Dujų įranga vis labiau populiarėja, ypač atsižvelgiant į akivaizdų degalų kainų skirtumą, kuris verčia kiekvieną vairuotoją susimąstyti apie dujų įrangos montavimą. Šiuolaikinė dujų įranga yra pakankamai patobulėjusi, todėl daugelis senamadiškų gandų apie dujų žalą automobilio varikliui yra neteisingi.
Dujų įrangos rūšys ir kartos
Šiuo metu populiariausios yra tiesioginio įpurškimo dujų įrangos, kurios pasižymi dideliu efektyvumu ir ekologiškumu. Yra įvairių tipų ir komplektacijų, pradedant pigesnėmis, baigiant brangesnėmis.
Ketvirtos kartos tiesioginio įpurškimo dujų įranga
Mes visuomet rekomenduojame montuotis ketvirtos kartos tiesioginio įpurškimo dujų įrangą. Tokia įranga reikalauja mažiau priežiūros, yra modernesnė, lengviau prisitaiko prie automobilio variklio darbo, puikiai atitinka važiavimo dinamiką ir adaptuojasi prie automobilio kompiuterio. Ji stebi, kaip kompiuteris reguliuoja benzino purkštukus, ir atitinkamai valdo dujų purkštukus.
Ketvirtos kartos tiesioginio įpurškimo dujų įranga rodo dujų lygį, automatiškai perjungia dujas pašilus varikliui, automatiškai įjungia benziną, kai dujos baigiasi, ir praneša apie dujų likutį. Šios įrangos nereikia perreguliuoti pasikeitus sezonams ar pakeitus oro filtrą, ji „nešaudo“ ir neturi atbulinių smūgių, kaip kad pirma ar antra dujų kartos.
Šeštos kartos dujų sistemos
Šeštos kartos dujų sistemos puikiai tinka benzininiams varikliams su tiesioginiu įpurškimu. Jos naudoja gamyklinę benzino degalų sistemą, kad į balioną būtų tiekiamos skystos fazės dujos. Besiplečiančios dujos cilindre ne tik sugeria daugiau šilumos iš purkštuvo nei benzinas, bet ir degalų mišinys cilindre yra vėsesnis (tankesnis), o tai turi teigiamos įtakos eksploatacinėms savybėms. Be to, nuo pat uždegimo įjungimo degalų sistema veikia dujomis, todėl benzinas tampa tik atsarginėmis degalų atsargomis. Deja, šis įrengimo būdas yra brangesnis nei benzininiams varikliams su netiesioginiu įpurškimu, nes tai yra specialus sprendimas, skirtas konkrečiam automobiliui ir variklio modeliui.
LPG (suskystintų naftos dujų) įrangos privalumai ir trūkumai
Nors dujos yra palyginti nebrangios ir kelia susidomėjimą, LPG įranga nėra plačiai naudojama.
AR VERTA SND? | Privalumai ir trūkumai
LPG įrangos diegimas
Diegiant LPG įrangą automobilyje įmontuojamos papildomos detalės, leidžiančios suskystintas dujas naudoti kaip degalus. Įmontuojamas papildomas degalų bakas, prie gamyklinės degalų sistemos prijungiama papildoma sistema bei įdiegiama keletas kitų mažesnių elementų. Baigus sistemos montavimo darbus, ji veikia kartu su gamykline degalų įranga, tad vairuotojas gali rinktis, kurią sistemą naudoti - LPG ar originalią.
Jeigu dujų įranga yra tinkamai suprojektuota ir įdiegta, ji užtikrina patikimumą ir saugumą visų kelionių metu. Griežti standartai ir kokybės kontrolė garantuoja, kad suskystintų dujų įranga atitinka aukščiausius saugumo reikalavimus.
Vairavimo patirtis su LPG įranga
Transporto priemonių, naudojančių dujas vietoje benzino arba dyzelino, dizainas gali iš esmės skirtis, tačiau jos veikia lygiai taip pat kaip ir bet kuris kitas automobilis. Pagrindinis skirtumas - norint, kad automobilis būtų varomas dujomis, būtina sumontuoti papildomą degalų sistemą, t. y., atlikti dujinimo procesą. Atlikus šį veiksmą, nereikia jokio papildomo pasiruošimo ar mokymosi, kaip vairuoti automobilį su LPG sistema.
