įvairių pusių nufotografuoti susidūrusias transporto priemones ir patirtus apgadinimus.

Klaidos pildant deklaracijas ir kaip jų išvengti

Draudikų atstovai pastebi, kad ketvirtadalis pateikiamų eismo įvykio deklaracijų būna užpildytos netinkamai ar su klaidomis. Dažniausios klaidos:

• Neteisingas kaltės prisiėmimas: labai dažnai kaltininkui skirtoje vietoje pasirašo abu avarijos dalyviai arba nei vienas iš vairuotojų neprisiima kaltės. Pasitaiko, kad dėl susijaudinimo ar kito vairuotojo spaudimo prisiimama ne savo kaltė.
• Neišsami informacija: deklaracijose neužpildomi visi būtini duomenys, netiksliai arba neaiškiai nubraižoma eismo įvykio schema, nenurodoma tikslesnė avarijos vieta, gatvė, kelio numeris, ruožas ar kilometras.
• Išsiblaškymas ir stresas: dėl streso, skubėjimo ar paprasčiausio neatidumo neretai daromos klaidos. A. Žiukelis teigia, kad po eismo įvykių, ypač jei jie sunkesni, vairuotojas būna streso būsenoje, skuba, painiojasi ir kurį laiką negali objektyviai vertinti situacijos.
• Klastojimas: pasirašymas ant tuščios, neužpildytos deklaracijos gali tapti klastojimo įrankiu, ir vėliau bus beveik neįmanoma įrodyti tikrųjų įvykio aplinkybių.
• Netikslūs duomenys: kaltininkas nurodo netikslius draudimo duomenis, įrašo ne jį apdraudusios draudimo bendrovės pavadinimą, o draudimo tarpininko, nenurodo draudimo liudijimo numerio ar galiojimo termino. Ypač svarbu, kad vairuojant ne lietuviškos registracijos transporto priemonę būtų nurodomas tikslus valstybinis numeris.

Patarimai, kaip teisingai pildyti deklaraciją ir elgtis po eismo įvykio:

1. Išlikite ramūs ir susikaupę: panika ar emocijų proveržis gali paskatinti gerai neapgalvoti visų aplinkybių.
2. Fiksuokite įvykio vietą: fotografuokite ne tik eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones (sugadinimus, valst. numerį), bet ir kito vairuotojo, transporto priemonės bei draudimo dokumentus. Tai labai svarbu padaryti prieš aiškinantis, kas atsakingas už eismo įvykio kilimą.
3. Atidžiai pildykite deklaraciją: net jei automobilyje ar šalia jo pildyti dokumentus gali būti ne itin patogu, stenkitės tai daryti atidžiai ir aiškiai. Nepamirškite pažymėti kuo tikslesnės avarijos vietos ir tikslių eismo įvykio dalyvių kontaktų. Braižant schemą, stenkitės, kad ji būtų kuo informatyvesnė.
4. Nepasirašykite, kol neįsigilinote: pasirašyti deklaraciją galima tik tada, kai visiškai esate įsigilinę ir sutinkate su jos turiniu. Nepasirašinėkite ant tuščios deklaracijos.
5. Kilus abejonėms - kvieskite policiją: jei eismo įvykio aplinkybės atrodo neaiškios, arba jei nėra galimybės sulaukti pagalbos iš šalies, nedvejodami kvieskite policijos pareigūnus.
6. Praneškite draudimo bendrovei: apie eismo įvykį reikia pranešti draudimo bendrovei net ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo įvykio dalyvis yra dėl jo atsakingas.
7. Naudokitės elektronine deklaracija: pildant elektroninę EĮD per Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro sukurtą programėlę draudimoivykeiai.lt, yra mažesnė galimybė suklysti, nes daugelis duomenų užpildoma automatiškai ir programėlė pataria kiekviename žingsnyje.
8. Transporto priemonių junginys: jei eismo įvykis sukeltas su transporto priemonių junginiu ir velkamoji dalis neatsikabino, pildant EĮD būtina nurodyti velkančiosios transporto priemonės duomenis, nes už žalą atsakinga yra jos draudimo bendrovė arba Biuras, jei velkančioji transporto priemonė nedrausta.
9. Teisinė pagalba: sudėtingesniais atvejais teisininko konsultacija gali padėti geriau suprasti situaciją, nustatyti žalą ir išvengti didesnių nuobaudų.

