Administracinių baudų išieškojimo pripažinimas beviltišku Lietuvoje

Vienoje socialinio tinklo grupėje kilo klausimas, kokioms skoloms antstoliai gali taikyti senaties terminus ir po kiek laiko jos yra panaikinamos. Ypač domina, ar yra senaties terminas valstybinėms, administracinėms skoloms, pavyzdžiui, baudoms už ne vietoje pastatytą automobilį, greičio viršijimą ar skoloms už privalomąjį sveikatos draudimą.

Mokesčių skolų išieškojimo senaties terminai

Advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Lukoševičius ir partneriai“ advokatas Eugenijus Markevičius aiškina, kad praleidus nustatytą terminą sumokėti baudą, įmokas, mokestines prievoles, atitinkama institucija (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija - VMI) išieškojimą perduoda antstoliams, kurie pradeda priverstinį išieškojimą.

Priverstinis išieškojimas

Skolos VMI ir „Sodrai“ yra priverstinai nurašomos iš lėšų, esančių skolininkų kredito įstaigų sąskaitose. Jei skolininkas neturi sąskaitų kredito įstaigose arba jose nėra lėšų, skola išieškoma iš turto.

Tiek baudų, tiek mokestinių prievolių išieškojimas turi būti pradėtas per įstatymuose nustatytą senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai atsirado teisė išieškoti. Suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl mokesčių administratorius neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų.

5 metų senaties terminas mokestinėms skoloms

Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas Markas Dobrovolskis nurodo, kad, pagal Mokesčių administravimo įstatymą, priverstinio išieškojimo senaties terminas - 5 metai - taikomas Lietuvos valstybei mokamiems mokesčiams ir su jais susijusioms sumoms, pvz., delspinigiams. Tai apima:

• Pridėtinės vertės mokestį (PVM)
• Akcizus
• Gyventojų pajamų mokestį (GPM)
• Nekilnojamojo turto mokestį
• Žemės mokestį
• Privalomojo sveikatos draudimo įmokas
• Pelno mokestį
• Valstybinio socialinio draudimo įmokas („Sodros“ įmokos)
• Muitus
• Kitiems mokesčiams ir su jais susijusioms sumoms

Išimtis senaties terminui

Pradėjus priverstinio išieškojimo procedūras iki senaties termino pabaigos, jos yra tęsiamos ir užbaigiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu tas senaties terminas pasibaigia (t. y. praeina 5 metai). Todėl, vien dėl mokesčių priverstinio išieškojimo senaties termino pasibaigimo antstolis priverstinio išieškojimo nenutrauks. Jeigu išieškoti mokesčių skolos nepavyks, o priverstinis išieškojimas bus nutrauktas jau pasibaigus 5 metų terminui, pakartotinai pradėti šio proceso jau nebus galima.

Administracinių baudų išieškojimo senaties terminai

Kiek kitokia tvarka yra baudoms pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Skirtingai nei esant mokestiniam įsiskolinimui, priverstinai išieškomos baudos už administracinius nusižengimus negali būti išieškomos pasibaigus priverstinio vykdymo senaties terminui, t. y. praėjus 5 metams nuo teisės priverstinai išieškoti baudą atsiradimo dienos. Ši teisė atsiranda praėjus 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos.

Baudų pagal ANK priverstinio išieškojimo sustabdymas

Mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. Baudos už administracinius nusižengimus išieškojamos po 14 dienų nuo pranešimo parengimo datos, priimant sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas iš turto, kuris per MAIS ir AIS integracinę sąsają perduodamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

Svarbu: Išieškomos administraciniu nurodymu paskirtos baudos nėra, nes administracinis nurodymas laikomas negaliojančiu, jeigu asmuo baudos už administracinį nusižengimą nesumoka per 15 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos.

Baudų pagal Baudžiamąjį kodeksą išieškojimas

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bauda turi būti pradėta išieškoti priverstinai per 2 metus, už nusikaltimą - per 3 metus. Jeigu nuteistasis savanoriškai nesumokėjo baudos, tačiau nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos, o per nustatytą terminą (2 ar 3 metus) nebuvo pradėtas vykdyti nuosprendis, valstybė jo atžvilgiu negalėtų taikyti jokių prievartos mechanizmų. Jeigu nuosprendis jau vykdomas, baudos išieškojimas yra tęsiamas, iki kol atsiras pagrindas vykdymo veiksmus nutraukti, pavyzdžiui, nuteistasis miršta arba nuo nuosprendžio praėjo 15 metų.