Atsiperkamumas
Įrangos atsiperkamumas priklauso nuo keleto skirtingų faktorių. ADAC (didžiausios Europoje automobilių asociacijos) atliktas tyrimas atskleidė, kad suskystintų dujų įranga ir jos montavimo darbai skirtinguose automobiliuose atsiperka nuvažiavus tokį atstumą: BMW X3 - po 46 000 km, „Ford Focus“ - po 97 000 km, o „Mazda 3“ - nuvažiavus 87 000 km.
Automobilinės dujų sistemos apžvalga: detalės ir jų paskirtis
Kiekvieną šiuolaikinę dujų sistemą sudaro daugybė įvairių komponentų, kurių kiekvienas turi skirtingą paskirtį.
Reduktorius-garintuvas
Pagrindinė reduktoriaus-garintuvo funkcija - sumažinti slėgį ir paversti garais dujas, paimamas iš bako, taip užtikrinant nuolatinį dujų tiekimą į variklį tinkamu srautu įvairiose situacijose. LPG sistemoje dujos skystu pavidalu bake yra laikomos su 5-10 bar slėgiu. Redukcijos procesas vyksta dviem etapais: pirmojo etapo metu slėgis sumažinamas iki 0,8-1,2 bar, o antrajame reduktorius, veikdamas kartu su žemo slėgio reguliatoriumi, užtikrina varikliui reikiamo dujų kiekio paėmimą. Toks procesas leidžia palaikyti nuolatinį ir sklandų dujų tiekimą į variklį, kartu optimizuojant jo veikimą.
Solenoidinis dujų uždarymo vožtuvas
Kitas svarbus LPG sistemos komponentas - tarp bako ir reduktoriaus montuojamas solenoidinis dujų uždarymo vožtuvas. Pagrindinė jo paskirtis yra automobiliui veikiant benzinu sustabdyti dujų srautą į reduktorių. Be to, ši detalė taip pat atlieka svarbų vaidmenį kaip filtras - vožtuvas veiksmingai sulaiko dujose esančius nešvarumus nuo patekimo į tolesnę sistemą.
Degalų selektoriaus jungiklis
Degalų selektorius leidžia vairuotojui pasirinkti, kuriuos degalus naudoti - LPG ar benziną. Yra galybė įvairiausių šio įrenginio pasirinkimo variantų. Kai kurie gali rodyti dujų bake likutį. Degalų rūšis gali būti keičiama arba automatiškai (ypač jeigu automobilyje yra tiesioginio įpurškimo degalų tiekimo sistema), arba paspaudus mygtuką.
Elektroninis valdymo blokas
Šis įrenginys LPG sistemoje atlieka vieną pagrindinių funkcijų - jis fiksuoja deguonies ir akceleratoriaus pedalo padėties jutiklių siunčiamus signalus. Su žingsninio variklio pagalba elektroninis valdymo blokas veiksmingai reguliuoja į variklį patenkančių dujų kiekį, užtikrindamas optimalias veikimo sąlygas. Taip pat jis automatiškai parenka tinkamus degalų ir oro mišinio parametrus, nuolat atlikdamas būtinus pakeitimus pagal esamas aplinkybes.
Emuliatorius
Šis elektroninis prietaisas atsakingas už įtampos tiekimo į purkštukus nutraukimą. Taip staiga sustabdomas benzino tiekimas pasirinkus LPG kaip degalų šaltinį. Reguliuodamas degalų tiekimą, emuliatorius užtikrina sklandų degalų rūšies pakeitimą, kartu optimizuodamas LPG sistemos veikimą.
Dujų bakas
LPG bakas yra suskystintų dujų talpykla. Bakai gaminami įvairaus dydžio ir formų, todėl gali būti pritaikyti bet kokiems poreikiams. Tarp galybės skirtingų pasirinkimų, populiariausias ir praktiškiausias yra apvalios formos LPG bakas. Tokia talpykla gali būti montuojama atsarginio rato vietoje, taip išvengiant bagažinės skyriaus užgriozdinimo.
Tinkamai veikiančios LPG sistemos privalumai
Automobilio su LPG įranga eksploatavimas turi savų privalumų ir trūkumų.
