Padangos yra sudėtingas naftos produktų ir cheminių priedų mišinys, kuris, degdamas ar dūlėdamas aplinkoje, išskiria itin pavojingas chemines medžiagas, keliančias didelę grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai. Nors šiuolaikinės technologijos leidžia padangas perdirbti į naujus produktus ir taip sumažinti jų žalą, vis dar išlieka opi problema dėl netinkamo padangų atliekų tvarkymo ir gaisrų, kurie sukelia ekologines katastrofas.

Alytaus padangų gaisras: ekologinė katastrofa

2019 m. spalio 16-osios naktį Alytaus Pramonės rajone esančioje naudotų padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didžiulis gaisras. Šis gaisras tapo viena didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje, jo padariniai buvo jaučiami ilgai. Gaisras apėmė per 2000 kvadratinių metrų plotą, o jį gesinti atvyko apie 50 ugniagesių iš Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Kauno, Marijampolės ir Šiaulių. Dėl didžiulės gaisro keliamos taršos vyko dalinė alytiškių evakuacija, kuriai padėjo policija ir kariuomenė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, padangų gaisro gesinimo darbai trunka ilgiau nei įprasto gaisro. Net kai vizualiai nesimato atviros liepsnos, padangos dar ilgai smilksta, į aplinkos orą išskirdamos pavojingas sveikatai medžiagas, o tai gali trukti iki dviejų savaičių. 2002 m. panašus atvejis buvo Trakuose, kur įmonės, užsiimančios dėvėtų padangų perdirbimu, teritorijoje kilęs gaisras sukėlė 25 mln. litų žalą aplinkai. Tuomet degusių padangų dūmai į atmosferą išmetė daug kancerogeninių junginių ir kietųjų dalelių, o dirvožemio tyrimai atskleidė viršytas sunkiųjų metalų koncentracijas.

Kuo pavojingi degančių ir smilkstančių padangų dūmai?

Deginamos padangos išskiria visą puokštę kenksmingų cheminių medžiagų, tokių kaip benz(a)pirenas, benzenas, arsenas, švinas, cianidiniai junginiai (pavyzdžiui, vandenilio cianidas), anglies monoksidas, sieros dioksidas, dioksinai, furanai, azoto oksidai, vandenilio halogenidai, lakiųjų organinių junginių mišiniai ir kiti sieros bei azoto junginiai. Daugelis jų yra labai toksiški, o kai kurie - kancerogeniniai (vėžį sukeliantys).

Ypač pavojingos yra smilkstančios padangos, nes smilkimo metu temperatūra yra žemesnė, ir teršalai nesudega, todėl į aplinką patenka daug daugiau kenksmingų cheminių medžiagų. Šių medžiagų kvapo nebėra, tačiau jos yra ypač pavojingos, ypač nėščiosioms. Nustojus smilkti, nors oro kokybė atsistato, lieka užterštas dirvožemis, gruntiniai vandenys, o cheminės medžiagos nusėda ant visų paviršių, esančių lauke, įskaitant nenuimtą derlių, automobilius ir lauko baldus.

Pagrindinės kenksmingos medžiagos ir jų poveikis

• Anglies monoksidas (CO): Bespalvės, bekvapės, lengvesnės už orą ir labai toksiškos dujos. Sukelia organizmo aprūpinimo deguonimi sutrikimus, vidinį deguonies badą, dusulį ir pažeidžia centrinę nervų sistemą.
• Azoto dioksidas (NO₂): Rausvai rudos, aštraus kvapo dujos.
• Sieros dioksidas (SO₂): Bespalvės, aštraus, erzinančio kvapo dujos. Pagrindinis sieros junginių turinčių medžiagų degimo produktas. Jo poveikis siejamas su padažnėjusiu sergamumu kvėpavimo sistemos ligomis.
• Kietosios dalelės (KD): Ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai, rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai ir kita.
  • KD10: Dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 10 mikrometrų.
  • KD2,5: Smulkioji frakcija, kurios dalelės dėl smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą, pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ar net patenka į kraują. Sukelia lėtines ligas, lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas.
• Benzenas: Kancerogenas, sukeliantis vėžį, veikia kraujo gamybos organus, kaulų čiulpus, gali sukelti įvairių kraujo susirgimų ir net leukemiją.
• Stirenas: Kvėpavimo takus, odą ir gleivinę dirginanti medžiaga, sukelianti akių, nosies, odos sudirginimą, gerklės sausumą, kosulį. Ilgalaikis poveikis pasireiškia centrinės nervų sistemos pakenkimu (galvos skausmais, nuovargiu, depresija).
• 6PPD-chinonas (6PPD-q): Junginys, susidarantis 6PPD, esančiai padangų dulkėse, veikiant ozono sluoksniui. Šis junginys yra toksiškas daugeliui žuvų rūšių.

Poveikis aplinkai

Padangų gaisrų dūmai, be tiesioginio pavojaus orui, gali užteršti ir paviršinius vandenis, patekti į gruntą bei nusėsti ant dar nenuimto derliaus. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad smilkstančių dūmų poveikis gali būti jaučiamas kelis kilometrus, o gruntinių vandenų tarša gali siekti iki dviejų kilometrų nuo gaisro židinio. Evakuotame Alytaus reabilitacijos centre, kurio gyventojai buvo evakuoti, oro mėginiai parodė, kad patalpose aptikta organinių lakiųjų junginių (stireno, benzeno, etanolo, 2-etoksietanolio) bei neorganinių junginių (sieros dioksido, kietųjų dalelių, suodžių). Sieros dioksido bei stireno koncentracijos viršijo leistinas paros vidutines koncentracijas gyvenamosios aplinkos ore 2,5 karto, o suodžių - net 5 kartus.