Nesumokėta bauda ar jos dalis gali būti pakartotinai perduota antstoliui priverstinai išieškoti, kai pasikeičia baudos pripažinimo beviltiška sąlygos - atsiranda turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Administracinio nusižengimo kodekso 673 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija pažeidėjo prašymu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais.

Beviltiškų skolų samprata ir nurašymas

Beviltiškų įsiskolinimų nurašymas - tai procesas, kurio metu kreditorius surenka informaciją apie įsiskolinimo beviltiškumą ir gauna teisę įsiskolinimą pripažinus beviltišku susigrąžinti sumokėtus mokesčius (pelno mokestį ir pridėtinės vertės mokestį - PVM). Tokiu atveju, kreditorius net iš beviltiškų skolų turi galimybę atgauti dalį įsiskolinimą sudarančios sumos.

Kas yra beviltiška skola?

Tai pinigų suma, kurią kreditorius turi teisę gauti iš skolininko už jam suteiktas prekes ar paslaugas, tačiau kurios susigrąžinimas nėra įmanomas dėl skolininko turtinės padėties. Pavyzdžiui, jei skolininkas neturi nei turto, nei pajamų, išieškojimas nėra galimas, o antstolis grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui.

Kada skola laikoma beviltiška?

Skola beviltiška gali būti pripažinta tada, kai praeina ne mažiau kaip vieneri metai nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas. Yra ir išimčių, kai nereikia laukti metus laiko, kad skolą pripažinti beviltiška:

• Skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu.
• Skolininkas bankrutuoja.
• Skolininkas likviduotas.

Beviltiškų skolų pripažinimas mokesčių mokėtojo skolos valstybei

Markas Dobrovolskis papildė, kad beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo skola valstybei, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti būtų netikslinga socialiniu, ekonominiu požiūriu. Tai apima šiuos atvejus:

1. Nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus).
2. Priverstinio išieškojimo išlaidos - didesnės už skolą.
3. Netikslinga priverstinai išieškoti skolą dėl sunkios asmens ekonominės (socialinės) padėties:
   • Fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą).
   • Tokia parama jau teikiama.

Jeigu vykdant priverstinį išieškojimą nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda už administracinį nusižengimą, neišieškota bauda ar jos dalis pripažįstama beviltiška, kai antstolis mokesčių administratoriui grąžina mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas. Tokiai beviltiškai nepriemokai neteikiama priverstinio išieškojimo pirmenybė ir į ją neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas.

Kokia nauda kreditoriui pripažinus skolas beviltiškomis?

Kreditorius, pripažinęs skolininko skolas beviltiškomis, turi teisę susigrąžinti valstybei sumokėtą PVM mokestį, t.y. 21 procentą, o taip pat įtraukęs šį įsiskolinimą į sąnaudas ir priskyręs šią sumą ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, gali susimažinti mokėtiną pelno mokestį, kas sudaro 15 (arba tam tikrais atvejais 5) procentų. Iš to matyti, kad net beviltiško įsiskolinimo atveju kreditorius turi galimybę susigrąžinti apie trečdalį nuo įsiskolinimo sumos.

Kas gali pasinaudoti beviltiškos skolos įstatymu?

Pasinaudoti įstatymo numatytomis galimybėmis ir susigrąžinti mokesčių sumą gali:

• Subjektai, kurie pagal įstatymus privalo mokėti pelno mokestį, jeigu įsiskolinimo pripažinimo beviltišku tikslas yra sumažinti mokėtiną pelno mokestį.
• Individualią veiklą vykdantis gyventojas (gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas).
• Apmokestinamasis asmuo, ūkio subjektas privalantis mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), kai įsiskolinimų pripažinimo tikslas yra pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimas.

Asmuo, kuris moka tiek pelno mokestį (arba gyventojų pajamų mokestį), tiek pridėtinės vertės mokestį (PVM), turi teisę skolas pripažinti beviltiškomis abiem tikslais, t.y. tiek mažindamas pelno (pajamų) mokesčius, tiek susigrąžindamas PVM.

Įrodymų reikalavimai pripažįstant skolas beviltiškomis pagal sumą

Įrodymai, reikalingi skoloms pripažinti beviltiškomis, priklauso nuo įsiskolinimo dydžio. Reikėtų pažymėti, kad žemiau aprašyti būdai taikomi tuo atveju, jeigu skolininkas nėra miręs ar bankrutavęs. Jei skolininkas yra miręs arba bankrutavęs, taikomi kiti reikalavimai ir kita įsiskolinimo pripažinimo beviltišku tvarka.