Žymiai mažesnės išlaidos degalams
Vienas akivaizdžiausių LPG įrangos privalumų - galimybė gerokai sumažinti išlaidas degalams. Užpildyti suskystintų dujų baką yra reikšmingai pigiau nei dyzelino ar benzino. Tiesa, dažniausiai dujų sąnaudos būna 10-30 % didesnės nei įprastų degalų rūšių. Visgi net ir didesnės sąnaudos netrukdo sutaupyti nuo 20 iki 30 % įprastų išlaidų, priklausomai nuo dujų, benzino ir dyzelino kainų bei konkretaus automobilio.
Mažesnės emisijos ir įtaka gamtai
Dujų pritaikymas kaip transporto priemonių degalų rūšis yra puiki alternatyva siekiant sumažinti transporto sektoriaus daromą žalą aplinkai. Realiomis sąlygomis atlikti bandymai, kuriuose dalyvavo 44 tonas sveriantys sunkvežimiai, parodė žymų azoto oksidų (NOx) kiekio sumažėjimą kaip degalus naudojant dujas. NOx kiekis sumenko 40-60 %, o anglies dioksido (CO2) emisijos sumažėjo 20 %, palyginti su dyzelinu varomais tokiais pačiais sunkvežimiais. Tolesnių su aplinkosauga susijusių privalumų potencialas gali dar labiau išaugti su iš organinių atliekų išgaunamo biometano pagalba. Biometano naudojimas gali padėti sumažinti emisijas net 80 % (ir šis skaičius gali išaugti dar daugiau - iki 95 % - naudojant agrokultūrines atliekas).
LPG sistemos keliami iššūkiai ir apribojimai
Nors dujomis varomi automobiliai yra vertinga alternatyva dyzelinėms ir benzininėms transporto priemonėms, jie taip pat turi ir svarių trūkumų.
Priklausomybė nuo iškastinio kuro ir nerimas dėl aplinkos
Nors naudojant dujas gerokai sumažėja emisijų, jos vis tiek klasifikuojamos kaip iškastinis kuras. Taigi, dujų kaip degalų gavybos ir naudojimo procesas vis tiek yra taršus ir prisideda prie globalinio atšilimo.
Galimi keblumai dėl priežiūros ir išlaidos
LPG įrangos gedimai dažnai būna glaustai susiję su įrangos komponentų būkle ir pačios sistemos kokybe. Dažniausiai susiduriama su šiomis problemomis:
- Netolygus variklio veikimas.
- Variklis gęsta dirbant tuščiąja eiga.
- Netikslūs ir realybės neatitinkantys dujų sąnaudų rodmenys.
- Trūkčiojimas.
- Galios trūkumas varikliui naudojant dujas.
Traukos ir galios trūkumas
Šis požymis gali signalizuoti apie netinkamą oro ir dujų mišinio santykį. Paprastai ši problema sprendžiama reguliuojant dujų sistemos parametrus. Jeigu automobilyje įdiegta pirmosios kartos dujų įranga, rekomenduojama reguliariai atlikti korekcijas, ypač keičiantis orams arba pakeitus oro filtrą.
Netolygūs, pulsuojantys variklio sūkiai
Šią problemą gali kelti LPG sistemoje susidarę oro kamščiai, atsiradę pažeidus sistemos sandarumą. Išsprendus bėdą, elektroninė sistemos dalis turėtų atgauti tikslumą ir tinkamai reguliuoti sūkius, dėl ko pagerės akceleracija.
Nepagrįstai didelės dujų sąnaudos
Stipriai išaugusias dujų sąnaudas dažniausiai lemia netinkamai veikiantis, senas dujų reduktorius. Laikui bėgant reduktoriaus membranos ir gumos dėvisi, todėl dujų tiekimo reguliavimas gali tapti netikslus.
Pažangesnių ir tvaresnių dujų sistemų vystymasis
Nors įvairios pramonės šakos nenustoja plėtoti alternatyviais degalais varomų transporto priemonių kūrimo ir tobulinimo proceso, svarbu paminėti, kad LPG sistemos taip pat nestovi vietoje - įranga ir technologijos nuolat vystosi.
Siekiama naudojant inovatyvias medžiagas, pvz., anglies pluoštą, kuo labiau sumažinti transporto priemonėse montuojamų dujų bakų svorį. Tikslas yra sumažinti degalų sąnaudas ir siekti geresnio svorio pasiskirstymo, kas savo ruožtu lemtų geresnę kontrolę ir bendrą automobilio efektyvumą.