Padangos daro žalą aplinkai ne tik gaisrų atveju, bet ir tiesiog riedėdamos gatvėmis. Dėvėjimosi metu jos išskiria smulkias daleles, kurios turi didelį ekotoksikologinį potencialą. Nuplautos kritulių, jos patenka į dirvožemį ir paviršinius vandens telkinius, kur gali kauptis ir paveikti ekosistemas. Per visą naudojimo laikotarpį (20-50 tūkst. km) viena padanga praranda apie 10-30 proc. savo protektoriaus masės - tai sudaro 1-2 kg gumos dalelių. Šių dalelių sudėtyje yra pavojingų junginių, tokių kaip sunkieji metalai (cinkas, geležis, kobaltas), benzoazolai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH) ir fenolio junginiai, kurie kelia riziką gyviesiems organizmams.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro (GTC) vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Makaras su kolegomis tyrė padangų mikro- ir nanodalelių bei mikroplastikų ilgalaikį poveikį vandens gyvūnams (moliuskams bei žuvims). Tyrimų rezultatai parodė, kad senų padangų keliamas pavojus aplinkai gerokai didesnis nei manyta anksčiau. Gaisro metu susidarančios nuosėdos ir nuotekos turi stiprų toksinį poveikį lašišinėms žuvims jų jautriame ankstyvojo vystymosi etape, o neigiami pokyčiai žuvų fiziologijoje ir ląstelių lygmenyje išlieka net ir po poveikio nutraukimo. Padangų gumos dalelės, patekusios į organizmą, sukelia oksidacinį stresą, kraujo sudėties pokyčius, elgsenos sutrikimus, o ilgalaikėje perspektyvoje - netgi genetinius pažeidimus. Be to, dėvintis padangoms, į aplinką patenkančios nanoanglies medžiagos trikdo žuvų kvėpavimo ir širdies veiklą bei lemia vystymosi sutrikimus.

Poveikis žmonių sveikatai

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad dėl oro taršos pasaulyje kasmet anksčiau laiko miršta 8-9 mln. žmonių, prarandama daugybė sveiko gyvenimo metų. Lietuvoje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta daugiau kaip 2000 žmonių. Suaugusieji dėl oro taršos dažniausiai suserga išemine širdie

Automobilių padangų poveikis aplinkai ir sveikatai: tarša ir pavojai

Automobilių padangų poveikis aplinkai yra daugialypė problema, apimanti tiek kasdienę eksploataciją, tiek kritinius įvykius, tokius kaip gaisrai. Nors padangos yra būtinas transporto elementas, netinkamas jų tvarkymas ar deginimas kelia rimtą grėsmę ekosistemoms ir žmonių sveikatai.

Kasdienė tarša: padangų dėvėjimasis

Daugelis vairuotojų nesusimąsto, kad padangos daro žalą aplinkai ne tik tada, kai užsidega, bet ir tiesiog riedėdamos gatvėmis. Trinties metu padangos dėvisi ir į aplinką išskiria smulkias mikro- ir nanodaleles.

• Viena padanga per savo naudojimo laikotarpį (20-50 tūkst. km) praranda apie 10-30 proc. savo protektoriaus masės - tai sudaro 1-2 kg gumos dalelių.
• Dėl kritulių šios dalelės nuplaunamos nuo kelių į dirvožemį ir paviršinius vandens telkinius, kur kaupiasi ir neigiamai veikia ekosistemas.
• Tyrimai rodo, kad padangų mikroplastikas gali patekti į žuvų organizmą, sukeldamas citotoksinius ir genotoksinius efektus bei elgsenos sutrikimus.

Padangų gaisrų pavojus

Padangų gaisrai yra vieni pavojingiausių ekologinių incidentų. Deginamos padangos į aplinką išskiria visą „puokštę“ cheminių medžiagų, tarp kurių yra benz(a)pirenas, benzenas, arsenas ir švinas.

Kodėl smilkimas yra pavojingesnis už atvirą liepsną?

Nors atvira liepsna atrodo grėsmingai, smilkstančios padangos gali būti dar pavojingesnės. Smilkstant temperatūra yra žemesnė, todėl teršalai nesudega ir į aplinką patenka daug daugiau kenksmingų cheminių junginių. Šis procesas gali trukti net iki dviejų savaičių po gaisro lokalizacijos.

Poveikis sveikatai ir aplinkai

Išsiskiriančios medžiagos yra itin toksiškos:

Kaip apsaugoti save ir aplinką?

Atsižvelgiant į tai, kad padangos yra kenksminga atlieka, jų naudojimas buityje (pvz., supynėms ar sodo dekoracijoms) yra griežtai nerekomenduojamas.

Rekomendacijos gaisro metu:

• Evakuokitės į priešvėjinę vietą, jei matote dūmus ar jaučiate specifinį kvapą.
• Būkite gerai izoliuotose patalpose, išjunkite rekuperacijos ar kondicionavimo sistemas.
• Nevartokite maistui lauke augusių daržovių, kruopščiai nuplaukite visus lauko daiktus.
• Sandariai uždenkite šulinius, kad tarša nepatektų į geriamąjį vandenį.

Atsakingas atliekų tvarkymas

Padangų atliekas būtina tvarkyti laikantis aplinkos apsaugos normatyvų. Vartotojai gali nemokamai atiduoti senas padangas padangų pardavėjams (perkant naujas) arba pristatyti jas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Už neteisėtą padangų išmetimą gresia baudos ir pareiga atlyginti gamtai padarytą žalą.

tags: #degancios #padangos #isskiria