1. Įsiskolinimai iki 300,00 Eur

Šių įsiskolinimų pripažinimui beviltiškais taikomi patys paprasčiausi reikalavimai, kadangi teisės aktai nereikalauja jokių papildomų dokumentų, įsiskolinimo beviltiškumui pagrįsti. Vienintelis reikalavimas - įsitikinti, kad skolos išieškoti negalima. Rekomenduojama patikrinti, ar iš skolininko tikrai nepavyks išieškoti skolos, nes esant galimybei išieškoti, kreditorius atgaus ne tik mokestinę dalį, bet ir visą įsiskolinimą, palūkanas, netesybas ir kitas išlaidas. Informaciją apie nepavykusį skolos išieškojimą ir tai liudijimą-pažymą išduoda skolų išieškojimo paslaugas teikiančios įstaigos.

2. Įsiskolinimai nuo 300,01 iki 3 000,00 Eur

Norėdamas pripažinti tokio dydžio įsiskolinimus beviltiškais, mokesčių mokėtojas turi turėti dokumentus, įrodančius skolų beviltiškumą ir pastangas atgauti skolas. Tai gali būti:

• Susirašinėjimo ar susitikimų su skolininku dokumentai (skolų suderinimo aktai, registruoti laiškai, raginimai, protokolai, telegramos, fakso pranešimai).
• Išieškojimo paslaugas teikiančių subjektų parengti dokumentai, įrodantys pastangas išieškoti skolas ir įsiskolinimo beviltiškumą.
• Informacija, susijusi su skolininko finansinės būklės įvertinimu (finansinių tarnybų ataskaitos, audito įmonių informacija).
• Kiti dokumentai, leidžiantys spręsti, kad įsiskolinimas yra beviltiškas ir kad jo nebuvo įmanoma susigrąžinti.

3. Įsiskolinimai nuo 3 000,01 iki 30 000,00 Eur

Tais atvejais, kai įsiskolinimo suma didesnė nei 3000,00 €, tačiau neviršija 30000,00 €, įsiskolinimo pripažinimo beviltišku procesas tampa sudėtingesnis. Mokesčių mokėtojas turi turėti dokumentus:

• Patvirtinančius faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto (pvz., VĮ „Registrų centro“ išduota pažyma, kad skolininko vardu neregistruotas nekilnojamasis turtas, VĮ „Regitra“ išduota pažyma, kad skolininkas neturi registruojamų transporto priemonių).
• Įrodančius, kad skolininkas yra nemokus (pvz., VĮ Registrų centrui pateikta užklausa ir gautas įmonės balansas, arba antstolio raštas (išieškojimo negalimumo aktas) su informacija, kad nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti).

Praktikoje, norint gauti informaciją iš antstolio apie išieškojimo negalimumą, būtina pateikti vykdomąjį raštą antstoliui, pagal kurį antstolis atliks išieškojimą. Turint antstolio išduotą išieškojimo negalimumo aktą, kreditoriui nereikės rinkti papildomų dokumentų apie skolininko turimą turtą ir/ar balansą, kadangi visa tai atliks antstolis rengdamas šį aktą.

4. Įsiskolinimo suma nuo 30 000,01 Eur ir daugiau

Jeigu kreditorius pageidauja pripažinti beviltišku įsiskolinimą, kurio suma didesnė nei 30000,00 Eur, tokiu atveju būtina turėti:

• Įsiteisėjusį teismo (arba ginčų nagrinėjusios institucijos) sprendimą, nuosprendį arba nutartį, kuriais patvirtinama mokesčių mokėtojo teisė susigrąžinti skolas.
• Antstolio surašytą išieškojimo negalimumo aktą ir vykdomąjį dokumentą, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas, arba dokumentus, patvirtinančius faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto ir kad iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su kitais kreditoriais.

Taigi skola laikoma beviltiška tuomet, kai atsiranda teisinis pagrindas tam tikrą skolą pripažinti beviltiška bei įrodomos kreditoriaus pastangos susigrąžinti skolą.

Skolų pripažinimas beviltiškomis, kai nėra praėjęs vienerių metų terminas

Kai skolininkas (fizinis asmuo) yra miręs arba paskelbtas mirusiu, kreditoriui reikia turėti:

1. Dokumentus, patvirtinančius skolininko mirties faktą (mirties liudijimą, užsienio valstybės institucijos ar teismo/notaro/civilinės metrikacijos išduotą dokumentą).
2. Dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę ir informaciją, kad skolininko palikto turto nepakanka skolos susigrąžinti (įsiteisėjęs teismo sprendimas, nuosprendis, arba nutartis; antstolio surašytas aktas ir vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas).
3. Dokumentus, patvirtinančius, kad įpėdinio turto nepakanka palikėjo skoloms susigrąžinti, kai už palikėjo skolas įpėdinis atsako visu savo turtu (antstolio surašytas aktas ir vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas iš įpėdinio nebuvo įvykdytas).

