Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA krepšinio klubų istorija siekia dar sovietinius laikus, o jų priešprieša yra kupina įsimintinų rungtynių ir reikšmingų įvykių. Šiame straipsnyje apžvelgsime šių komandų kovas, pradedant nuo triumfo 1999 metais Eurolygoje ir baigiant šiuolaikiniais Eurolygos mūšiais, kuriuose dalyvauja Darius Maskoliūnas - tiek kaip žaidėjas, tiek kaip trenerio asistentas.
Istorinė „Žalgirio“ pergalė Eurolygoje (1999 m.)
Kelias į viršūnę
1999-ųjų balandžio 22 dieną Kauno „Žalgiris“ Eurolygos pusfinalyje 87:71 nugalėjo Pirėjo „Olympiacos“ ir žengė į finalą. Miunchene vykęs finalo ketvertas baigėsi žalgiriečių pergale 82:74 prieš Eurolygos čempionų titulą gynusį Bolonijos „Kinder“ klubą. Tai buvo neeilinis įvykis, viena didžiausių klubinio krepšinio pergalių, kuri davė ir nemažą postūmį asmeninei karjerai tuomečio „Žalgirio“ žaidėjams, tokiems kaip Darius Maskoliūnas, Dainius Adomaitis, Mindaugas Žukauskas, Tomas Masiulis ir vyr. trenerio asistentas Algirdas Brazys.
1998-1999 metų sezoną „Žalgiris“ pirmą kartą rungtyniavo Eurolygoje. Nors komanda neturėjo didelių žvaigždžių, ambicingi ir pergalių alkani krepšininkai, vadovaujami Jono Kazlausko, sukūrė stebuklą. „Žalgiris“ reguliariajame sezone iškovojo 8 pergales ir užėmė pirmą vietą grupėje. Antrajame etape taip pat sekėsi sėkmingai, iškovojus dvyliktą pergalę komanda užsitikrino pirmą vietą grupėje ir aikštės pranašumą atkrintamosiose varžybose. Aštuntfinalyje buvo eliminuota Stambulo „Ulker“, ketvirtfinalyje - Stambulo „Efes Pilsen“. Pusfinalyje Miunchene 87:71 nugalėtas Pirėjo „Olympiacos“, o finale 82:74 parklupdytas ir Eurolygos čempionų titulą gynęs Bolonijos „Kinder“ klubas.
Žaidėjų prisiminimai ir sėkmės faktoriai
Darius Maskoliūnas, tuometis „Žalgirio“ kapitonas, prisimena: „Visiems, kurie buvome toje komandoje Miunchene, tai buvo pirmiausia nauja patirtis, ir tik praėjus kažkiek metų atėjo supratimas, ką pasiekėme. Tuo metu tai buvo visiška euforija.“ Tomas Masiulis priduria: „Priminimai patys maloniausi. Neeilinis įvykis. Viena didžiausių klubinio krepšinio pergalių, kuri davė ir nemažą postūmį asmeninei karjerai.“
Anot D. Adomaičio, sėkmės pagrindas buvo komandos alkis: „Pagrindinis dalykas - visi buvo alkani, tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. Buvom alkani pergalių ir noro kažką įrodyti. Tai buvo didžiausia persvara prieš kitas komandas.“ Mindaugas Žukauskas teigia: „Mūsų grupė buvo jauna, talentinga, ambicinga, su nuostabiu treneriu priešaky. Visi kažko norėjom, nebuvo niekas kažko pasiekę. Kaip komanda kovojom kiekvienose rungtynėse ir sezono pabaigoje gavom labai saldų atpildą.“
Pergalę lėmė ne tik puolimas, bet ir gynyba. J. Kazlauskas pažymėjo: „Visi grožėjosi puolimu, bet niekas neatkreipė dėmesio į kitą dalyką: jei varžovai įmesdavo mažiau taškų, vadinasi, ir mūsų gynyba buvo gera. Puolimas yra žaidėjų talentas, o gynyba - trenerių darbas. Turėjome geležinės gynybos specialistus Maskoliūną ir M. Žukauską. O kur dar universalieji Štombergas ir Bowie. Mūsų gynyba buvo subalansuota ir gana stipri.“
Vyriausiojo trenerio asistentas A. Brazys pridūrė: „Mums pasisekė su viršūnėlėmis ir šaknelėmis. Juk tuo metu vyko NBA lokautas, tad turėjome galimybę pasikviesti ir T. Edney, ir J. Zideką. O lietuviai krepšininkai buvo patys stipriausi tuo metu.“
Komandos mikroklimatas ir šventės
