Černobylio avarijos istorija ir jos padariniai Lietuvai

Černobylio avarija, įvykusi 1986 m. balandžio 26 d. ketvirtojo Černobylio atominės elektrinės (AE) bloko griūties metu, yra didžiausia tokio tipo nelaimė branduolinės energetikos istorijoje. Ši katastrofa, įvertinta 7 balais pagal tarptautinę branduolinių avarijų skalę, prilygsta 2011 m. Fukušimos avarijai.

Sprogus reaktoriui Pripetės mieste, į aplinką buvo išmestas didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų, tarp jų - radioaktyvūs cezio (¹³⁷Cs) ir jodo (¹³¹I) izotopai. Dėl 10 dienų degusio reaktoriaus susidaręs debesis išnešiojo radioaktyviąsias medžiagas didžiojoje Europos dalyje, o vėliau ir šiauriniame planetos pusrutulyje. Labiausiai nukentėjo regionai į šiaurės rytus nuo jėgainės - dabartinės Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos teritorijos. Po avarijos prasidėjo masiniai padarinių likvidavimo darbai.

Laikinasis gelžbetoninis sarkofagas, dengiantis ketvirtąjį bloką, buvo pastatytas iki 1986 m. lapkričio mėnesio. Tai buvo didžiausia branduolinės energetikos istorijos avarija pagal žuvusiųjų, nukentėjusiųjų ir patirtą ekonominę žalą. Per pirmuosius tris mėnesius po avarijos mirė 31 žmogus. Ilgalaikio spinduliuotės poveikio vertinimai skiriasi, tačiau kai kuriais duomenimis, per 15 metų laikotarpį ji tapo 60-80 žmonių mirties priežastimi. 134 žmonėms išsivystė spindulinė liga. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, tiesioginėmis avarijos aukomis galėjo tapti apie 50 žmonių. Daugiau nei 115 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos. Likvidavimo darbams buvo sutelktos didelės pajėgos - daugiau kaip 600 tūkst. specialistų.

Černobylio atominės elektrinės charakteristikos ir avarijos priežastys

Iki avarijos Černobylio AE veikė keturi RBMK-1000 (kanalinio tipo didelės galios reaktoriaus) blokai, kurių kiekvieno galia siekė 1000 MW. Dar du analogiški blokai buvo statomi. Černobylio AE visiškai sustabdyta 2000 m.

1986 m. balandžio 26 d. 1:23 val. ketvirtajame bloke įvyko sprogimas, visiškai sunaikinęs reaktorių. Bloko pastatas iš dalies sugriuvo. Žuvo du žmonės: pagrindinių cirkuliacinių siurblių operatorius Valerijus Hodemčiukas (kūnas nerastas) ir Vladimiras Šašenokas (mirė nuo sužeidimų Pripetės medicinos punkte). Įvairiose patalpose ir ant stogo kilo gaisras.

Prieš avariją buvo numatyta atlikti „turbogeneratoriaus rotoriaus inercijos“ bandymą. Šis bandymas, kurį pasiūlė generalinis projektuotojas „Hidroprojekto“ institutas, turėjo užtikrinti avarinį elektros tiekimą pagrindiniams cirkuliaciniams siurbliams dingus elektrai. Tačiau šis režimas nebuvo pakankamai ištobulintas ar išbandytas su RBMK reaktoriais. Tai buvo jau ketvirtasis bandymas, ankstesni baigėsi nesėkmingai.

Įvykių seka iki avarijos

• Balandžio 25 d., 23:10 val.: Dispečeris atšaukė draudimą tęsti energobloko paruošimą bandymams. Galia buvo toliau mažinama.
• Balandžio 25 d., 23:59 val.: Darbą pradėjo nauja pamaina, vadovaujama Aleksandro Fiodorovičiaus Akimovo.
• Balandžio 26 d., 00:28 val.: Pereinant nuo vietinio automatinio reguliatoriaus prie automatinio bendrosios galios reguliatoriaus, operatorius nesugebėjo išlaikyti nustatytos reaktoriaus galios, ji smarkiai nukrito.
• Po kelių minučių: Personalas, siekdamas atstatyti galią, ėmėsi veiksmų, ištraukdami apsauginius reaktoriaus strypus. Pasiekta 160-200 MW šiluminė galia.
• 00:39 val.: Išjungti papildomi pagrindiniai cirkuliaciniai siurbliai.
• 01:23:04 val.: Prasidėjo eksperimentas. Uždaryti turbinos TG-8 uždarymo ir valdymo vožtuvai.
• 01:23:38 val.: Paspaudus operatoriaus pulto mygtuką „AZ-5“ (avarinės apsaugos signalas), apsauginiai strypai pradėjo judėti į aktyvią zoną. Dėl netinkamos konstrukcijos ir sumažėjusios operatyvinės reaktyvumo atsargos reaktorius nebuvo sustabdytas.
• 01:23:47-50 val.: Įvyko nuo vieno iki keleto stiprių sprogimų.

Katastrofos priežasčių analizė ir vertinimai

Pirmieji avariją tyrė Ukrainos KGB. Vėliau TSRS valstybinė komisija, vadovaujama A. G. Meškovo, pagrindinę atsakomybę priskyrė operatyviniam personalui ir Černobylio AE valdžiai. Tarptautinė branduolinės saugumo konsultavimo grupė (INSAG) taip pat iš esmės pritarė šiai nuomonei, tačiau akcentavo ir reaktoriaus valdymo bei apsaugos sistemos strypų konstrukcijos trūkumus bei teigiamą garinio reaktyvumo koeficientą.