Juridinio asmens bankroto atveju (nepraėjus 1 metams nuo skolos atsiradimo), dokumentai įrodantys skolų beviltiškumą yra:

• Įsiteisėjusi teismo nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto.
• Kreditorių susirinkimo nutarimas paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto.
• Dokumentas, įrodantis likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimą iš Juridinių asmenų registro (JAR).

Visais atvejais kreditorius turi turėti dokumentą įrodantį jo pastangas susigrąžinti skolas. Juridinio asmens likvidavimo faktą galima įrodyti Registro tvarkytojo pažyma apie likviduoto asmens išregistravimą iš įmonių registro (pvz., JAR duomenų bazės išrašas) arba užsienio valstybės institucijos išduotu dokumentu, patvirtinančiu išregistravimo faktą.

Kokios skolos negali būti pripažintos beviltiškomis ir nurašytos?

Ne visos skolos gali būti pripažintos beviltiškomis ir nurašytos. M. Dobrovolskis įvardijo, kad, pagal bendrą taisyklę, negali būti panaikintos, nurašytos ar kitais būdais anuliuotos skolos:

• Telekomunikacijų bendrovėms.
• Komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms.
• Bankams ir kitoms kredito įstaigoms.
• Draudimo bendrovėms.
• Fiziniams ar juridiniams asmenims dėl suteiktų paslaugų, parduotų prekių.
• Paveldėtos skolos, kurios gali būti išieškomos iš mirusio asmens teisių ir pareigų perėmėjų.
• Jeigu mokesčių mokėtojas kokiu nors būdu iš skolininko įsigyja kokio nors turto, prekių ir (arba) paslaugų, tokiu atveju turėtų būti atliktas įskaitymas ir įsiskolinimas turėtų būti padengtas, dėl ko savaime neatitiks beviltiškumo sąvokos.
• Jei mokesčių mokėtojas įtraukė skolų sumą į pajamas, tačiau skolų reikalavimo teisę atlygintinai arba neatlygintinai perleido kitam asmeniui.
• Jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių mokesčių mokėtojas netenka teisės iš skolininko (jo teisių perėmėjo arba įpėdinio) reikalauti skolos grąžinimo.
• Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas praleidžia teisės aktų ar sutarčių nustatytus senaties terminus, terminai neatnaujinami ir tuo pagrindu jo reikalavimas atgauti skolas yra teismo (bylų nagrinėjusios institucijos) atmetamas, nepripažįstamas arba nevykdomas.
• Jeigu skolas mokesčių mokėtojui už skolininką grąžina kitas asmuo.
• Jeigu mokesčių mokėtojas ir skolininkas yra susiję asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus atskaitymus.
• Jeigu mokesčių mokėtojas yra kredito įstaiga.

Kreditorių reikalavimų tenkinimas bankroto atveju

E. Markevičius pridūrė, kad skolingo fizinio ar juridinio asmens bankroto atveju, kreditorius yra įtraukiamas į kreditorių sąrašą ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo plane yra numatoma, kokia apimtimi su juo bus atsiskaityta. Bankrutavusiam asmeniui tinkamai įgyvendinus planą, nuo likusios įsiskolinimo dalies jis atleidžiamas - skola „nurašoma“. Visgi ir tokiu atveju ne visi įsipareigojimai gali būti nurašomi. Nenurašomi reikalavimai yra:

• Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
• Lėšų vaikui išlaikyti (alimentų).
• Pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus.
• Įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu.

Jeigu beviltiškas skolas, atimtas iš apmokestinamųjų pajamų, skolininkas vėliau grąžina, visa grąžinta skolų suma, įskaitant šioms skoloms tenkančią PVM sumą priskiriama pajamoms ir nuo jų turi būti sumokėti mokesčiai.