Darius Maskoliūnas apie komandos mikroklimatą sako: „Nekildavo jokių klausimų, ką po rungtynių darysime - visi važiuodavo kartu su šeimomis vakarieniauti, kartais po geresnės pergalės ir ilgiau pasisėdėti. Visi buvome geriausi draugai, ryšį palaikome iki dabar.“
Pergalės sutiktuvės Kaune buvo įspūdingos. Mindaugas Žukauskas prisimena: „Krepšinio pergales lietuviai moka švęsti. Atsimenu pilnas gatves, nuo pat oro uosto iki Kauno centro. Važiavom gyvu tuneliu, žmonės ant namų sulipę mojavo. Ir visa tai vyko vidury savaitės. Viskas taip, kaip kad vyksta, kai laimi NBA, Ispanijoje, tas pats vyko ir Lietuvoje. Kažkas nerealaus. Iš tikrųjų buvo kosmosas.“ Darius Maskoliūnas priduria: „Tie įspūdžiai, besileidžiant į Kauną lėktuvu, kai pamatai, kokia žmonių minia laukia oro uoste, ir vėliau vaizdas iš oro uosto važiuojant, kai žmonės stovi šalia kelio ir sveikina - tai kažkas, ko žodžiais negali papasakoti. Primena jausmą, kai šiurpas eina per nugarą.“ Algirdas Brazys prisimena panašius jausmus iš 1998 metų LKL taurės pergalės ir netgi ankstesnių kovų su CSKA.
Plaukų nusikirpimas po pergalės
1999 m. Eurolygoje triumfavę žalgiriečiai nepabijojo pergalės paminėti originaliai - tada dauguma jų nusirėžė plaukus. „Vienas iniciatorių buvau aš, prisidėjo ir mano žmona. Visokiausių nesąmonių prisigalvodavom. Tai buvo fun. Neseniai keletą nuotraukų pamačiau iš to meto, tikrai buvo linksma prisiminti“, - pasakoja D. Maskoliūnas.
Istorinė priešprieša: nuo SSRS laikų iki nepriklausomybės
„Žalgirio“ ir CSKA krepšinio klubų istorija siekia dar sovietinius laikus. 1985-1987 metais „Žalgiris“, treniruojamas Vlado Garasto ir vedamas Arvydo Sabonio, tris kartus iš eilės tapo Sovietų Sąjungos čempionais, finale įveikdamas būtent CSKA. Šios pergalės buvo itin svarbios Lietuvai, nes „Žalgiris“ tuo metu buvo vienintelė komanda, kurioje žaidė tik lietuviai. Rungtynės su CSKA tapdavo ne tik sportiniu, bet ir politiniu įvykiu, simbolizuojančiu lietuvių tautos identitetą.
Šarūnas Jasikevičius prisimena, kad būdamas vaikas su tėčiu lankydavosi rungtynėse su CSKA: „Būdavo labai smagu patekti į tokias rungtynes, nes paskui mokykloje kitą dieną galėjai girtis, kad buvai halėje rungtynėse, kuriose „Žalgiris“ nugalėjo CSKA arba, neduok Dieve, pralaimėjome. Tikrai atsimenu ir atmosferą, ir kaip nekęsdavau CSKA krepšininkų.“ Vladas Garastas prisiminė, kad susidomėjimas rungtynėmis būdavo milžiniškas: „Į rungtynes paraiškų būdavo iki 20-25 tūkstančių, nors halė talpino 6 kartus mažiau.“
Skandalingas 1989-ųjų finalas
1989 metais įvyko skandalingas SSRS čempionato finalas, kuriame „Žalgiris“ susitiko su Kijevo „Budivelnyk“. Pirmajame mače Kijeve pergalę iškovojo ukrainiečių ekipa. Antrajame mače Kaune, likus kelioms sekundėms iki pabaigos, Aleksandras Volkovas pataikė ginčytiną metimą, tačiau teisėjai nusprendė, kad metimas buvo atliktas po laiko ir skyrė pratęsimą. „Žalgiris“ pratęsimą laimėjo, tačiau „Budivelnyk“ pateikė protestą ir atsisakė žaisti trečiąsias rungtynes. Galiausiai, SSRS krepšinio federacija priėmė sprendimą įskaityti A. Volkovaus metimą ir čempionais paskelbė „Budivelnyk“ komandą. Šis įvykis buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai SSRS čempionas buvo išaiškintas ne aikštėje, o valdininkų kabinetuose. Po šio čempionato iš SSRS pirmenybių pasitraukė abu Lietuvos klubai - „Žalgiris“ ir Vilniaus „Statyba“.