Abipusė kaltė ir žalos atlyginimas

Pasitaiko atvejų, kai abu eismo įvykio dalyviai įvertina, kad kiekvienas iš jų yra atsakingas dėl sukelto eismo įvykio. Tokiu atveju galima pildyti EĮD, o abu eismo įvykio dalyviai pasirašo EĮD 14 laukelyje, kiekvienas pripažindami savo kaltę. Dėl žalos atlyginimo šie asmenys, kaip nukentėjusieji, gali kreiptis į vienas kito draudimo bendroves.

Žalos atlyginimas abipusės kaltės atveju

Abipusės kaltės atveju atsakomybė įprastai dalinama 50/50, ir kiekvienam iš eismo įvykio dalyvių atlyginama 50 proc. patirtos žalos. Pavyzdžiui, jei transporto priemonės „A“ valdytojas patyrė 1 000 Eur žalą, o transporto priemonės „B“ valdytojas - 2 000 Eur žalą, tuomet transporto priemonės „A“ valdytojui bus išmokėta 500 Eur išmoka, o transporto priemonės „B“ valdytojui - 1 000 Eur išmoka.

Jei eismo įvykio dalyvis per klaidą pasirašė EĮD 14 laukelyje, t. y. klaidingai pripažino savo kaltę, nors yra nukentėjęs asmuo, situacija sprendžiama: abiejų eismo įvykio dalyvių prašoma pateikti išsamius paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių. Vadovaujantis surinkta patikslinta informacija, priimamas sprendimas dėl eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnio. Tačiau toks žalos administravimas gali užtrukti.

E. Oršauskas perspėja, kad jei kaltininkas nėra linkęs bendradarbiauti teikdamas informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, ir nėra galimybių priimti sprendimo dėl kaltės laipsnio vien tik vadovaujantis nukentėjusio asmens pateiktais parodymais ir EĮD, kurioje, pavyzdžiui, nenurodytos ar netiksliai nurodytos eismo įvykio aplinkybės, neaiški įvykio schema, nors nukentėjęs asmuo sako, kad jis yra nekaltas 100 procentų, sprendimas dėl žalos atlyginimo gali būti priimtas atsižvelgus į pateiktą EĮD, oficialų dokumentą dėl eismo įvykio fakto fiksavimo ir atlyginama tik 50 proc. nukentėjusio asmens patirtos žalos. Todėl nukentėjusiam asmeniui rekomenduotina ypač atidžiai pildyti EĮD ir nepasirašyti EĮD 14 laukelio, jei nebuvo sutarta dėl abipusės kaltės.

Jei automobilis apdraustas Kasko draudimu, tai avarijos atveju, pripažinus abipusę kaltę, atlyginama visa žala pagal draudimo sutarties sąlygas. Privalomuoju draudimu draustos transporto priemonės atveju, kiekviena pusė atlygina kitos pusės dalį žalos, atsižvelgiant į kaltės laipsnį. Pavyzdžiui, jei kaltė dalinama santykiu 50/50, tai ir kiekvienas kaltininkas atlygina 50 proc. žalos kitai pusei.

Subjektyvumas nustatant kaltę

Sąrašas, pagal kurį visada būtų galima nustatyti abiejų eismo dalyvių kaltę, iš esmės neegzistuoja - kiekvienoje situacijoje yra tam tikrų kintamųjų. Kiekvieną atvejį policijos pareigūnai nagrinėja individualiai. Nėra taip, kad visada kaltas tas vairuotojas, kuris bandė išsukti iš šalutinio kelio į pagrindinį, o į jo šoną įvažiavo kitas eismo dalyvis.

Draudimo ekspertai pavyzdžiu pateikia situaciją, kai pastarojo automobilio vairuotojas galėjo gerokai viršyti greitį, ir iš šalutinės gatvės važiavęs vairuotojas neturėjo šansų jo pamatyti. Jei būtų važiuota leistinu greičiu, galbūt nebūtų ir avarijos.

Nagrinėjant eismo įvykį, paprastai atsižvelgiama į visas tuo metu vyravusias kelio bei aplinkos sąlygas, surenkami liudytojų parodymai, vairuotojų paaiškinimai ir kita medžiaga. Tuomet eismo įvykį nagrinėjantis pareigūnas viską susistemina ir priima sprendimą.

Yra atvejų, kuomet dažnai nustatoma abipusė kaltė, pavyzdžiui, eismo dalyviams manevruojant atbulomis aikštelėje. Tačiau jei vienas vairuotojas įvykio metu kalbėjo telefonu be laisvų rankų įrangos ir nepastebėjo kliūties, arba vienas iš vairuotojų buvo neblaivus, tai gali būti priežastys, kodėl tokiuose įvykiuose nustatoma ne abipusė, o konkretaus vairuotojo kaltė.

tags: #del #ko #didziausi #ivykiu #kaltininkai #yra