Paveldimos ir nepaveldimos skolos

Dalis skolų yra paveldimos. Negalima paveldėti mirusiojo turto, bet nepaveldėti jo įsiskolinimų. Gali pasitaikyti atvejų, kuomet mirusiojo skolų suma bus didesnė už paliekamo turto vertę. Tokiu atveju visas paveldimas turtas atitektų skolų dengimui, o jo neužtekus skoloms pilnai padengti - likusi skolos dalis turėtų būti dengiama įpėdinio lėšomis. Vis tik yra priemonė įpėdiniui apsaugoti savo turtą nuo palikėjo skolų - jei jis palikimą priima pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Paveldimos skolos:

• Skolos už komunalines paslaugas.
• Skolos telekomunikacijų bendrovėms.
• Skolos fiziniams ir juridiniams asmenims už prekes, paslaugas.
• Vaiko išlaikymo skola, alimentai.
• Skolos bankams ir kitoms kredito įstaigoms.
• Skolos draudimo bendrovėms, jeigu buvo apdraustas paveldimas turtas.

Nepaveldimos skolos:

Nepaveldimos yra tik baudos (administracinės ar baudžiamosios bylos), kadangi tai - asmeninė bausmė. Teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai ir kt.) taip pat nepereina teisių perėmėjams, nes yra neatsiejamai susijusi su asmeniu, patyrusiu šią žalą. Tačiau ši teisė išimtiniais atvejais gali būti perimama, pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad asmenų, kurie mirė nespėję pareikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl jiems taikytų neteisėtų kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmų, paveldėtojai turi teisę reikalauti mirusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Bendrieji principai ir patarimai

Antstolis R. Vižainiškis akcentuoja, kad esminės veiksmingo skolų susigrąžinimo taisyklės yra neleisti skoloms pasenti. Sėkmingu skolų išieškojimu dažniau džiaugiasi aktyvūs asmenys, operatyviai pasitelkiantys teisines priemones. Kreditorius, informuodamas antstolį apie skolininko vertybinius popierius ar neregistruotą kilnojamąjį turtą, gali labai paspartinti išieškojimo procesą.

Antstolis gali teikti tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslaugą, jei problemai spręsti pakanka nepriverstinių teisinių priemonių. Ikiteisminis išieškojimo procesas ir kreditoriui, ir skolininkui yra gerokai pigesnis. Tiesa, imtis tarpininkavimo vykdant turtines antstolis gali tik tada, kai turtinės prievolės įvykdymo terminas yra pasibaigęs.

Jeigu vis dėlto dėl savo lėšų susigrąžinimo tenka kreiptis į teismą, iš trijų galimų skolos prisiteisimo kelių, advokatas V. Ptašinskis išskiria pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo. Prieš kreipiantis į teismą, advokatas pataria susirinkti dokumentus, kurie pagrindžia skolą.

Nemenka dalis parengtų teismo įsakymų dėl skolų išieškojimo supaprastinta tvarka neįgauna teisinės galios vien dėl to, kad jų nepavyksta įteikti skolininkams. Antstolio teigimu, esminis antstolių atliekamo dokumentų įteikimo privalumas yra tas, kad antstolio galimybės pranešti adresatui apie reikiamą dokumentą keleriopai didesnės, negu pašto kurjerio ar kito asmens. Net jeigu gavėjas antstolio perduodamo dokumento neskaitys ar visai nepriims, pagal Civilinio proceso kodekso 124 str. 2 dalį tai bus laikoma tinkamu įteikimu. Net jei antstoliui nepavyks surasti gavėjo, atsiras pagrindas dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu.

Jei skolininkas vilkina procesą, advokatas pataria dar kartą kreiptis į teismą ir prašyti atnaujinti vykdomojo dokumento pateikimo terminą. Ieškinio senatis yra 10 metų nuo tada, kai asmuo sužinojo apie jo pažeistą teisę. Praėjus šiam terminui teismas gali nagrinėti ieškinį, tik jeigu skolininkas sutinka, kitaip ieškinys būna atmestas ir skolos susigrąžinti nepavyks. Atskirų rūšių reikalavimams įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus, pavyzdžiui, 6 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl baudos ir delspinigių išieškojimo. Tiesa, dėl svarbių priežasčių praleistas ieškinio senaties terminas teismo gali būti atnaujinamas.

E. Markevičiaus teigimu, svarbu nepamiršti, kad išieškojimą dar galima nukreipti į skolininko sutuoktinį, jei tarp jų nėra sudaryta vedybų sutartis. Jei skolininkas yra, pvz., kalėjime, tai dar nereiškia, kad asmuo neturi turto, iš kurio nebūtų galimas išieškojimas. O, jeigu skolininkas slepia turtą, pajamas ir t. t., jam gali būti skiriamos baudos.

tags: #del #administracines #baudos #isieskojim #orpipazinimo #beviltiska