„Žalgiris“ ir CSKA modernioje Eurolygoje
Eurolygos rungtynių belaukiant: "Žalgiris" prieš CSKA
Kovos ir pergalės modernioje Eurolygoje
Nuo pat Eurolygos įkūrimo 2000-aisiais, Kauno „Žalgiris“ joje rungtyniauja kiekvienais metais. Tačiau modernioje Eurolygoje „Žalgiriui“ sekasi sunkiau prieš CSKA. Iš 23 tarpusavio rungtynių „Žalgiris“ laimėjo vos 3 kartus. Visos trys pergalės pasiektos diriguojant Šarūnui Jasikevičiui.
Vienas įsimintiniausių mačų įvyko 2018 metų lapkritį Maskvoje. „Žalgiris“ likus 3 minutėms iki pabaigos turėjo 9 taškų pranašumą, tačiau rungtynės baigėsi skausmingu pralaimėjimu. Sergio Rodriguezas pataikė du tritaškius, o Nate'as Woltersas prametė lemiamą metimą su sirena. Po rungtynių kilo skandalas dėl dingusių penkių atakos sekundžių.
Vis dėlto, „Žalgiris“ sugebėjo nugalėti CSKA 2017 metų sausį Kaune. Tąkart Šarūnas Jasikevičius buvo išvarytas iš aikštės, o komandą į priekį vedė Darius Maskoliūnas, tuometis vyr. trenerio asistentas. Kevinas Pangosas atliko dvigubą dublį, o „Žalgiris“ laimėjo 79:74. Dar vieną pergalę „Žalgiris“ iškovojo 2018 metais Belgrade, Eurolygos mažajame finale.
2017 m. „Žalgirio“ pergalė prieš CSKA: rusų apžvalgininkų nuomonės
Po „Žalgirio“ pergalės 79:74 pasibaigusio mačo prieš CSKA 2017 metais, rusų krepšinio apžvalgininkai negailėjo kritikos savo komandai. CSKA vyr. treneris D. Itoudis po mačo griežtai pasisakė: „Sveikinu „Žalgirį“ su pergale. Varžovai kur kas geriau sužaidė antrą rungtynių pusę, o mums tai yra didelė gėda. Mes žaidėme tiesiog gėdingai. Gėda, kaip žaidėme rungtynių pabaigoje. Klaidos, atkovoti kamuoliai... Tuo metu „Žalgiris“ buvo agresyvus, rungtyniavo ties pražangos riba.“
„Sports.ru“ autorius Filipas Prokofjevas teigė, kad „Žalgiris“ laimėjo pelnytai: „Rungtynių pabaigoje būtent šeimininkai žaidė ryžtingiau, sėkmingiau. Galbūt CSKA jau veikia „dominuojančios komandos sindromas“.“ „Championat.com“ apžvalgininkas Dmitrijus Planidinas pabrėžė, kad CSKA neturėjo jokių pasiteisinimų dėl pralaimėjimo, nors ir žaidė be traumuoto Milošo Teodosičiaus. „Žalgiris“ prieš šias rungtynes turėjo kur kas mažiau poilsio nei CSKA, žaidęs trejas rungtynes per penkias dienas.
Pasak „Sports.ru“, CSKA pralaimėjimą lėmė du aspektai: energijos trūkumas svarbiausiais momentais ir priklausomybė puolime nuo Nando de Colo. „Š. Jasikevičiaus išvarymas tapo svarbiu impulsu ir, reikia pripažinti, galutinai perlaužė žaidimo eigą. Iki to mačo epizodo CSKA lyg ir kontroliavo situaciją, tačiau tuomet tiesiog sulūžo po didžiule energetikos banga. Po Šaro išvarymo „armiečiai“ lyg pirmą kartą suprato, kad žaidžia prieš 15 tūkst. žmonių minią, dusinančią juos begaline skanduote „Lie-tu-va, Lie-tu-va“, - rašo F. Prokofjevas.