Neseniai LPG tiekėjai Jungtinėje Karalystėje pristatė dujomis nuvažiuojamą atstumą prailginantį generatorių, skirtą elektrinėms transporto priemonėms. Šios unikalios LPG sistemos tikslas - naudojant dujas maitinti elektros generatorių, kuris krauna bateriją, atsakingą už elektrinių variklių energiją. Tokia įranga elektrinėms transporto priemonėms suteikia aibę privalumų:
- Ji gali padėti prailginti nuvažiuojamą atstumą automobiliui išsikrovus nuo 64 iki tikrai įspūdingų 402 km. Tai leidžia mažiau jaudintis dėl ribotos įkrovimo stotelių infrastruktūros, todėl vairuotojai gali drąsiai leistis į ilgesnes keliones.
- Taip pat yra galimybė pasirinkti norimą važiavimo režimą ir naudoti tik elektrinį variklį, pvz., įvažiavus į griežtai kontroliuojamas miesto dalis, kuriose eisme gali dalyvauti tik nulinėmis emisijomis pasižyminčios transporto priemonės.
Dujų ir benzino kokybės skirtumai bei degalinių neskaidri veikla
Skaitytojas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ir užsienio degalinėse į tą patį baką galima įpilti skirtingą kiekį dujų. Jo automobilio dujų įrangos balionas turi apsauginį slėgio vožtuvą: į balioną neįmanoma pripilti daugiau nei 45 litrų dujų, pasiekus šį kiekį vožtuvas užsidaro. Tačiau Lietuvoje ir Lenkijoje pilantis įvairiose degalinėse išeina pripilti tarp 55-59 litrų dujų, iki vožtuvo užsidarymo. Vokietijoje bet kurioje degalinėje daugiau nei 45 litrų pripilti neįmanoma.
Nors būtų galima džiaugtis, kad Lietuvoje, kur degalų kainos mažesnės, pavyksta į baką sutalpinti daugiau dujų, jis pastebėjo, kad su pilnu baku nuvažiuoja tiek pat, nepaisant to, ar degalai buvo „vokiški“, ar „lietuviški“. Vairuotojas, dirbantis šioje srityje 20 metų, teigė, kad sunku patikėti, jog degalinėse galėtų būti tokia didelė paklaida. Kolonėlėse leistina paklaida yra 1 proc. Tačiau degalinėse paklaida galima ne tik dėl įrangos, bet ir dėl įvairių reiškinių, pavyzdžiui, kolonėlės stovėjimo nuokalnėje, dėl ko keičiasi plūdės padėtis bake ir skiriasi įpilamų dujų kiekis.
Lietuvos metrologijos inspekcija nurodo, kad atliekant suskystintų dujų įpylimą, labai didelę įtaką turi automobilio dujinės įrangos tikslus veikimas, o pripildomų dujų kiekis taip pat gali priklausyti ir nuo dujų kolonėlės siurblio galingumo. Laiku nesuveikus apsauginiam vožtuvui (kai į dujų balioną pripilama 80 proc. suskystintų dujų) susidaro situacija, kai dujų garinė fazė pradeda susispausti, o jos vietą užima skysta fazė. Tas procesas gali tęstis iki pilno baliono užpylimo skysta faze. Tuo atveju įpiltų dujų kiekis gali viršyti maksimalų dujų kiekį. Norint išvengti tokios situacijos patartina pagal dokumentus atlikinėti dujinės įrangos nuolatinę techninę priežiūrą.
Be to, pastebimi skirtumai tarp Lietuvoje ir Vakarų šalyse parduodamų dujų kokybės. Vakaruose dujų kokybė geresnė. Iš ten atvažiuoja senesni automobiliai, kurių dujų įranga yra puikios būklės, filtrai švarūs. Lietuvoje po pusmečio jau matosi pokyčiai filtruose, reduktoriuose ir pan. Taip pat yra nuomonių, kad užsienyje dujas naudojantys vairuotojai pravažiuoja daugiau kilometrų su tuo pačiu kiekiu.
Variklių suderinamumas su dujų sistemomis
Dujų įranga automobiliui yra metodas, kad važinėti būtų pigiau. Tačiau ne visi varikliai gerai veikia su dujų sistemomis, o kai kuriais atvejais neverta investuoti į dujas.
