Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena yra kasmet minima paskutinį rugsėjo sekmadienį. Ši diena skirta dar kartą visiems susimąstyti apie eismo saugumą ir atsakyti sau į klausimą, ar tinkamai elgiamės kelyje. Lietuvoje šią dieną Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė per plenarinį posėdį, vykusį 2009 m. gegužės 26-28 d.
Dienos ištakos ir dvasinė prasmė
Šios dienos pradžią galima kildinti iš biblinio konteksto. Tradicija švęsti Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną atsirado būtent dėl to, kad rugsėjo 29 d. Katalikų Bažnyčia mini Arkangelo Rapolo, keliautojų bei piligrimų gynėjo ir globėjo, dieną. Visų keliautojų globėjas taip pat yra šventasis Kristoforas.
Nors Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena buvo pritaikyta šių dienų kontekstui, jos nereikėtų tapatinti tik su švente, per kurią laiminami automobiliai ir atsimenami nelaiminguose atsitikimuose nukentėję žmonės. Šią dieną kviečiama nors trumpam sustoti ir atsiminti dvasinę kelionę žemėje. Juk, pirmiausia, žmogus žemėje yra piligrimas, ir nuo to, kokius žmones, kokius tikslus ir, svarbiausia, kokį kelią jis pasirinks, priklausys visas jo gyvenimas. Ši diena ir per ją išsakomos maldos gali tapti puikiu atspirties tašku ir pasiklydusiems gyvenimo kelionėse.
Bažnyčios vaidmuo ir iniciatyvos
Bažnyčiose per Mišias bus meldžiamasi ir prašoma Dievo palaimos globoti visus keliaujančiuosius. Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena - ne vienintelė gražia akcija tapusi šventė, kovai su nelaimėmis keliuose suvienijanti saugaus eismo propaguotojus ir Bažnyčią. Pavyzdžiui, septyneri metai sukanka projektui „Saugokime vieni kitus kelyje“.
Rugsėjo 24 d., sekmadienį, Lietuvoje minėjome Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną. Domeikavos bažnyčioje klebonas kun. Gintaras Pūras šv. Mišias aukojo už visus eismo dalyvius bei nukentėjusius keliuose. Vėliau dvasininkas laimino vairuotojus ir jų automobilius aikštėje prie maldos namų. Vairuotojams įteikti paveikslėliai su keliautojo malda bei palinkėta saugių kelionių.
Eismo kultūra ir saugumas
Atsakomybė ir pilietiškumas
Vienas iš Kelių eismo taisyklių straipsnių skelbia: „Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“. Tačiau kyla klausimai: ar eismo kultūra Lietuvoje gerėja? Ar eismo dalyviai vis dažniau pradeda gerbti vieni kitus? Ar vairuotojai ir keleiviai užsisega saugos diržus, vaikai vežami tik specialiose kėdutėse, pėstieji, dviratininkai ir vadeliotojai naudoja atšvaitus, liemenes, žibintus ir kitas saugos priemones su šviesą atspindinčiais elementais?
Maldomis galime prašyti saugoti mus bei artimuosius kelyje, tačiau geri darbai daromi tik žmonių rankomis, tad nelaimių keliuose prevencija turi tapti ne tik tuo besirūpinančių institucijų, bet ir kiekvieno iš mūsų prioritetu bei svarbiausiu tikslu. Saugus eismas - ne vien policijos, Susisiekimo ministerijos ar Lietuvos automobilių kelių direkcijos reikalas. Juk kiekvienas eismo dalyvis, kiekvienas atsidūręs kelyje turi būti pilietiškas. Pilietiškumas nekainuoja labai daug.
Psichologinis aspektas ir elgesys kelyje
Didelę reikšmę kelyje turi ir mūsų pačių nusiteikimas bei emocijos, kurias dėl savęs pačių ir kitų saugumo dažnas privalome keisti. Reikia, kad keistųsi mūsų mintys, laikysena kelyje bei vieni kitų supratimas. Jei kiekvienas iš mūsų nors šiek tiek pamėgintume keistis, keistųsi ir mūsų keliai bei pati kelių kultūra.
Eismo kultūros skirtumai
Pastebima, kad mažesniuose miesteliuose eismo dalyviai kultūringesni, nes vieni kitus labiau pažįsta, tad vairuotojai atidesni pėstiesiems, pagarbiau elgiasi kelyje vieni kitų atžvilgiu. Mažųjų miestų eismo dalyviai mažiau skuba, ten lėtesnis gyvenimo tempas, mažesni atstumai, tad jaučiamas atidumas, atsargumas keliuose.
Reagavimas į pažeidimus
Jei šios priemonės nepadeda keliuose palaikyti tvarkos ir kitų supratimo, vis tiek reikia reaguoti ir nepasiduoti susidūrus su pirmaisiais sunkumais. Jeigu matome, kad kelyje vyksta netvarka - privalome reaguoti kuo skubiau. Visų pirma, pabandykime vairuotoją sudrausminti patys. Jei nepavyksta - kreipkimės į policiją bei kitas atitinkamas institucijas.
Kartais žmonės, kurie mato keliuose vykstančias nelaimes ir nusižengimus, bando sudrausminti neatsakingus vairuotojus ir pėsčiuosius, tačiau jiems nepavyksta, jų pastangos ne tik kad nebūna įvertintos, bet dažnai suprantamos kaip kišimasis. Tokiems žmonėms reikia iš širdies pasakyti, kad vis tiek reikia stengtis ir nepasiduoti.
Vaikų saugumas kelyje
Norėdami, kad mūsų vaikai gatvėje būtų saugūs, privalome nuolat skatinti tėvus domėtis saugiu eismu ir, žinoma, saugaus eismo akcijomis. Vaikams galima pasakoti daug, tačiau jei sugrįžę į namus jie matys, kad jų tėvai elgiasi visai priešingai - rezultatas bus lygus nuliui.
tags: #vairuotoju #ir #keliautoju #diena