Darius Maskoliūnas, tuometis Š. Jasikevičiaus padėjėjas, po rungtynių pareiškė, kad komanda puikiai realizavo rungtynių planą. „Žalgiris“ sugebėjo sustabdyti CSKA puolimą, ypač sėkmingai apribojęs du jo esminius elementus - buvo neutralizuoti deriniai „du prieš du“, o svarbiausia, CSKA neteko lyderio Nando de Colo efektyvumo. Prieš N. de Colo lietuviai dažnai naudojo gynybos dvigubinimą, ir prancūzui rungtynės tiesiog tapo krachu.
2009-2010 m. Eurolygos sezonas
2009-2010 metų Eurolygos sezone Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA G grupės rungtynės neturėjo didelės turnyrinės įtakos, kadangi maskviečiai jau buvo užsitikrinę pirmą vietą, o kauniečiai negalėjo pakilti aukščiau antros. „Žalgiriui“ šis mačas buvo paskutinis permainų, skambių pergalių ir skaudžių pralaimėjimų kupiname Eurolygos sezone.
Viename iš mačų, Kaune vykusiose VTB Vieningosios lygos rungtynėse, „Žalgiris“ varžovus nuskriaudė rezultatu 67:63. Tiesa, kitus du kartus - Eurolygoje Kaune (68:83) ir VTB Vieningojoje lygoje Maskvoje (74:90) - užtikrintas pergales šventė CSKA.
Paskutinėse šio sezono Eurolygos rungtynėse Maskvoje, Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris Darius Maskoliūnas pripažino, jog CSKA klubas rungtynes laimėjo pelnytai. „Sveikinu CSKA komandą su kelialapiu į ketvirtfinalį. Varžovai šiandien žaidė gerai ir nusipelnė pergalės. CSKA šiandien įrodė, kad net ir leisdama pailsėti pagrindiniams krepšininkams yra labai stipri komanda. Šiai dienai mes buvome silpnesni. Savo žaidėjams prieš rungtynes sakiau, kad visi Eurolygos mačai yra svarbūs. Negaliu pasakyti, kad varžovai kažkuo nustebino, nes prieš juos jau esame žaidę keturis kartus, tačiau kartais nesugebėjome sustabdyti jų greitų atakų“, - po dvikovos teigė treneris.
CSKA komandos vyr. treneris Jevgenijus Pašutinas pažymėjo, kad „Žalgiris“ gerai išnagrinėjo maskviečių žaidimą, o pagrindinėmis pergalės priežastimis nurodė „Žalgirio“ rezultatyviausių žaidėjų pristabdymą antroje mačo dalyje bei puikų Popso Mensah-Bonsu žaidimą. Vidutiniškai vos po 5 minutes aikštelėje praleisdavęs britas „Žalgiriui“ tapo neįmenama mįsle. Jam puikiai talkino T. Langdonas, surinkęs 17 taškų.