Variklio galvutė
Patartina, kad vožtuvų lizdai ir pati galvutė būtų atsparūs karščiui. Varikliui veikiant suskystintomis naftos dujomis, mišinio degimo temperatūra cilindre yra šiek tiek aukštesnė nei deginant benziną. Kai kurios galvutės yra pritaikytos tam tikroms šiluminėms sąlygoms, todėl net šiek tiek pakilus temperatūrai išdegs vožtuvų lizdai ir patys vožtuvai. Kai kurie ekspertai siūlo naudoti papildomas sistemas, sutepančias vožtuvų paviršius, į galvutę leidžiant specialią medžiagą. Deja, jie negarantuoja, kad termojautri galvutė atlaikys išbandymą. Dėl šios priežasties nerekomenduojama atsitiktinio montavimo, kai montuotojas siūlo bet kokį montavimo būdą beveik bet kokiam automobiliui, nepatikrinęs, ar konkretus komplektas dera tarpusavyje. Galima atlikti išankstinę patikrą, ieškant dominančio variklio „Prins“ duomenų bazėje.
Benzininio variklio įpurškimo tipas
Kitas svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, yra benzininio variklio įpurškimo tipas. Įpurškimas gali būti netiesioginis arba tiesioginis.
- Netiesioginio įpurškimo atveju benzinas per purkštukus tiekiamas dar įsiurbimo kolektoriuje, o per vožtuvus jau pasiekia cilindrą kaip gatavas degalų ir oro mišinys.
- Tiesioginio įpurškimo atveju purkštukai yra cilindro galvutėje, tiksliai virš darbinio stūmoklio.
Įprastomis eksploatavimo sąlygomis šilumos perteklių pašalina tekantis benzinas. Tačiau jei naudosime populiarią ketvirtos kartos dujų įrangą ir nutrauksime tiekimą benzino purkštukams, per trumpą laiką automobilis tiesiog nebeužsives naudojant benziną. Yra sprendimų, kai, be dujų, į cilindrą tiekiamas nedidelis kiekis benzino, kad būtų aušinami purkštukai. Tačiau tai labai pablogina veiklos ekonominį balansą. Pavyzdžiui, automobilis, kuris sudegina 8 litrus suskystintų naftos dujų 100 km, tuo pat metu gali sudeginti 4 litrus benzino.
Vožtuvų nuokrypių reguliavimas
Jau minėjome, kad variklio galvutė turi būti atspari aukštai temperatūrai. Taip pat patartina įrengti hidraulinį vožtuvų nuokrypių reguliavimą. Vožtuvai, kurie yra labiau linkę į eroziją, įvažiuoja į lizdus vis giliau ir giliau, taip sumažindami atstumus tarp kitų vožtuvų sąrankos komponentų. Vožtuvai pradeda neužsidaryti, todėl netinkamai perduodama šiluma iš vožtuvų į aušinimo kanalus, esančius aplink galvutės lizdus. Jei varikliuose įrengtas rankinis vožtuvų lingių reguliavimas, kas 20 000 km reikia patikrinti ir, jei reikia, sureguliuoti. Galima paminėti „Subaru“ variklių pavyzdį, kai norint sureguliuoti vožtuvus dažnai tenka išmontuoti variklį.
Turbokompresorius
Kitas dujų sistemos įrengimą apsunkinantis elementas - turbokompresorius. Turbininiam varikliui keliami specifiniai degalų dozavimo reikalavimai. Be to, atmosferinio variklio įsiurbimo kolektoriuje visada yra nedidelis vakuumas, o turbokompresoriniuose varikliuose slėgis yra tai didesnis, tai mažesnis už atmosferinio. Ne kiekvienas dujų sistemos reguliatorius gali susidoroti su tokia užduotimi. Šiandien visos minėtos problemos išspręstos, tačiau norint įrengti turbokompresorinio variklio dujų sistemą, reikia pakankamai galingų ir jo veikimui tinkamų komponentų. Tai tiesiogiai susiję su įrengimo kaina.
Apibendrinant galima pasakyti, kad ieškant automobilio su benzininiu varikliu, kuriame planuojama įrengti suskystintų dujų sistemą, reikėtų rinktis senesnės kartos įrenginius, kurių konstrukcija galbūt nėra tokia sudėtinga. Tiesioginis įpurškimas, turbina, subtili galvutė, kelių cilindrų, kelių vožtuvų konstrukcija, hidraulinės vožtuvų laisvumo kontrolės nebuvimas - dėl visų šių savybių dujų sistemą įrengti bus sunku arba net nenaudinga. Be to, venkite variklių, kurie, remiantis kvalifikuotų dirbtuvių duomenimis ir minėta „Prins“ duomenų baze, paprasčiausiai nėra tinkami montuoti suskystintas dujas.