1991 m. TSRS „Gosatomnadzoro“ komisija, vadovaujama Nikolajaus Šteinbergo, pateikė išvadas, kad avarija, nors ir prasidėjusi dėl personalo veiksmų, išaugo iki katastrofiško masto dėl nepatikimos reaktoriaus konstrukcijos.

1993 m. INSAG publikavo papildomą ataskaitą (INSAG-7), kurioje pripažino rimtas reaktoriaus konstrukcijos problemas ir laikė jas pagrindine avarijos priežastimi. Buvo pripažinta, kad šios konstrukcinės ypatybės padarė didžiausią įtaką avarijos eigai ir pasekmėms.

INSAG-7 išskyrė pagrindinius veiksnius, lėmėjusius avariją:

• Reaktoriaus projekto ir konstrukcijos klaidos: Ypač tai susiję su valdymo ir apsaugos sistemos strypų konstrukcija ir teigiamu garinio reaktyvumo koeficientu.
• Avarijos scenarijus: Valdymo ir apsaugos sistemos strypų ištraukimas kritiniu bandymo metu, nepatikimos reglamentų ir procedūrų taikymas.
• Personalas: Nors nebuvo tiesiogiai įvardijamas kaip pagrindinė priežastis, personalo veiksmai ir klaidos turėjo įtakos avarijos raidai.

RBMK reaktoriaus konstrukcijoje egzistavo keletas trūkumų:

• Teigiamas garinis reaktyvumo koeficientas: Esant tam tikroms sąlygoms, garų susidarymo intensyvumo didinimas skatino teigiamo reaktyvumo išlaisvinimą, taip didindamas reaktoriaus galią. Tai darė reaktorių nestabilų.
• Valdymo ir apsaugos sistemos strypų konstrukcija: Netinkama strypų konstrukcija galėjo sukelti teigiamą reaktyvumą, o ne neigiamą, kaip turėjo būti. Tai buvo pripažinta projekto klaida.

Černobylio avarijos padariniai Lietuvai

Radioaktyvusis debesis iš Černobylio per pirmąsias paras po avarijos praslinko virš Lietuvos, ypač paveikdamas pietinius, pietvakarių ir vakarinius šalies rajonus. Didžiausią poveikį Lietuvos gyventojams padarė radioaktyvusis jodas (I), kurio iškritos sukėlė susirūpinimą dėl pieno ir pieno produktų vartojimo, ypač kūdikiams. Nors jodas yra trumpaamžis, jo iškritos buvo reikšmingos.

Taip pat Lietuvoje pasklido ilgaamžiai radioaktyvieji cezio (Cs-137) ir stroncio (Sr-90) radionuklidai, kurių pėdsakai dirvožemyje, miško grybuose ir uogose išlieka iki šiol. Nors Cs-137 kiekiai aplinkoje sumažėjo apie du kartus, jis vis dar aptinkamas miško gėrybėse, ypač pietvakarių ir vakarų Lietuvos regionuose.

Dėl radiacijos poveikio Lietuvoje nepadaugėjo skydliaukės vėžio atvejų tarp vaikų, nes apšvitos lygiai nebuvo pakankamai aukšti, kad tai sukeltų tokias pasekmes. Tačiau gyventojai, dalyvavę avarijos likvidavimo darbuose, patyrė didesnę apšvitą.

Likviduotojai iš Lietuvos

Iš Lietuvos į Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo darbus buvo išsiųsta daugiau nei 7000 žmonių. Pirmieji išvežimai prasidėjo liepos mėnesį, dauguma likvidatorių patyrė dideles radiacijos dozes. Daugeliui jų vėliau nustatytas santykinai didesnis įvairių susirgimų dažnis, ypač širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos ligomis, greičiausiai dėl patirto streso.

Nors sovietmečiu buvo pradėta likviduotojų sveikatos stebėsena, nuo 1998 m. veikia specialistų komisija, vertinanti ligų sąsają su dalyvavimu likvidavimo darbuose. Taip pat buvo vykdoma vaikų, kurių tėvai dalyvavo likvidavimo darbuose, ilgalaikė sveikatos stebėsena, tačiau nebuvo gauta patikimų duomenų, rodančių ryšį su vystymosi sutrikimais ar apsigimimais.

Lietuvos radiacinės saugos priemonės ir monitoringas

Radiacinės saugos centras nuolat stebi radioaktyvųjį užterštumą Lietuvoje, atlieka maisto produktų, geriamojo vandens, dirvožemio radiologinę stebėseną. Siekiant užtikrinti saugą, ribojamas įvežamos medienos kuro radioaktyvumas iš užterštų teritorijų. Taip pat stebima situacija dėl gaisrų Černobylio zonoje, kurie gali paskleisti ilgaamžius radionuklidus.

Lietuvos institucijos aktyviai dalyvauja tarptautiniuose tinkluose ir programose, skirtose radiacinės saugos užtikrinimui ir reagavimui į branduolines avarijas. Nerimą kelia netoliese veikianti Baltarusijos atominė elektrinė, todėl nuolat atnaujinami ekstremaliųjų situacijų valdymo planai ir vykdomos pratybos.

Nors Černobylio avarija įvyko prieš kelis dešimtmečius, jos padariniai, ypač radiologiniai, juntami iki šiol. Svarbu išmokti skaudžias pamokas ir nuolat tobulinti branduolinės saugos priemones bei parengtį ekstremalioms situacijoms.

tags: #cernobylio #avarija #ir #jos #padariniai #lietuvoje