Nepaisant pralaimėjimo, Paulius Garkauskas ir Tadas Klimavičius pabrėžė, kad „Žalgiris“ į Maskvą vyko ne turistauti, o kautis dėl pergalės. „Tai yra Eurolygos rungtynės, o iškovoti pergalę šiame turnyre visada yra svarbu. Nevažiuosime į Maskvą kaip turistai, kausimės dėl pergalės netaupydami jėgų“, - sakė P. Garkauskas. T. Klimavičius pridūrė: „Nors šios rungtynės jau nieko nelemia mums motyvacijos tikrai nestigs. Visada svarbu Eurolygoje, o tuo labiau TOP-16 etape iškovoti pergalę. Jau nuo dabar reikia pradėti nusiteikinėti kovai, o aikštėje kautis iš visų jėgų.“
| Statistikos rodiklis | „Žalgiris“ (2009-2010 m. CSKA rungtynės) | CSKA (2009-2010 m. CSKA rungtynės) |
|---|---|---|
| Dvitaškių pataikymas | 34% (15/43) | 58% (31/53) |
| Tritaškių pataikymas | 45% (10/22) | 23% (5/22) |
Darius Maskoliūnas ir dabartinės perspektyvos
Darius Maskoliūnas, kaip ir Eurelijus Žukauskas, yra vieninteliai, kurie labiausiai jaučia jubiliejinį šurmulį, susijusį su 1999 metų triumfu. Prieš dešimtmetį Darius kėlė Eurolygos taurę, būdamas komandos kapitonas. Dabar jis taip pat „Žalgiryje“ - dirba vyriausiojo trenerio Gintaro Krapiko asistentu, o vėliau ir Šarūno Jasikevičiaus štabe. „Šiemetiniai jubiliejiniai renginiai vis primena Miuncheno įvykius“, - sako D. Maskoliūnas. „Tie dveji metai klube buvo nuostabūs - gerai žaidėme, daug dirbome ir viskas mums sekėsi. O vienas pagrindinių dalykų - turėjome geriausią tuo metu Lietuvoje trenerį.“
Pasak D. Maskoliūno, kolektyvas buvo nuostabus, nes neturėjo žvaigždžių. „Kai į komandą atvyko T. Edney, jis nebuvo žvaigždė.“
D. Maskoliūnas ir T. Masiulis pažymi, kad, skirtingai nei 1999-aisiais, dabar Kauno klubo sėkmė nebėra visiškas netikėtumas, o, kalbant apie panašumus, verta išskirti panašią atmosferą ir J. Kazlausko bei Š. Jasikevičiaus darbą. „Treneriai jauni, ambicingi, abu tikri strategai, taktikai. Be to, komanda ir dabar, ir tada buvo draugiška. Visi tą pabrėžia. Nėra individualistų, visi dirba komandos labui. Be to, klubo vadovybė sudaro geras sąlygas, tada taip pat buvo. Tikrai yra nemažai panašumų“, - sako T. Masiulis.
„Didžiausias skirtumas - šis „Žalgiris“ yra žymiai dinamiškesnis, greitesnis, nei buvome mes. Nors, aišku, tada turėjom Tyusą Edney, kuris tuo metu buvo greičiausias įžaidėjas Europoje - žaidėme turbūt greičiausią krepšinį Europoje“, - sako D. Maskoliūnas.
Po triumfo Eurolygoje žalgiriečius akimirksniu išgraibstė turtingieji Europos klubai. Mažasis dievaitis T. Edney kitą sezoną jau žaidė Trevizo „Benetton“ (Italija) klube. „Puikiai atsimenu tą komandą, jos žaidėjus - nuostabus kolektyvas aikštelėje ir už jos ribų“, - sako T. Edney. Čekijos vidurio puolėjui J. Zidekui „Žalgiris“ buvo pirmoji stotelė Europoje grįžus iš NBA. „Tą sezoną „Žalgiris“ buvo ypatingas. Mes buvome tarsi šeima tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Kartu pietavome, leidome laiką namie bei treniruotėse. Tai nebuvo dirbtinai skatintas draugiškumas - tiesiog mėgome vienas kitą.“
Daugelis krepšininkų šiuo metu jau baigė profesionalią karjerą, visi pasuko skirtingais keliais. Nors CSKA išlieka vienu stipriausių Eurolygos klubų, o „Žalgiris“ stengiasi konkuruoti su galingais varžovais, Kauno komanda ne kartą įrodė, kad gali nugalėti CSKA. Nepaisant to, kad CSKA klubo biudžetas yra rekordinis ir pats didžiausias Eurolygoje (45 mln. eurų), o „Žalgirio“ biudžetas (8,5 mln.) - antras nuo galo, lietuviai turi ambicijų ir toliau kovoti su CSKA ir kitais Eurolygos grandais.
Nuo 1999-ųjų, kai „Žalgiris“ rungtyniauja Eurolygoje, CSKA su žalgiriečiais šiame elitiniame turnyre tarpusavyje žaidė 21 kartą. CSKA laimėjo 19 rungtynių, „Žalgiris“ - 2. Paskutinį sykį kauniečiai įveikė Maskvos komandą prieš metus, Eurolygos antrojo rato mače „Žalgirio“ arenoje (79:74).