Dujų tipai automobiliams
Šiuolaikinių automobilių dujas galima suskirstyti į dvi rūšis.
- Propano ir butano mišinys (LPG), gaunamas distiliuojant naftą. Šios dujos būna suskystintos. Kaip ir dyzelinas, propano ir butano mišinys gali būti „vasarinis“ bei „žieminis“.
- Metanas (arba gamtinės dujos). Į talpas jis pumpuojamas iki 200 atm. slėgiu. Penkiasdešimties litrų dujų balione telpa apie dešimt kubinių metrų metano. Tokio kiekio užtenka automobiliui nuvažiuoti atstumą, ekvivalentišką keliui, kuriam reikėtų sudeginti maždaug dešimt litrų įprasto benzino.
Vakaruose dujiniai automobilių varikliai seniai nebėra egzotika. Dujų balionų gamybos ir šių degalų naudojimo lydere galima laikyti Italiją. Garsiausi automobilių koncernai serijiniu būdu gamina mašinas su bivalentine maitinimo sistema („Fiat Multipla Bipower“, „Opel Zafira CNG“). Tokių automobilių varikliai vienodai gerai veikia ir naudodami tradicinį benziną, ir dujas (dažniau metaną).
Lietuvoje dujomis varomas kas trečias automobilis; techninių apžiūrų centro „Transkona“ duomenimis, tarp „pagyvenusių“ mašinų - kas antra.
Mitas apie dujų įrangos pavojingumą
Spaudoje kartas nuo karto pasirodo straipsniai teigiantys, kad dujomis varomas automobilis yra labai pavojingas. Statistika teigia, kad iš visų automobiliuose kilusių gaisrų priežastimi dujas galima pripažinti tik 3-5 proc. atvejais. Ir taip tvirtinti galima tik sąlyginai, kai kuriais atvejais gaisro priežastis būna įrangos eksploatacijos taisyklių pažeidimai. Jeigu kalba eina apie gaisrus dujomis varomame automobilyje, kaip taisyklė apkaltinama dujų įranga, nuolat formuojama nuomonė, kad dujos automobilyje yra labai pavojinga.
Kyla klausimas, kam tai naudinga. Nuolat kylant benzino kainoms, kaip alternatyvų kurą automobiliams vis plačiau imta naudoti suskystintas dujas (LPG). Tai ekonomiškas ir ekologiškas kuras mažas pajamas gaunantiems piliečiams, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, rusiškas, neekonomiškas transporto priemones eksploatuojantiems automobilių savininkams leidžia beveik du kartus sumažinti pervežimo išlaidas. Dėl palankių ekologinių ir ekonominių savybių LPG labai plačiai naudojamos ES ir pasaulio valstybėse, vis populiaresnės tampa ir Lietuvoje. Vakaruose jos ypač vertinamos dėl ekologinių savybių - LPG varomi automobilių išmetamuose dujose visiškai nėra sunkiųjų metalų, žymiai mažesnė CO, HC, NOx koncentracija. Net ir labai senus automobilius (o tokių Lietuvoje per 70 proc.) pertvarkius darbui dujomis, jų išmetamuose dujose kenksmingų medžiagų koncentracija neviršija leistinų normų. Dėl šių LPG savybių jų pardavimo apimtys nuolat didėja, atitinkamai mažėja benzino realizacija. Formuoti nuomonę apie LPG kaip labai pavojingą kurą automobiliams naudinga benzino ir dyzelinio kuro pardavėjams.
Šiuolaikinės dujų įrangos yra saugios. Pasiremdami ES šalių ir Lietuvos praktika galime tvirtai teigti - pavojingos ne daugiau negu kitomis degalų rūšimis varomas transportas. Tik nesilaikymas elementarių LPG eksploatavimo taisyklių gali sukelti pavojų. Žinoma, kelia pavojų ir nekvalifikuotas įrangos montavimas. Ne paslaptis, kad Lietuvą plūsta iš Vakarų valstybių sąvartynų LPG įranga. Nelegalios firmelės pigiai ją sumontuoja, o tada iki nelaimės tik vienas žingsnis.
tags: #dujos #japoniskiem #auto