Civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo automobiliui baudžiamajame procese

Jei patyrėte turtinę arba neturtinę žalą dėl nusikalstamos veikos, pavyzdžiui, eismo įvykio metu apgadinto automobilio, kyla klausimas dėl nuostolių kompensavimo. Paprastai žalos atlyginimo reikalaujama baudžiamajame procese, pareiškiant civilinį ieškinį. Tai leidžia operatyviai spręsti klausimą dėl kaltininko atsakomybės ir patirtų nuostolių atlyginimo vieno teismo proceso metu.

infografika, vaizduojanti civilinio ieškinio pateikimo eigą baudžiamajame procese: nuo ikiteisminio tyrimo iki nuosprendžio priėmimo

Civilinio ieškinio pateikimo tvarka

Civilinis ieškinys paprastai pareiškiamas iškart po to, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tokiu atveju ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turi pareigą rinkti ir įrodymus, pagrindžiančius civilinį ieškinį. Svarbu pabrėžti, kad galite reikalauti, jog kaltininkas atlygintų tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Turtinę žalą sudaro:

  • Žala, padaryta tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos (pvz., prarasto turto vertė, automobilio remonto išlaidos).
  • Pajamos, kurių negavote dėl nusikalstamos veikos (nuostoliai, pvz., atlyginimai, kurių negavote, nes negalėjote dirbti).

Taip pat turėtumėte atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais galima reikalauti, jog kaltininko padarytą žalą atlygintų kiti asmenys (pvz., įmonė turėtų padengti žalą, padarytą dėl jų samdomų vairuotojų sukeltų eismo įvykių).

Teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio

Jei byloje pareiškiamas civilinis ieškinys, apkaltinamajame nuosprendyje nurodoma, kokia žala turi būti atlyginta ir kokios sumos turi būti sumokėtos nukentėjusiajam. Visgi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali priimti skirtingus sprendimus:

  1. Atmesti civilinį ieškinį: jei teismas nusprendžia, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuotų veikų.
  2. Palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą: jei teismas nusprendžia, kad inkriminuotos veikos nebuvo nusikalstamos. Tokiu atveju Jūs turėtumėte teisę pakartotinai pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Žalos dydžio nustatymas ir įrodinėjimas

Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Jei remontas yra ekonomiškai tikslingas, atlyginamos būtinosios remonto išlaidos, reikalingos turto rinkos vertei iki įvykio atkurti.

Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs pranešimą apie eismo įvykį, atlieka tyrimą, apžiūri sugadintą turtą ir įvertina pateiktus dokumentus. Nukentėjusysis privalo pateikti visus turimus dokumentus apie eismo įvykio aplinkybes ir žalą. Asmuo, kuris atlygino žalą ar turėjo būtinųjų išlaidų, turi teisę kreiptis į atsakingą draudiką dėl išmokos gavimo.

tags: #civilinis #ieskinys #del #zalos #atlyginimo #ieskovas